Technologijos senuose Indijos raštuose

Centrinė Indija. Senosios indų gyvenvietės aptinkamos 11 tūkst.m. senumo. Indijoje buvo rasti seniausieji įrašai apie senąsias technologijas. 6 tūkst.m.pr.m.e. sanskrito (panaši į lietuvių) tekstuose detaliai aprašyti įspūdingi reaktyviniai skraidantys aparatai – vimanai , nuo kurių drambliai panikuodami išsibėgiodavo ir augalų šiukšlės išsibarstydavo į visas puses.

Traktate Vymaanika-Shaastra  aprašytos medžiagos, iš kurių padaryti įvairūs aparatai, aprašyti varikliai,  elektra, giroskopai , gyvsidabris, apranga, maistas ir net skraidančių aparatų ginklai, valdymas. Yra aprašyta valdymo mintimis technologija, kurią dar tik ruošiasi šiuolaikiniai kariškiai panaudoti. Gyvsidabris – įpatinga medžiaga. Tai metalas, skystis, laidininkas. Aprašyta kad giroskopo su gyvsidabriu pagalba galima išgauti levitacijos efektą, t.y. antigravitaciją.

Zagadki.Istorii.Zvezdnie.kolesnici. 2011

Kolumbijos figūrėlės

Neprieinamuose Kolumbijos kalnuose-džiunglėse randasi eilė archeologinių paminklų. Kažkur čia pasak legendų randasi mistinis aukso miestas Eldorado. Tačiau jo taip ir neteko kam nors surasti.
20 a. pradžioje aukso ieškotojai, keliaudami palei Magdalenos upę atsitiktinai aptiko pusantro tūkst. metų senumo kapinyną, priklaususį Tolimos civilizacijai (dabar Tolimos departamentas). Jie rado tūkstančius 3-5 cm dydžio auksinių figūrėlių. Daugelis figūrėlių buvo panašios į vabzdžius ar žuvis, bet 12 iš jų buvo labai panašios į šiuolaikinius karinius ar kosminius lėktuvus. Tai gali būti naudojama kaip įrodymas, kad senovėje žemę lankė ateiviai su skraidančiais aparatais.
1997 metais trys vokiečių entuziastai pagamino 16 kartų didesnį modelį su varikliu ir šasi. Eksperimentas parodė puikias aerodinamines sąvybes. Senųjų civilizacijų aparatai galėjo skraidyti.

Tokiu būdu kartu su “Sakaros paukščiu“ mes turime dvi senųjų skraidančių aparatų statulėles iš skirtingų žemės rutulio pusių, kuriuos galėjo stebėti ar pasinaudoti senųjų civilizacijų žmonės.
Legendos apie skraidančius aparatus ir technologijas galimai dažnai buvo iškreiptai padidintos, bet paleokontaktų šalininkai tvirtina kad senovės žmonėms teko skraidyti.

Zagadki.Istorii.Zvezdnie.kolesnici 2011

Sakaros paukštis

Sakara . Čia randasi faraono Džosero  laiptuotoji piramidė . Jai 4000 metų. Tai seniausia iš 97 Egipto piramidžių.
Sakara garsi taip pat savo Senosios Karalystės  – Memfio  legendiniu akropoliu, kuris pavadintas Mirusiųjų Miestu. Čia 1891 m. pracūzų archeologai atkasė gyvenusio 3 a.pr.m.e. Pagi Imeno kapą. Tarp daugybės artefaktų archeologai aptiko miniatiūrinį modelį, panašų į paukštį, kuris buvo įsuktas į papirusą su užrašu “Aš noriu skaraidyti“.
1969 m. analizuojant minėtus artefaktus pastebėta kad ši figurėlė smarkiai skiriasi nuo kitų panašių, nes sparnai visiškai nepanašūs į paukščio sparnus, o daugiau į planerio, netgi su vairo valdymu. Buvo sukurta 5 kartus didesnė kopija, kad patikrinti aerodinamines savybes. Pasitvirtino kad modelis gali skraidyti, tik trūksta galinio aukščio vairo, kuris aiškiai buvo pamestas – matosi jo tvirtinimo įdubos. Ir dar egiptologai tvirtina, kad šis Sakaros paukštis galėjo būti paleidžiamas katapultos pagalba.
Tai kad skraidančius objektus galėjo naudoti senosios kultūros, kardinaliai keičia požiūrį į jas – jos daug daugiau buvo technologiškai išsivysčiusios.

Egipto istorijos
Zagadki.Istorii.Zvezdnie.kolesnici 2011

Egipto auksas

1924 metais Tokijaus imperatoriškame universitete viename iš pirmųjų eksperimentų su atomine energija buvo gautas auksas. Tokiu būdu buvo atspėta filosofinio akmens mįslė. Tik įvaldžius atominę energiją žmonija sugebėjo vienus elementus paversti kitais, tame tarpe ir auksu. Tik tai daryti kol kas neapsimoka dėl didelių energijos nuostolių ir atominio reaktoriaus darbo didelių kainų.

Natūraliai auksas susiformuoja atominės reakcijos metu žvaigždės viduje. Vėliau jai sprogus auksas pernešamas į kosminę erdvę ir planetas.
Senovės Egipto religijoje auksas traktuodavosi kaip dieviškasis elementas, sakralinis daiktas. Jo Egipte buvo labai daug ir kitų šalių valdovai prašydavo aukso motyvuodami, kad Egipto faraonams auksas – kaip dulkės po kojomis. Iškyla klausimas – kodėl Egipte buvo žymiai daugiau aukso nei kaimyninėse šalyse ir kodėl auksas turėjo dieviškų savybių. Paleokontaktų šalininkai tvirtina kad egiptiečiai galėdavo patys pasigaminti aukso, tik su ateivių iš kitų planetų pagalba. Gal didžioji Gizos piramidė su savo landomis, tuneliais ir kameromis buvo aparatas, galintis produkuoti auksą ?
Gal senųjų mokslininkų siekis rasti filosofinį akmenį buvo ne turto troškimas o troškimas atgauti prapuolusias priešistorines technologijas ir žinias ? Kur randasi raktas į tas žinias ? Ar sugebės šiuolaikinis žmogus tai rasti nes dar labai daug neištyrinėtų vietų yra pasaulyje kur gali būti užmirštieji žinių ir technologijų lobiai.

1936 metais Egipte prie piramidžių buvo atkasta iš smėlio sfinkso figūra. Tai pati didžiausia ir seniausia monolitinė labai keistos formos statula. Žmogaus galva su liūto kūnu. Archeologai tvirtina, kad ji buvo sukurta apie 2,5 tūkst.pr.m.e, bet daugelis ekspertų tvirtina, kad ji daug vyresnė – nuo 12 iki 3 tūkstantmečių pr.m.e. Yra nuomonė ir apie 100 tūkst. metų. Vis dar nėra išaiškinimo kokia šio monumento paskirtis. Paleokontaktų šalininkai teigia kad sfinksas susijęs su ateiviais iš kitų planetų. Yra išlikę daug Egipto ir Šumero raštų, kuriuose minimi sfinksai – pusiau žmonės pusiau gyvūnai. Pagal šumerų legendas anunaki (ateiviai) atskrisdavo į Žemę atsivežti aukso. Tačiau po kiek laiko jie sugalvojo iš vietinių gyvūnų sukurti žmones, kad jie atliktų jiems reikalingą darbą. Taip eksperimentų su genų inžinerija dėka ir atsirado sfinksai. Gal Gizos Didysis Sfinksas tarnavo paminklu ar sandėliavimo vieta brangiajam metalui ? Ten surasta daug paslaptingų patalpų, šachtų ir sudėtingų tunelių sistemų. Šachta už Sfinkso leidžiasi labai giliai ir niekas nežino kur ji veda. Dabartiniu laiku georadaro pagalba aptiktos požeminės tuštumos ne tik aplink Sfinksą ir ir po juo. Paleokontaktų šalininkai tvirtina kad ten randasi metraščiai ir tame tarpe apie Atlantidą. Yra teorija, kad žmonės, 10,5 tūkst. m.pr.m.e. pergyvenę Atlantidos katastrofą nusigavo iki šios vietos. Jie atsinešė daug monoskriptų ir pastatė čia jų saugyklą. Taip kad neaišku ką tose saugyklose galima rasti – auksą, ar inoplanetinį protą apie senovės stebuklingas technologijas, ar viską kartu.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»

Indėnų auksas

Daugelį amžių žmonės buvo apsėsti legendomis apie paslėptą auksą. Bet paleokontaktų šalininkai tvirtina, kad ne tik dėl noro praturtėti, o yra taip užprogramuota ateivių. Tvirtinama, kad jie atskrisdavo į Žemę ieškoti ir pasisavinti aukso. Savo planetoje šį auksą jie paskleisdavo atmosferoje, kad palaikyti gyvybę. Auksas puikiai atspindi šilumos infraraudonuosius spindulius ir gali apsaugoti nuo žvaigždės karščio.

Kolumbija. Guatavito ežeras užgesusio vulkano ar meteorito krateryje, Kundinamarko kalnuose, 3200 m aukštyje.
Su šiuo ežeru susijusi legenda apie konkistadorų ieškotą Eldorado – auksinį miestą, kuriame net gatvės grįstos aukso luitais, sienos padengtos aukso lakštais. Ten gyvenusi Čibča indėnų gentis buvo ne tokio aukšto išsivystymo lygio kaip Inkai ar Actekai, tačiau pasižymi didžiulėmis aukso atsargomis. Legendos pasakoja, kad ežere indėnai aukodavo aukso dirbinius ir nusiplaudavo aukso dulkes, kuriomis buvo padengtas kūnas ceremonijų metu. Apylinkėse rasta nemažai aksinių radinių ir 1965 metais Kolumbijos valdžia ežerą paskelbė nacionaliniu paveldu. Dabar radiniai randasi aukso muziejuje sostinėje Bogotoje.
1545 metais pirklys savo iniciatyva ir už savo pinigus prakirto uolėtą krantą ir nuleido vandenį 3 metrus. Rado auso dirbinius, kurie dabar puikuojasi muziejuje.
Archyvuose nurodyta kad dar keletas žmonių bandė pasiekti auksą.
1912 metais britų buvo atliktas ežero drenažas su pristatytais galingais garo varomais siurbliais. Pavyko nuleisti vandenį 12 metrų, bet dėl sausros dumblas pavirto kietu cementu ir teko nutraukti darbus.

Konkistodorai domėjosi ir Inkų miestu Paititi Peru pietryčiuose. Buvo daug ekspedicijų ir avantiūristų ieškant šio miesto. Paieškos paprastai prasideda Kuske, kurį 1559 metais ispanų konkistadorai sulygino su žeme kad ant griuvėsių pasistatydinti Santo Domingo katedrą, kurioje didžiūlis auksu padengtas altorius. Legenda sako, kad aukso brangenybes spėta išvežti ir nuskandinti ežere. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad jau šimtmečius mato kaip virš ežero danguje pasirodo neaiškūs objektai, kurie nusileidžia į ežero gelmes, po to išnyra ir nuskrenda.

Eldorado ir Paititi legendos smarkiai pasitarnavo džiunglių tyrimams.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»