#00 – Nežinomi ateities scenarijai

Praeituose straipsniuose 10 pasaulio pabaigos scenarijų sąrašas suformuotas ir surikiuotas pagal jų išsipildymo tikimybę:
#01 – Sintetinė biologija
#02 – Superprotingos mašinos
#03 – Paskutiniosios teismo dienos scenarijus
#04 – Klimato kolapsas
#05 – Fizikiniai eksperimentai
#06 – Gamtinės pandemijos
#07 – Priešiškos kitų pasaulių civilizacijos
#08 – Supervulkanų išsiveržimai
#09 – Pražūtingas susidūrimas
#10 – Žvaigždės žūtis
Vystantis mokslui ir žinioms jis be abejo keisis. Dėl to reikia įvardyti dar vieną pavojaus scenarijų, kuris daug rimtesnis už visus čia išvardintus. Tai dar nežinomų ateityje išaiškėsiančių scenarijų pavojus.
Vystantis technikai ir mokslui atsiranda vis naujos sritys reikalaujančios vis gilesnių tyrimų, kad nustatyti vis sudėtingėjančias šio pasaulio o gal dar ir kitų pasaulių priklausomybes. Dažnai išaiškėja naujos grėsmės ir žmonijos bejėgiškumas pasipriešinti be galo galingoms visatos, gamtos stichijoms.
Žmonijos gyvavimo trukmė ko gero labai priklausys nuo mūsų sugebėjimų pergyventi šį vis labiau besikeičiantį, perversmo amžių. Jei pergyvensim, tai gali tapti žmonijos lūžio momentu, kai žmonijos žūties tikimybė ims mažėti ir žmogaus gyvenimo trukmė ilgėti. Ateitis tuomet gali tapti daug didingesnė ir prasmngesnė už žmonijos praeities klaidas ir neišvengiamai patirtus kataklizmus.

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011

#01 – Sintetinė biologija

Tai buvo 1979 metų kovo įprastą penktadienį. Bet 19 kariniame miestelyje, Sverdlovske, prieš pamainos pabaigą personalo veiksmai privedė prie baisios katastrofos. Technikas išėmė ventiliacinės šachtos filtrą ir užrašė tai žurnale, bet kitos pamainos darbininkai nepastebėjo tai. Be filtro juodligės  sporos išplito per tą ventiliacinę angą. Oficialiai užregistruota 80 aukų, bet žuvo tikriausiai apie 300 žmonių. Daugiausiai nukentėjo kaimyninės keramikos gamyklos darbininkai, kurie numirė savaitės bėgyje. Šis įvykis buvo pavadintas biologiniu Černobyliu.
Šaltojo karo šalys oficialiai uždarė biologinio ginklo gamybą. Bet pasaulyje neišnyko tokia gamybos galimybė tame tarpe šalims su nedidele ekonomika. Tuo metu buvo pagaminta šimtai tonų šio ginklo – pakankamai kad išnaikinti viso pasaulio gyventojus.
Valdant genetinį kodą šiandien galima sukurti naujas gyvybės formas. Ši mokslo sritis vadinama sintetine biologija. Galvojama kad biotechnologijos metodai leis išspręsti daugelį žmonijos problemų. Pavyzdžiui ieškant vėžinių lastelių ar valant teritoriją nuo radiacijos. Atsiveria fantastiškos galimybės. Tačiau dabartinės investicijos skirtos pagrinde alternatyvių kuro rūšių paieškai. Žolė bus modifikuota kad augtų greičiau ir būtų didesnė. Po to bus sukurta bakterija, kuri pavers šią žolę į biokurą. Bet galingas šios technologijos potencialas iššaukė ir pavojų. Kas užtikrins, kad ši bakterija nepaklius į gamtą. Tuomet norima sugalvoti savęs sunaikinimo mechanizmą šiai bakterijai kai atsiranda atviroje erdvėje. Bet daug didesnė tikimybė kad kas nors panaudos specialiai pakenkimui.
Dėl to vyksta moksliniai ginčai. Du mokslo darbuotojai pademonstravo, kad naudojantis iš interneto paimta genetine informacija  ir užsakius reikalingas medžiagas paštu bei naudojantis standartine universitetine laboratorine įranga galima sukurti poliomielito  virusą. Tokiu būdu kas gali garantuoti kad blogais tikslais ar už atitinkamą atlygį nebus sukurtas koks kitas virusas ? Tai sukėlė visuomenės šoką. Vystantis technologijoms tai vis lengviau bus galima padaryti. Gal po 20 metų, jei nebus imtasi atitinkamų priemonių – bet kas galės suformuoti kokio nors viruso atmainos savo variantą.
Tokiu būdu sintetinė biologija yra pagrindinis žmonijos pavojus ir užima pirmąją vietą dešimties pasaulio pabaigos scenarijų tarpe.

Epidemijos
Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011

#02 – Superprotingos mašinos

Antrasis pavojaus scenarijus kol kas randasi mokslinės fantastikos srityje. Buvo teigiama kad neįmanomas, kol neatsitiko 1997 metų gegužės 4 dieną. Prieš pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą  laimėjo kompiuteris. Žmonija perėjo į mašininę automatizacijos erą. Dabar ekonomika, ryšiai, sportas, gamyba ir beveik visos kitos žmogaus veiklos neapsieina be kompiuterizacijos ir automatizacijos. Ateityje bus dar daugiau mašinų ir jos bus dar tobulesnės. Jau dabar yra mašinos, kurios pačios prisijungia prie elektros ar kokio kito elektroninio tinklo ir automatiškai valdosi.
Jau šiandien projektuojami robotai  namams, kurie netolimoje ateityje bus įprasti kaip šiandieniniai šaldytuvai, skalbimo ar indų plovimo mašinos. Bet ar gali būti šios mašinos ir robotai tokie tobuli, kad galėtų kelti pavojų žmonijai ? Ar galės robotai sukilti prieš žmones ?
1981 metais Kawasaki  gamyklos darbininkas pirmasis tapo oficialia roboto auka. O kariškiai jau senai panaudoja robotus kariniams tikslams. Rengiamos konferencijos tokių robotų panaudojimo etikos  klausimais. Niekas neprieštarauja robotų panaudojimui minų nukenksminimui ar žvalgybos tikslais. Bet kaip žūdymo įrankį ar platforma – yra daug priešininkų. Ypač jei gali veikti savarankiškai, be žmogaus distancinio valdymo.
Mokslininkų tarpe dirbtinio intelekto sukūrimo klausimu nėra vieningos nuomonės. Vieni tvirtina kad dirbtinis intelektas  sekančiame amžiuje smarkiai viršys žmogaus intelektą. Jau dabar yra kuriama skaitmeninė žmogaus smegenų versija. Tikimasi kad ji bus ne tik protingesnė, bet ir etiškesnė, su geresnėmis adaptacijos, modifikacijos ir savęs pagerinimo sąvybėmis. Superprotinga mašina gali sekti visus pasaulio procesus daug efektingiau negu šiandieniniai kompiuteriai. Bet tai visgi gali būti rizikingas žaidimas, kai iš pradžių atrodys labai gerai, bet vėliau pasirodys klaidingai. Ir klausimas ar žmonija laiku suvoks tai, ir ar suspės sustabdyti, nes bus sukurtos kopijos ir suformuotos priemonės kad žmogus negalėtų išjungti. O jei žmogus imsis ginklo, tai elektroninis intelektas sugalvos kad gal geriau atsikratyti biologinio žmogaus intelekto bei jį sunaikinti. Dėl to ši rizika yra šalia pirmųjų eilėje.

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011

#03 – Paskutiniosios teismo dienos scenarijus

1961 metų spalis. Bombonešis TU-95 skrenda link Šiaurės ledinuotojo vandenyno. Skraidinama didžiausia pasaulyje 50 megatonų galingumo bomba (3000 kartų daugiau negu Hirosimos), pavadinimu Ivanas  (rusiškai Царь бомба ). Majoras Andrej Durnovcev to meto šaltojo karo įkarštyje buvo atsakingas už atliekamą ginklo bandymą. Grybo debesis pakilo virš 60 km, smūgio banga tris kartus apjuosė Žemės rūtulį.
Tais laikais atominių ginklų kiekis pasaulyje siekė virš 70 000.
Dabar yra daug mažiau, tačiau vis tik yra tūkstančiai amerikoniškų ir rusiškų raketų, kurias galima paleisti mygtuko paspaudimu. Šis arsenalas tūkstančius kartų viršija Antrojo Pasaulinio Karo arsenalą kur buvo 15 mln žmonių aukų.
Galima pagalvoti, kad sprogimo jėga ir radiacija yra pagrindinis atominio karo pavojus. Tačiau rimčiausios pasekmės bus kitur. Analogiškos Saulės dalelytei bombos žybsnis sukels tokį gaisrą ir juodus debesis, kurie po poros savaičių uždengs visai žemei saulę, atšaldys 30 laipsnių klimatą ir suformuos pasaulinę branduolinę žiemą . Išnyks maisto produktai ir ir žmonija išmirs nuo alkio, kaip analogiškomis sąlygomis nukritus meteoritui, 65 mln metų atgal išmirė dinozaurai  nuo analogiškos rūšies apokalipsinių veiksnių.
Šaltasis karas baigėsi devyniasdešimtųjų metų pradžioje, tačiau pasaulyje konfliktai tęsiasi ir žmonija neapsaugota nuo branduolinio karo. O techninis progresas leis sukurti dar galingesnius ginklus. Be to atsiras naujos technologijos, pvz nanotechnologija, kurių pagalba ateityje gali būti sukurtas netgi nematomas mirtinas ginklas. Deja žmonių tarpe vis dar pasitaiko maniakų ir teroristų, sukeliančių mirtinus pavojus.

Pirmasis pasulinis karas buvo chemikų karas su nuodingomis dujomis.
Antrasisi pasulinis karas davė atominę bombą.
Koks trečiasis pasulinis karas gali būti – kol kas niekas nežino.
Tačiau koks būtų ketvirtasis pasaulinis karas pilnai prognozuojama – karas grįžus į pirmykštę civilizacijos būseną, karas su akmenimis ir lazdomis.

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011