Pasaulio pabaigos pranašystės

Meksikos Jukatano pusiasalis.   Čia esančios drėgnos džiunglės ir derlingos lygumos virš 2 tūkst. metų buvo gimtais namais vienai iš didžiausių senojo pasaulio civilizacijų – Majų .
250 ir 900 m.e.metų laikotarpyje Majų gyventojų buvo apie 15 – 20 milijonų su teritorija  nuo Kosta Rikos  iki Gvatemalos. Archeologiniai tyrinėjimai rodo kad Majai buvo vieni pirmųjų senovės genčių, išvysčiusių raštiją, panaudojusių matematikos metodus ir stačiusių daugiaaukštes astronomines observatorijas savo super išvystytai astronomijai, astrologijai, trigonometrijai, architektūrai. Visą tą laiką europiečiai skendėjo taip vadinamuose “Tamsiuose amžiuose“ . Bet pats svarbiausias jų pasiekimas buvo kalendorius  atspindintis žvaigždžių ir planetų žemėlapį.   Jie mokėjo matuoti laiką ir tai buvo jų magija, užtikrinanti dominavimą prieš kitas gentis. Jie stebėjo Venerą, Mėnulio fazes ir užtemimus. Jie atsekdavo Žemės precesiją  nors tai nepaprastai ilgas periodas lygus 25725 metams. Dėlto pavyzdžiui gerai matomas žvaigždžių ūkas – Plejados sietynas  kiekvienais metais atsiranda danguje kovo 15 dieną ir po 72 metų viena diena anksčiau. O po 26 tūkstančių metų vėl pradės kartotis ciklas iš pradžių.

Laikas kaip žvaigždės slenka pasikartodamas kalendoriniuose cikluose. Ir tie ciklai gali būti panaudojami ateities pranašystėms. Vienas iš kalendorinių ciklų buvo ilgasis skaičiavimas, kuris baigėsi 2012 metų gruodžio 21 dieną, penktadienį. Bet kodėl pasirinkta tokia data? Atsakymą į šią mįslę galima rasti astronominiame fenomene – mūsų galaktikos Paukščių Tako centre, kur nėra žvaigždžių. Majai žinojo kur randasi galaktikos centras ir suprato kad šalia Juodosios Skylės kurią jie vadino Didžiuoju Nugarmėjimu. Jie sakė kad tai visatos gimimo kelias ir viskas atsirado tuo keliu. O 2012 12 21 dieną Žemė, saulė ir šis kelias išsirikiuoja į vieną liniją, kaip visada kas 26 tūkstančius metų. Ar gali būti atsitiktinumas kad Majų kalendorius baigiasi kaip tik šiuo astronominiu Paukščių Tako laiku? Ar galėjo Majai užfiksuoti tai elementariai stebėdami žvaigždes? Ne. Majai tikėjo, kad šios žinios jiems atėjo nuo dievybių, gyvenančių žvaigždėse. Ar gali būti kad tos dievybės buvo ateiviai iš kitų planetų? Atsakymas į šį klausimą – taip, pilnai gali būti. Majai tvirtino, kad šias žinias jie suformavo patys iš tų dievybių dovanotos informacijos.
Net jei informacija apie tokį ilgalaikį kalendorių atėjo iš nežemiško šaltinio, tai kuom įpatinga yra ši 2012 metų data? Tyrinėtojai tvirtina, kad šios mįslės atsakymą galima rasti Tortugero miesto griuvėsiuose,  kur rasta ir sudėliota iš fragmentų lentelė su jeroglifais, kurioje rašoma apie devynių dievybių sugrįžimą 2012 metais gruodžio 21 d. Tiktai kadangi lentelė dalinai apgadinta, tai teko trūkstamą dalį logiškai papildyti.
Daugelį metų į šį monumentą nebuvo kreipiamas įpatingas dėmesys, kol 2011 11 24 Meksikos nacionalinis archeologijos ir istorijos institutas pateikė pasauliui antrąjį artefaktą: Komalkalko miesto griuvėsiuose rastą saulėje išdžiovintą molio plytelę,  kurioje aiškiai paminėta 2012 12 21 data. Tai viena iš tūkstančių čia surastų molio plytelių su retai pasitaikančiais hieroglifais ir nežemiškų butybių apsilankymu su pasulio pabaigos žinia. Daugelys archeologų ir mokslininkų mano šią koncepciją ne šiaup sau prigalvota. Jie sako, kad tai ne pranašystė, o greičiau molio plytelės keistenybė, nuo kurios ne taip paprasta atsiriboti. Jinai išraižyta ant vidinės nematomos pusės sienoje iš plytelių. Neaišku kodėl taip slaptai padaryta. Gal kad nekiltu visuotina panika? Paleokontaktų pasekėkjai įsitikine, kad majams tikslias astronomines žinias perdavė ateiviai iš kosmoso. O šių spėjimų patvirtinimą dar galima rasti ir kitų senovės kultūrų pasaulio pabaigos pranašystėse.

Yra ir kita įdomi majų kalendoriaus aplinkybė. Ne kada baigiasi o kada prasideda kalendorius, daugiau nei 3000 metų atgal, kai dar nebuvo majų. O kodėl ilgojo skaičiavimo kalendorinio ciklo pradžia 3114 m.pr.m.e. rugpjūčio 13 diena? Iki šiol tai yra mistika. Kodėl buvo pasirinkta ši atbulinė data 3000 metų atgal? Pagal tai kas yra žinoma apie majus, ši pradžios data turėtų būti susijusi su kokiais tai astronominiais įvykiais. Viena iš versijų – kad tuo metu įvyko koks tai kataklizmas. Nesenai atlikti tyrimai parodė, kad asteroidas ar grupė asteroidų įsirėžė į žemę šiuolaikinės Austrijos teritorijoje ir kataklizmo padariniai iššaukė trunkantį kelis metus dangaus žymų užtemimą. O būtent tuo laiku prasideda Majų kalendorius. Harvardo  ir Prinstono  universitetų mokslininkai mano kad šis globalinis kataklizmas tuomet iššaukė planetos apledėjimą.
Pagal Majų tikėjimą 2012 metai – tai penktosios epochos pabaiga. Visų prieš tai esančių epochų pabaigoje irgi buvo kataklizmai, kurių metu žūdavo gyvybė.

Vakarų pasaulio laiko suvokimas yra labai tiesialinijinis. Gyvenimo suvokimas kaip tiesus kelias į ateitį. O majai gyvenimą suvokė kaip kažką cikliško. Taip ir ši penktosios žmonijos epochos ciklo pabaiga.
O dar įdomesnis klausimas ar nepametė ar neiškraipė majai bėgant laikui senųjų žinių. Ir ar negalima rasti patvirtinančius įrodymus tiriant pranašystes kitose senovės kultūrose?

Didžiojoje Gizos piramidėje rasta užkoduota informacija, kad 2004 – 2006 metų laikotarpyje užgrius serija vandens katastrofų. Ir iš tikrųjų buvo Indijos vandenyno cunamis  nusinešęs 250 tūkst. gyvybių, buvo uraganas “Katryna“  ir kiti kataklizmai. Yra panašių Majų ir Egipto pranašavimų apie pasaulio pabaigą indėnų Hopi  vakarų Amerikoje, kurie tiki kad esame penktoje žmonijos epochoje, kuri yra apsivalymo epocha prieš laiko pabaigą. Jie tiki, kad jei žmonija negyvens santarvėje ir harmonijoje su savim ir su mūsų planeta, tai užgrius didysis kataklizmas.
Indijoje senovės indų ir Budos astronominiame traktate “Surya-Siddhanta“ pranašaujama, kad žmonija greitai pasieks Kali-Jugos pabaigą – paskutinės žmonijos epochos pabaigą.
Vyriška vėlyvoji dievybė Kali, minima dienų pabaigoje Mahabharatos  ilgiausioje pasaulyje poemoje, pasakoja apie didžiojo chaoso ir nesantaikos laikus atitinkančius tai pačiai datai.
Netgi krikščionių Biblija smulkiai pasakoja apie ateinančią baisią ugningą Apokalipsę . Krikščioniai sako, kad pasaulio pabaigoje žydai grįš į Pažadėtąją Šventąją žemę (kas ir vyksta paskutiniu laiku) bei įsikūrę ten įgaus visas teises į Jeruzalę ir šventyklą ant Šventojo kalno . Čia ateis Mesijas kad valdytu pasaulį paskutinėmis dienomis.

Idėja kad mes gyvename laiko pabaigoje – ne pasaulio pabaigoje o tik civilizacijos pabaigoje – yra globali daugeliui kultūrų. Kai daugelis senųjų pasaulio pabaigos pranašysčių labai apytikriai sako apie “paskutines dienas“, majų pranašystės nurodo tikslią datą.
Majų atitinkamo kalendoriaus metai sudaro 365,2422 dienas. Šiuolaikinis atominis laikrodis duoda 365,2420 plius minus 0,0005 dienų metuose. Tokiu būdu neaišku kas tikslesnis – majai ar atominis laikrodis. Kaip tai galėjo būti tokiais senais laikais?

Trečiasis majų ilgojo skaičiavimo kalendorius skaičiuoja laiką baktuno ciklais iš 394 metų arba 144 000 dienų. Taip pat yra ciklai iš 13 baktunų arba 5125 metų. Datos skaičiuojamos nuo 3114 m.pr.m.e rugpjūčio 11 dienos iki 2012 m. gruodžio 21 dienos. Kam jiems reikalingi buvo ciklai trunkantys tūkstančius metų? Paleokontaktų šalininkai teigia kad paskutinė data yra iki kosmoso ateivių pasirodymo, kuriuos majai pripažindavo dievybėmis. Šiuolaikinis mokslas nežino tiksliai kuo grindžiamos majų kalendorių sistemos ir belieka įtarti, kad buvo duotos kažkokių protingų būtybių, žinojusių ką žymi šie kalendoriniai ciklai. Taigi majų panaudojamos statybų technologijos, kalendorių sistemos ir žvaigždžių padėtys nurodo kad dievai grįš. Ir galima padaryti išvadą, kad reikia arba peržiūrėti senųjų civilizacijų istoriją daugeliu tūkstančių metų atgal arba tuo, kad kas tai nusileido iš viršaus ir apmokė, perteikė informaciją apie žinias ir technologijas.

Šiaurės Gvatemalos Tikalio miestas, kuris randasi tirštose Centrinės Amerikos džiunglėse. Šis architektūrinis paminklas buvo vienas iš didžiųjų majų civilizacijos miestų. Čia aplink Grand-Plaza aikštę majai pastatė setynias piramidines šventoves, kurių išdėstymas pakartoja Plejados sietyno  žvaigždžių išdėstymą. Jie vadino jas septyniomis seserimis ir tikėjo, kad yra visų žvaigždžių centre, yra viso sutvėrimo centre ir kad jie atėjo iš ten. Kam su tokiu atsidavimu reikėjo tai pabrėžti šių šventovių statybose? Nebent norėjo užmegzti ryšį su ten esančiomis dievybėmis, kurios savo ruožtu davė jiems žinias. Plejados sietynas turėjo didelę reikšmę netik majams, bet ir kitiems amerikos aborigenams. Pvz Čerokių  ir Hopių  gentys tiki kad atėjo iš Plejados sietyno.
Majai tikėjo, kad kartu su dievybėmis nusileido plunksnuotas žaltys Kukulkanas, dievybė kuri galėjo skraidyti. Legendos sako, kad jis sugrįš.

600 km į šiaurę nuo Tikalio yra Čičen Ica, kurioje pastatyta piramidė Kukulkano garbei. Skirtingai nuo kitų piramidžių ji orientuota specialiai, kad lygiadienio metu piramidės laiptų šešėlis ant šiaurinės dalies kristų simbolizuojant Kukulkano nužengimą nuo piramidės. Tas nužengimas ir po to pakilimas patvirtina dievybių mifologiją. Bet kodėl tai taip svarbu buvo majams? Jei pažiūrėsim į skrendantį lėktuvą šiais laikais, glėsim pamatyti dumų juostą panašią į žaltį. Taigi majai galėjo matyti skaraidantį nežemišką aparatą. O viename iš monumentų pavaizduota žmogaus galva žvelgianti iš žalčio nasrų.
Ryšis tarp majų ir nežemiškų būtybių rastas ir senovės majų epe “Popol Vuh“  kuris verčiamas kaip “Liaudies knyga“. Tai vienintelis išlikęs legendų rinkinys apie majų istoriją. Išversta  nežinomo kičių indėno, jo gimtąja kalba, lotynišku raštu ir užrašyta 16 amžiuje, o originalas dingęs. Jame daug temų ir tame tarpe apie majų civilizacijos gimimą. Iš pradžių nebuvo nieko, tik vandens paviršius be dangaus ir žemės. Iš to vandens atsiranda dievai ir nusprendžia sukurti žmones. Viename iš atrodo nepalankiausių civilizacijai vietų atsiranda civilizacija Maja ir stato miestus kaip valstybes bei piramides. Vysto raštiją, matematines sistemas. Ir šios miškų Civilizacijos skaitlingumas auga iki milijoninio dydžio. “Popol Vuh“ epas labai panašus į nurodymus ir tartum sako: Štai ką mes kartu su protėviais ir dievais nusprendėme, tai ką jūs privalote prisiminti visais sekančiais amžiais iki dievai sugrįš.
Gal ir aukščiau minėta majų legenda atskleidžia tiesą, kuri pranašauja apie laiko pabaigą Žemėje.
Monumentas Nr.6  su hieroglifų lentele – mokslininkų nuomone – blogoji katastrofos pranašystė eros pabaigoje. Rašoma, kad nusileis dalyvavęs žmogaus kūrime dievas Bolon Jokte, kuris yra labai galingas, skraidantis ir turintis gausybę žinių apie Visatą.
Palenkėje, 14 šventovėje, taip pat yra minimas Bolon Jokte. Ten aiškiai pasakyta kad Bolon Jokte atsirado Žemėje prieš daugiau nei 900 tūkst. metų. Kam reikėjo užrašinėti tokią datą? Be abejo tada kažkas turėjo labai svarbaus įvykti.
Panašią istoriją galima rasti ir senajame tekste žinomame pavadinimu “Chilam Balam“. Tai taip pat užrašyta po ispanų konkistadorų užkariavimų naikinant majų rankraščius. Chilam Balam tai tikėjimo tarnų pavadinimas, kurie Jukatano pusiasalyje buvo istorikais. Šiose knygose randam informaciją apie majų tikybą, apie buvusius ir būsimus įvykius. Pask šių rašytojų viskas aprašyta labai tiksliai. Jame aprašomi 20 mečiai periodai, kurie buvo panašūs ir reikia laukti negatyvių pasekmių. Vienas iš negatyviausių pranašiškų įvykių buvo be abejo ispanų atvykimas. Chilam Balam taip pat rašoma kad Bolon Jokte sugrįš ir susikaus su dangaus dievais gėrio ir blogio kare. Kiekviena majų epocha  tiksliai nustatyta ir surišta su dievybių grįžimu. Šis sugrįžimas bei gerio su blogiu kova yra ir krikščioniškoje Biblijoje apie Apokalipsę. Joje arkangelas Mykolas  susikaus su didžiuoju drakonu.

Yra daug teorijų apie žemės amžių ir jos vystymasį. Vienas faktas yra neginčijamas – amžius skaičiuojamas milijardais metų. Majai visatai priskyrė 16,4 milijardų metų, o mokslas duoda nuo 14,5 iki 15 milijardų. O žmonijos istorija lyginant labai trumpa. Didžiausi pavojai – stichinės nelaimės. Majai žinojo tai senai, ką mes tik dabar įsisąmoninam. Didieji kataklizmai vyko ir vyks nepriklausomai nuo mūsų. Pagal majus – kiekvienos eros pabaigoje ir jau buvo keturis kartus. Priežastimis buvo ugnis, ledas ir vanduo. Būsimoji gali apjungti juos visus arba kažkas absoliučiai naujo. Vystantis mokslui mes įsitikiname, kad majai buvo teisūs. Mes žinom kokie gali būti saulės išsiveržimai ir kaip jie veikia į energosistemas ir įrengimus. Deja gali pasireikšti domino efektas kitiems gyvybiškiems parametrams kaip magnetinis žemės laukas ar jos sukimosi greitis ar pakeisti didžiąsias okeanų sroves ar atsirasti juodoji skylė ar supernova ir t.t. su radikaliomis neigiamomis pasekmėmis gyvybei. O gal atvirkščiai suteiks impulsą aktyvesniam ir prasmingesniam gyvenimui naujojoje eroje.

Didžiausi senovės monolitai

Gizoje randasi ne tik piramidės, kurios suformuotos iš 2-3 tonų akmeninių blokų. Šalia yra slėnio šventovė, kurios sienose yra net iki 200 tonų akmeninių blokų. Tokiems grandioziniams blokams reikalingi atitinkamo didumo įrankiai. Tų įrankių pėdsakai, įdėmiau ieškant gali būti aptikti. Specialistai sako, kad buvo panaudoti 15 m diametro pjūklai. Deja oficialioji archeologija apie tai nutyli.
Trys patys didžiausi 1000 tonų monolitiniai blokai randasi Livano Baalbeke  – Jupiterio šventykloje. Šalia esančioje akmens skaldykloje randasi 1200 tonų nepanaudotas blokas. Tuo tarpu tais laikais nebuvo plieno, domkratų, ratų – tik grubi darbo jėga ir virvės.
Yra intriguojantys aprašymai kaip tokie blokai galėjo būti pernešami į statybos vietą. Viename iš jų blokai buvo padengiami kokia tai balta substancija ir kokios tai technologijos pagalba perstumdavo kelis metrus. O pakelti sugebėdavo ko gero įveikiant gravitacines jėgas levitacijos pagalba.

Zagadki.Istorii.Zvezdnie.kolesnici. 2011

daugiau apie megalitus
Megalitas vikipedijoje

Sakaros paukštis

Sakara . Čia randasi faraono Džosero  laiptuotoji piramidė . Jai 4000 metų. Tai seniausia iš 97 Egipto piramidžių.
Sakara garsi taip pat savo Senosios Karalystės  – Memfio  legendiniu akropoliu, kuris pavadintas Mirusiųjų Miestu. Čia 1891 m. pracūzų archeologai atkasė gyvenusio 3 a.pr.m.e. Pagi Imeno kapą. Tarp daugybės artefaktų archeologai aptiko miniatiūrinį modelį, panašų į paukštį, kuris buvo įsuktas į papirusą su užrašu “Aš noriu skaraidyti“.
1969 m. analizuojant minėtus artefaktus pastebėta kad ši figurėlė smarkiai skiriasi nuo kitų panašių, nes sparnai visiškai nepanašūs į paukščio sparnus, o daugiau į planerio, netgi su vairo valdymu. Buvo sukurta 5 kartus didesnė kopija, kad patikrinti aerodinamines savybes. Pasitvirtino kad modelis gali skraidyti, tik trūksta galinio aukščio vairo, kuris aiškiai buvo pamestas – matosi jo tvirtinimo įdubos. Ir dar egiptologai tvirtina, kad šis Sakaros paukštis galėjo būti paleidžiamas katapultos pagalba.
Tai kad skraidančius objektus galėjo naudoti senosios kultūros, kardinaliai keičia požiūrį į jas – jos daug daugiau buvo technologiškai išsivysčiusios.

Egipto istorijos
Zagadki.Istorii.Zvezdnie.kolesnici 2011

Priešistorinės technologijos ir NSO

Kokias technologijas galėjo valdyti priešistorinės civilizacijos, jei statė tokius grandiozinius objektus ir sugebėjo pernešti tokius daugiatonius megalitus?
Viena iš jų – dabar vadinami neatpažintais skraidančiais objektais – NSO. Jie gali būti įžiūrimi ir senovės piešiniuose ir viduramžių meno kūriniuose. Pvz yra vaizduojami diskai su sparnais ar netgi žmonėmis jų viduje. Šumerų tekstuose minimi keisti objektai – fenomenai ir juos valdantys spinduliai. Ugnies skritulį papiruse aprašė faraonas Tutmozis. Aleksandras Makedonietis savo kronikose mini matytus NSO. NSO aprašymai sutinkami ir religinėse žydų bei indų knygose.

Gvatemala. Mokslininkai, archeologai tvirtina, kad žmonės čia gyveno prieš 14 tūkst. m. ir rasta daug įdomių artefaktų. Pvz. žmogus vėžlio kevale , kuris pagal legendą skraidė dangumi. Galima įžvelgti akinius. O vėžlio kevalas panašus į skraidantį aparatą.

329 m.pr.m.e. graikų valdovas Aleksandras Makedonietis planavo grandiozinį žygį prieš Indiją. Bet šiuos užmojus sužlugdė netikėtas puolimas iš dangaus kai ruošėsi persikelti per Indo upę. Atsirado skraidantys diskai, jie taikydavo į dramblius, kilo panika ir dalis armijos buvo sutraiškyta.

Ne tik skraidančias lėkštes, bet ir raketas yra aprašę ir pavaizdavę priešistoriniai žmonės. Dievų atėjimas visada buvo siejamas su dūmais, ugnimi ir nepakeliamu griausmu, kaip ir dabartiniu laiku leidžiant į kosmosą raketas.

Kinijoje išliko legendos apie skraidančius drakonus. Jie išleisdavo daug dūmų ir daug triukšmo. Pirmasis kinų imperatorius nusileido ant žemės ugnimi alsuojančio drakono pagalba. Nuo tokių drakonų pasirodymo drebėjo žemė. Žmones apimdavo baimė ir jie suklupdavo prieš tokį reiškinį. Taigi tikėtina, kad drakonais kiniečiai vadindavo kosminius aparatus.

Daugelys graikų dievų gebėdavo skraidyti ant ugnimi alsuojančių kovos vežimų. Senajame Testamente  minimas koks tai nusileidęs iš dangaus žaižaruojantis objektas: kovos vežimas ar dieviškosios šlovės įsikūnijimas. Visus šiuos aprašymus paleokontaktų hipotezės šalininkai priskiria raketinėms technologijoms.

Pietų Mesopotamija 6 – 3 tūkstantmetyje pr.m.e. buvo apgyvendinta išvystyta Šumerų civilizacija  – seniausia mums žinoma civilizacija. Jiems priskiriamos pirmosios astronomijos pagrindų žinios. Gilgamešo epas  – vienas iš pirmųjų rašytinių šaltinių žmonijos istorijoje – pasakoja apie kelionę į dangų. Jame aprašoma kaip atrodo mūsų Žemė iš kosmoso. Taip pat šios civilizacijos yra paliktas artefaktas panašus į šiuolaikines kosmines kapsules Nasos raketose. Jų pagalba žiniuoniai kontaktuodavo su dievais ir žmonės keliaudavo į rojų.

Pirmajame mūsų eros amžiuje graikų matematikas ir inžinierius Heronas  pirmasis sukonstravo garo turbiną – raketinio variklio prototipą, automatines duris ir lėlių teatrą, automatiškai užsitaisantį arbaletą ir kitus įtaisus. Pirmasis panaudojo programuojamus su kaisčiais ant ašies ir užvyniota virve įrenginius.
Palekontaktų šalininkai tvirtina, kad Heronui padėjo senieji aprašymai ir tekstai, kuriais jis labai domėjosi ir kuriuose buvo ateivių iš kitų pasaulių technologijų aprašymai.

2010 metų gegužės mėn. JAV bandė naująjį lazerinį ginklą, kuris neutralizuoja skrendančius iki 480 km į val objektus. Bet panašus mirties spindulys buvo panaudojamas gilioje senovėje. 214 m.pr.m.e. graikų kolonija Sirakūzai  buvo apgulta Romos jūros flotilija. Nežiūrint skaitlingesnių romėnų pajėgumų, graikai sugebėjo atremti priešą kokio tai paslaptingo ginklo pagalba. Mat graikų inžinierius Archimedas  įgaubto veidrodžio pagalba buvo atradęs mirties spindulį. Jis domėjosi senąja mitologija, kurioje buvo aprašyti dievai su jų nepaprastos galios ginklais.

Senovės graikų dievas Dzeusas kuris mėtė žaibus į netinkamus žmones ir daiktus paleokontaktų šalininkų nuomone buvo ateivis, kuris šaudydavo nusitaikęs į atitinkamą taikinį. Visose mituose dievai galėdavo iššaukti žaibus ir griaustinius, juos kontroliuoti ir žmonėms belikdavo tik nusilenkti ir paklusti.
Ar yra tokių ginklų panaudojimo pėdsakai? Šiaurinėje Škotijos  dalyje, kurioje pirmosios gyvenvietės datuojamos 6 tūkst.m.pr.m.e. yra daug griuvėsių, kurie senovėje buvo įkaitinti virš 1000 laipsnių, kad akmuo pavirto stiklu. Paprasta laužo ugnis negalėjo tiek įkaitinti akmenis, nebent lazerio spinduliai.
Keltų  mitologijoje  yra dievas kuris vadinamas šviečiančiu ir karo dievu. Kaip ir graikų Dzeusas, jis taip pat valdė stebuklingą lazdą, kurios pagalba svaidydavo ugnimi ir nugalėdavo bet kokius priešus.

Tie mitologiniai aprašymai atrodo fantastiniais. Bet ar nepanašu, kad dalis šiuolaikinių technologijų egzistavo tais senaisiais laikais?

2010.USA;  Ancient Aliens  «Alien Tech»;

Egipto auksas

1924 metais Tokijaus imperatoriškame universitete viename iš pirmųjų eksperimentų su atomine energija buvo gautas auksas. Tokiu būdu buvo atspėta filosofinio akmens mįslė. Tik įvaldžius atominę energiją žmonija sugebėjo vienus elementus paversti kitais, tame tarpe ir auksu. Tik tai daryti kol kas neapsimoka dėl didelių energijos nuostolių ir atominio reaktoriaus darbo didelių kainų.

Natūraliai auksas susiformuoja atominės reakcijos metu žvaigždės viduje. Vėliau jai sprogus auksas pernešamas į kosminę erdvę ir planetas.
Senovės Egipto religijoje auksas traktuodavosi kaip dieviškasis elementas, sakralinis daiktas. Jo Egipte buvo labai daug ir kitų šalių valdovai prašydavo aukso motyvuodami, kad Egipto faraonams auksas – kaip dulkės po kojomis. Iškyla klausimas – kodėl Egipte buvo žymiai daugiau aukso nei kaimyninėse šalyse ir kodėl auksas turėjo dieviškų savybių. Paleokontaktų šalininkai tvirtina kad egiptiečiai galėdavo patys pasigaminti aukso, tik su ateivių iš kitų planetų pagalba. Gal didžioji Gizos piramidė su savo landomis, tuneliais ir kameromis buvo aparatas, galintis produkuoti auksą ?
Gal senųjų mokslininkų siekis rasti filosofinį akmenį buvo ne turto troškimas o troškimas atgauti prapuolusias priešistorines technologijas ir žinias ? Kur randasi raktas į tas žinias ? Ar sugebės šiuolaikinis žmogus tai rasti nes dar labai daug neištyrinėtų vietų yra pasaulyje kur gali būti užmirštieji žinių ir technologijų lobiai.

1936 metais Egipte prie piramidžių buvo atkasta iš smėlio sfinkso figūra. Tai pati didžiausia ir seniausia monolitinė labai keistos formos statula. Žmogaus galva su liūto kūnu. Archeologai tvirtina, kad ji buvo sukurta apie 2,5 tūkst.pr.m.e, bet daugelis ekspertų tvirtina, kad ji daug vyresnė – nuo 12 iki 3 tūkstantmečių pr.m.e. Yra nuomonė ir apie 100 tūkst. metų. Vis dar nėra išaiškinimo kokia šio monumento paskirtis. Paleokontaktų šalininkai teigia kad sfinksas susijęs su ateiviais iš kitų planetų. Yra išlikę daug Egipto ir Šumero raštų, kuriuose minimi sfinksai – pusiau žmonės pusiau gyvūnai. Pagal šumerų legendas anunaki (ateiviai) atskrisdavo į Žemę atsivežti aukso. Tačiau po kiek laiko jie sugalvojo iš vietinių gyvūnų sukurti žmones, kad jie atliktų jiems reikalingą darbą. Taip eksperimentų su genų inžinerija dėka ir atsirado sfinksai. Gal Gizos Didysis Sfinksas tarnavo paminklu ar sandėliavimo vieta brangiajam metalui ? Ten surasta daug paslaptingų patalpų, šachtų ir sudėtingų tunelių sistemų. Šachta už Sfinkso leidžiasi labai giliai ir niekas nežino kur ji veda. Dabartiniu laiku georadaro pagalba aptiktos požeminės tuštumos ne tik aplink Sfinksą ir ir po juo. Paleokontaktų šalininkai tvirtina kad ten randasi metraščiai ir tame tarpe apie Atlantidą. Yra teorija, kad žmonės, 10,5 tūkst. m.pr.m.e. pergyvenę Atlantidos katastrofą nusigavo iki šios vietos. Jie atsinešė daug monoskriptų ir pastatė čia jų saugyklą. Taip kad neaišku ką tose saugyklose galima rasti – auksą, ar inoplanetinį protą apie senovės stebuklingas technologijas, ar viską kartu.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»