Prancuzų Renn-le-Šato lobiai

Yra 5 a. legenda, kuri pasakoja, kad kada vestgotų karalius Alarikas I užgrobė Romą  tai nusinešė karaliaus Saliamono  brangenybės. Pagal vieną versiją jie pakliuvo į rankas Katarams ir Tamplierams. Pagal kitą versiją vestgotai šias brangenybes paslėpė požeminėse slėptuvėse kartu su numirėliais.

1891 m Prancuzijos Renn-le-Šato  gyvenvietės vietos kunigas atlikinėjo bažnyčios restauraciją ir atsitiktinai senuose požeminiuose labirintuose aptiko lobį. Gal ten buvo netik auksas bet ir neįkainuojama senovės informacija.
1953-01-29 mirė moteris, kuri dėl insulto negalėjo pasidalinti su savo pažįstama paslaptimi apie anksčiau užsimintus jai aukso lobius. Ir nuo 20 a. vidurio čia buvo atvažiavęs ne vienas aukso ieškotojas ir kai kurie rado ką ieškojo. Kaip lobiai čia atsirado? Ką reiškia Senojo Testamento  žodžiai išskaptuoti ant vartų? Kodėl vietiniai gyventojai teigia matę neaiškius skraidančius objektus ir aptiko laiko šuolius?

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»
GAZETTE AND PORTAL OF RENNES-LE-CHATEAU

Egipto auksas

1924 metais Tokijaus imperatoriškame universitete viename iš pirmųjų eksperimentų su atomine energija buvo gautas auksas. Tokiu būdu buvo atspėta filosofinio akmens mįslė. Tik įvaldžius atominę energiją žmonija sugebėjo vienus elementus paversti kitais, tame tarpe ir auksu. Tik tai daryti kol kas neapsimoka dėl didelių energijos nuostolių ir atominio reaktoriaus darbo didelių kainų.

Natūraliai auksas susiformuoja atominės reakcijos metu žvaigždės viduje. Vėliau jai sprogus auksas pernešamas į kosminę erdvę ir planetas.
Senovės Egipto religijoje auksas traktuodavosi kaip dieviškasis elementas, sakralinis daiktas. Jo Egipte buvo labai daug ir kitų šalių valdovai prašydavo aukso motyvuodami, kad Egipto faraonams auksas – kaip dulkės po kojomis. Iškyla klausimas – kodėl Egipte buvo žymiai daugiau aukso nei kaimyninėse šalyse ir kodėl auksas turėjo dieviškų savybių. Paleokontaktų šalininkai tvirtina kad egiptiečiai galėdavo patys pasigaminti aukso, tik su ateivių iš kitų planetų pagalba. Gal didžioji Gizos piramidė su savo landomis, tuneliais ir kameromis buvo aparatas, galintis produkuoti auksą ?
Gal senųjų mokslininkų siekis rasti filosofinį akmenį buvo ne turto troškimas o troškimas atgauti prapuolusias priešistorines technologijas ir žinias ? Kur randasi raktas į tas žinias ? Ar sugebės šiuolaikinis žmogus tai rasti nes dar labai daug neištyrinėtų vietų yra pasaulyje kur gali būti užmirštieji žinių ir technologijų lobiai.

1936 metais Egipte prie piramidžių buvo atkasta iš smėlio sfinkso figūra. Tai pati didžiausia ir seniausia monolitinė labai keistos formos statula. Žmogaus galva su liūto kūnu. Archeologai tvirtina, kad ji buvo sukurta apie 2,5 tūkst.pr.m.e, bet daugelis ekspertų tvirtina, kad ji daug vyresnė – nuo 12 iki 3 tūkstantmečių pr.m.e. Yra nuomonė ir apie 100 tūkst. metų. Vis dar nėra išaiškinimo kokia šio monumento paskirtis. Paleokontaktų šalininkai teigia kad sfinksas susijęs su ateiviais iš kitų planetų. Yra išlikę daug Egipto ir Šumero raštų, kuriuose minimi sfinksai – pusiau žmonės pusiau gyvūnai. Pagal šumerų legendas anunaki (ateiviai) atskrisdavo į Žemę atsivežti aukso. Tačiau po kiek laiko jie sugalvojo iš vietinių gyvūnų sukurti žmones, kad jie atliktų jiems reikalingą darbą. Taip eksperimentų su genų inžinerija dėka ir atsirado sfinksai. Gal Gizos Didysis Sfinksas tarnavo paminklu ar sandėliavimo vieta brangiajam metalui ? Ten surasta daug paslaptingų patalpų, šachtų ir sudėtingų tunelių sistemų. Šachta už Sfinkso leidžiasi labai giliai ir niekas nežino kur ji veda. Dabartiniu laiku georadaro pagalba aptiktos požeminės tuštumos ne tik aplink Sfinksą ir ir po juo. Paleokontaktų šalininkai tvirtina kad ten randasi metraščiai ir tame tarpe apie Atlantidą. Yra teorija, kad žmonės, 10,5 tūkst. m.pr.m.e. pergyvenę Atlantidos katastrofą nusigavo iki šios vietos. Jie atsinešė daug monoskriptų ir pastatė čia jų saugyklą. Taip kad neaišku ką tose saugyklose galima rasti – auksą, ar inoplanetinį protą apie senovės stebuklingas technologijas, ar viską kartu.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»

Indėnų auksas

Daugelį amžių žmonės buvo apsėsti legendomis apie paslėptą auksą. Bet paleokontaktų šalininkai tvirtina, kad ne tik dėl noro praturtėti, o yra taip užprogramuota ateivių. Tvirtinama, kad jie atskrisdavo į Žemę ieškoti ir pasisavinti aukso. Savo planetoje šį auksą jie paskleisdavo atmosferoje, kad palaikyti gyvybę. Auksas puikiai atspindi šilumos infraraudonuosius spindulius ir gali apsaugoti nuo žvaigždės karščio.

Kolumbija. Guatavito ežeras užgesusio vulkano ar meteorito krateryje, Kundinamarko kalnuose, 3200 m aukštyje.
Su šiuo ežeru susijusi legenda apie konkistadorų ieškotą Eldorado – auksinį miestą, kuriame net gatvės grįstos aukso luitais, sienos padengtos aukso lakštais. Ten gyvenusi Čibča indėnų gentis buvo ne tokio aukšto išsivystymo lygio kaip Inkai ar Actekai, tačiau pasižymi didžiulėmis aukso atsargomis. Legendos pasakoja, kad ežere indėnai aukodavo aukso dirbinius ir nusiplaudavo aukso dulkes, kuriomis buvo padengtas kūnas ceremonijų metu. Apylinkėse rasta nemažai aksinių radinių ir 1965 metais Kolumbijos valdžia ežerą paskelbė nacionaliniu paveldu. Dabar radiniai randasi aukso muziejuje sostinėje Bogotoje.
1545 metais pirklys savo iniciatyva ir už savo pinigus prakirto uolėtą krantą ir nuleido vandenį 3 metrus. Rado auso dirbinius, kurie dabar puikuojasi muziejuje.
Archyvuose nurodyta kad dar keletas žmonių bandė pasiekti auksą.
1912 metais britų buvo atliktas ežero drenažas su pristatytais galingais garo varomais siurbliais. Pavyko nuleisti vandenį 12 metrų, bet dėl sausros dumblas pavirto kietu cementu ir teko nutraukti darbus.

Konkistodorai domėjosi ir Inkų miestu Paititi Peru pietryčiuose. Buvo daug ekspedicijų ir avantiūristų ieškant šio miesto. Paieškos paprastai prasideda Kuske, kurį 1559 metais ispanų konkistadorai sulygino su žeme kad ant griuvėsių pasistatydinti Santo Domingo katedrą, kurioje didžiūlis auksu padengtas altorius. Legenda sako, kad aukso brangenybes spėta išvežti ir nuskandinti ežere. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad jau šimtmečius mato kaip virš ežero danguje pasirodo neaiškūs objektai, kurie nusileidžia į ežero gelmes, po to išnyra ir nuskrenda.

Eldorado ir Paititi legendos smarkiai pasitarnavo džiunglių tyrimams.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»

Kaabos Juodasis Akmuo

Saudo Arabija tarp musulmonų kartais vadinama „dviejų šventųjų mečečių žeme“, nes šalyje yra dvi švenčiausios islamo religijai vietos – Mekos  ir Medinos  miestai. Mekoje 570 metais gimė Mahometas – islamo pradininkas, musulmonų laikomas paskutiniu iš pranašų  , per kurį Alachas  perdavė Koraną.
Valdžia gyventojams primeta griežtą ir konservatorišką sunitų pakraipos Islamą.
Musulmonai 5 kartus dienoje meldžiasi nusigręžę į Mekos pusę – į pasaulio centrą, į Dangaus vartus.
Mekos centre yra Didžioji Mečetė Haramas (Al-Masjid al-Ḥarām) su Kaaba kuri spinduliuoja energiją ir pakrauna ja žmones.
Miestas buvo svarbus jau nuo senų laikų, pro jį ėjo svarbūs prekybos keliai. Dar prieš gimstant Mahometui Meka jau buvo religinis centras ir dar yra išlikę tų laikų šventos vietos, iš jų labiausiai žinoma – mečetė Haramas. Jos kieme pastatyta Kaaba, kubo formos pastatas be langų, kurią esą pastatęs Abraomas. Pietrytiniame Kaabos kampe yra Juodasis akmuo, kurį Abraomui davęs arkangelas Gabrielius. Pagal kitas hipotezes – tai meteoritas, vadinamas dangaus akmenimi. Iš priešislaminio laikotarpio yra likęs ir šventasis šaltinis – Zamzamas, kuriuo naudojosi Hagar, Abraomo sūnaus Samuelio (Ishmael) sūnaus motina.
Paleokontaktų šalininkai tvirtina, kad Juodojo akmens garbinimas atspindi senovės kontaktus su ateiviais. Yra aprašymai kad sparnuotieji angelai leisdavosi ant žemės, aplinka užsipildydavo ryškia šviesa, pakildavo vėjas ir drebėdavo žemė. Tai atspindi kontaktus su ateiviais iš kitų planetų.

Islamo pranašai minimi Korane.
Dalis šių islamo pranašų taip pat pripažįstami ir judėjų bei krikščionių pranašais.
1. Adam (Adomas)
2. Idris
3. Nuh (Nojus)
4. Hud
5. Salih
6. Ibrahim (Abraomas)
7. Isma’il (Izmaelis)
8. Išaq (Izaokas)
9. Lut (Lotas)
10. Ya’qub (Jokūbas)
11. Yusuf (Juozapas)
12. Šu’ail
13. Ayyub (Jobas)
14. Musa (Mozė)
15. Harun (Aaronas)
16. Dhul Kifl (Ezekielis)
17. Dawud (Dovydas)
18. Suleiman (Saliamonas)
19. Ilyas (Elijas)
20. Al Yasa (Eliziejus)
21. Yunus (Jona)
22. Zakariya (Zakarijas)
23. Yahya (Jonas Krikštytojas)
24. Isa (Jėzus)
25. Muhammad (Mahometas)
Iš jų patys svarbiausi:
Nuh (Nojus)
Ibrahim (Abraomas)
Musa (Mozė)
Isa (Jėzus)
Muhammad (Mahometas)

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Sacred Places“

Dievų karas

Dievų karo siužetas yra daugelyje pasaulio mitų.

Pvz graikų mituose.

Dzeusas (gr. Ζευς arba Δίας) graikų mitologijoje – vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų, Krono ir Rėjos sūnus. Dominuojantis dievas graikų panteone. Daugybės graikų mitologijos dievų ir didvyrių tėvas.

Pagal kretiečių mitą, kurį vėliau adaptavo graikai pasakojama tokia Dzeuso gimimo istorija. Kronas prarydavo savo vaikus vos gimusius, bijodamas, kad jie gali atimti iš jo valdžią, kaip kad jis pats sukilo prieš tėvą. Todėl Dzeusą Rėja slapta pagimdžiusi kalno oloje Kretoje. Kronui praryti ji davė akmenų ryšulį. Apie Dzeusą kūdikystėje yra daug legendų. Pasakojama, kad Dzeusą išmaitino bitės.

Užaugęs Dzeusas sukilo prieš titanus. Jis paragino Metidę, kad ši duotų Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, tada šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus savo brolius ir seseris, kiklopus, hekatonkheirus, gigantus, į kovą su titanais. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į Tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai. Taip baigėsi titanų ir prasidėjo Olimpo dievų valdymas. Dzeusas su savo broliais pasidalino pasaulio valdymą, traukdami burtus: Dzeusui atiteko žemės ir dangaus valdymas, Poseidonui jūrų valdymas, o Hadui požemio karalystė.
Dzeusas – dievų ir žmonių tėvas, apibūdinamas kaip „valdovų valdovas, laimingiausias tarp laimingiausių ir tobuliausias tarp tobuliausių, palaimintasis Dzeusas“.
Daug galios žygdarbių ir įvairių gerų darbų.
Daug meilės nuotykių ir dugybė vaikų.
Viena iš jų:
Dzeusas pamatė Europą ir įsimylėjo ją bei nusprendė pagrobti. Jis pasivertė baltu jaučiu tam, kad apgautų pavydžią Herą, išniro iš jūros ir prisiartino prie Europos. Europa, pamačiusi priėjusį jautį, jį apkabino, pabučiavo ir juokais atsisėdo ant jo nugaros. Gyvulys pakilo ir metėsi į jūrą, kurią su Europa ant sprando perplaukė. Dzeusas merginą nusiplukdė į Kretą, kur pasirodė jai savo dieviškuoju pavidalu.

Pagal graikų mitologiją žmogų sukūrė vienas ir titanų – Prometėjus. Bet kiti dievai nenorėjo kad žmonės galėtų būti panašūs į dievus.

Dievų karo siužetas yra daugelyje mitų ne tik Graikijoje, bet ir kitose pasaulio kultūrose. Germanų-Skandinavų mituose, pas Šumerus, Babilone, pas Hetitus. Kokius ginklus jie naudojo ir kas tai galėjo būti? Šalmai, kurie darė juos nematomais; nešiojo skydus, kurie galėjo apginti nuo priešo ginklo; turėjo žeberklus svaidančius žaibus; sandalai su sparnais leisdavo skraidyti – visa tai galėjo būti atitinkamomis ateivių technologijomis.
Mūsų DNK programoje yra sudėti norai ar tikslai tapti dievybėmis – būti galingais, išplėsti savo galimybes, skristi į dangų, nusileisti į okeanų gilumas, galiausiai pasiekti žvaigždes. Žmonių siekimas vystyti mokslą ir techniką bei valdyti pasaulį galėjo gimti kontaktuojant su ateiviais iš kitų pasaulių.

Žr. graikų dievų ir mitinių būtybių sąrašas