Geologinė (tradicinė) laiko skalė
Eonas |
Era |
Periodas |
Serija/ |
Pagrindiniai įvykiai |
Pabaiga, Milijonai |
|
Fanero zojus |
Kainozojus | Neogenas[1] | Holocenas | Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas | Tęsiasi | |
Pleistocenas | Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija | 0,011430 ± 0,00013 | ||||
Pliocenas | Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas; Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai. | 1,806 ± 0,005 * | ||||
Miocenas | Klimatas švelnus; Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai; Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominidai. | 5,332 ± 0,005 * | ||||
Paleogenas[1] | Oligocenas | Klimatas šiltas; Intensyvi faunos evoliucija, ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas. | 23,03 ± 0,05 * | |||
Eocenas | Paspartėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios „šiuolaikinės“ žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia. | 33,9 ± 0,1 * | ||||
Paleocenas | Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai; Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas. Pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio). | 55,8 ± 0,2 * | ||||
Mezozojus | Kreida | Viršutinė/ Vėlyvoji |
Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai, jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, titanozauras, raguotieji dinozaurai ir kt.) Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana. | 65,5 ± 0,3 * | ||
Apatinė/ Ankstyvoji |
99,6 ± 0,9 * | |||||
Jura | Viršutinė/ Vėlyvoji |
Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, karnozaurai, stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ichtiozaurai ir pliozaurai. Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją. | 145,5 ± 4,0 | |||
Vidurinioji | 161,2 ± 4,0 | |||||
Apatinė/ Ankstyvoji |
175,6 ± 2,0 * | |||||
Triasas | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai. | 199,6 ± 0,6 | |||
Vidurinis | 228,0 ± 2,0 | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
245,0 ± 1,5 | |||||
Paleozojus | Permas | Lopingijus | Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs pečiakojai, dvigeldžiai, foraminiferos. Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų. | 251,0 ± 0,4 * | ||
Gvadalupis | 260,4 ± 0,7 * | |||||
Kizuralis | 270,6 ± 0,7 * | |||||
Karbo nas[2] |
Pensil vanis |
Viršutinis/ Vėlyvasis |
Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai didelė deguonies koncentracija. | 299,0 ± 0,8 * | ||
Vidurinis | 306,5 ± 1,0 | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
311,7 ± 1,1 | |||||
Misisipis | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Dideli primityvūs medžiai, pirmieji sausumos stuburiniai; primityvūs rykliai išplito jūrose; paplitę koralai, pečiakojai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas. | 318,1 ± 1,3 * | |||
Vidurinis | 326,4 ± 1,6 | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
345,3 ± 2,1 | |||||
Devonas | Viršutinis| Vėlyvasis |
Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose pečiakojai, Tabulata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir riešapelekės žuvys. Pirmosios amfibijos. Kontinentas Euroamerika. | 359,2 ± 2,5 * | |||
Vidurinis | 385,3 ± 2,6 * | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
397,5 ± 2,7 * | |||||
Silūras | Pšidolis | Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys | 416,0 ± 2,8 * | |||
Ludlovis | 418,7 ± 2,7 * | |||||
Venlokas | 422,9 ± 2,5 * | |||||
Landoveris | 428,2 ± 2,3 * | |||||
Ordovikas | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito graptolitai, trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai. | 443,7 ± 1,5 * | |||
Vidurinis | 460,9 ± 1,6 * | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
471,8 ± 1,6 | |||||
Kambras | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, pintys, brachiopodai. | 488,3 ± 1,7 * | |||
Vidurinis | 501,0 ± 2,0 * | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
513,0 ± 2,0 | |||||
Protezo zojus[3] |
Neo protezo zojus |
Ediakaris | Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios pintys. | 542,0 ± 1,0 * | ||
Kriogenis | Galimas „sniego gniūžtės“ periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia | 630 +5/-30 * | ||||
Tonis | Akritarchų plitimas | 850 [4] | ||||
Mezo protezo zojus |
Stenis | Rodinijos susiformavimas | 1000 [4] | |||
Ektazis | 1200 [4] | |||||
Kalimis | 1400 [4] | |||||
Paleo protezo zojus |
Stateris | Pirmieji eukarijotai | 1600 [4] | |||
Orosiris | Atsirado deguonies atmosfera | 1800 [4] | ||||
Riacinis | 2050 [4] | |||||
Sideris | 2300 [4] | |||||
Archėjus[3] | Neo archėjus |
Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas | 2500 [4] | |||
Mezo archėjus |
Pirmieji stromatolitai | 2800 [4] | ||||
Paleo archėjus |
Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos | 3200 [4] | ||||
Eo archėjus |
Prokariotai | 3600 [4] | ||||
Hadėjus[3][5] | 4100 mln. m. – Seniausia žinoma uoliena; 4400 mln. m. – Seniausias žinomas mineralas 4570 mln. m. – Žemės susiformavimas |
3800 |
- Istoriškai kainozojus buvo suskirstytas į kvartero periodą ir terciaro periodą. Dabar vietoje terciaro atsirado du: paleogenas ir neogenas.
- naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
- Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
- Nustatyta pagal absoliutų laiką t. y. geochronologiniais metodais
- Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .
Šaltinis wikipedijoje ir www.Lietuvos.net
Žmogaus evoliucija
Skalė tūkstančiais metų
Išvardinta chronologine eile, pagal gentis:
Sahelanthropus
Sahelanthropus tchadensis
Orrorin
Orrorin tugenensis
Ardipithecus
Ardipithecus kadabba
Ardipithecus ramidus
Australopithecus
Australopithecus anamensis
Australopithecus afarensis
Australopithecus bahrelghazali
Australopithecus africanus
Australopithecus garhi
Paranthropus
Paranthropus aethiopicus
Paranthropus boisei
Paranthropus robustus
Kenyanthropus
Kenyanthropus platyops
Homo
Homo habilis – sumanusis žmogus
Homo rudolfensis
Homo ergaster
Homo georgicus
Homo erectus – tiesiai stovintis
Homo cepranensis
Homo antecessor
Homo heidelbergensis
Homo rhodesiensis
Homo neanderthalensis
Homo sapiens idaltu
Homo sapiens (Cro-magnon)
Homo sapiens sapiens
Homo floresiensis
Seniausios istorijos trupiniai
Pietų Afrikoje rasta šimtai 3 mlrl metų senumo metalinių sferų su radialiniu įgilinimu, kurie negalėjo būti sukurti gamtoje. Tuo laiku iš viso žemėje nebuvo gyvybės.
Dinozaurai gyveno apie 225 mln metų atgal, bet randama nepripažįstamų žmogaus pėdsakų šalia.
Susidūrimas su meteoritu prieš 65 mln metų pakeitė klimatą tūkstančiams metų ir dinozaurai išmirė.
Skaičiuojami septyni kartai, kai dėl asteroidų pasikeisdavo klimatas ir išmirdavo daugybė gyvybės formų.
Nukritęs į vandenyną asteroidas galėjo sukelti iki 5 km aukščio cunamio bangą.
Šachtose, 55 mln metų senumo sluoksniuose yra iškastų artefaktų – pirmykščių įrankių.
150 tūkst.m.prieš m.e. Homo Sapiens atsiradimo laikas.
35 tūkst.m.prieš m.e. pirmykštės žmonijos meno proveržis
Randami olose pavaizduoti kanopiniai gyvuliai ir žmonės. Kodėl olose, sunkiai prieinamose vietose, kodėl kokios tai dėmės ?
Yra hipotezė, paremta eksperimentais, kad tai smegenų vaizdiniai tamsoje, šviesos blyksniai sukelti transo būsenoje.
prieš 74 tūkst. metų įvyko supervulkano išsiveržimas Indonezijos salose, kuris 2m dabar randamu pelenų sluoksniu padengė rytinio Indijos pusiasalio dalį. Tai keliems metams iššaukė 16 laipsnių temperatūros sumažėjimą ir gyvūnų išmirimą.
Galimas daiktas, kad iš maždaug milijo liko keli tūkstančiai to laiko žmonių rasės – pagrinde rytų Afrikoje. Tai patvirtina ir ledynų tyrimai ir žmonių DNR.
Įvairių rasių DNR tyrimai tvirtina, kad visų rasių protėvis tas pats žmogus – Adomas. Galimas daiktas kad pas visus randama Adomo Y chromosoma lėmė ir palikuonių intelektą ir išlikimą to laiko kovoje.
Prieš 65 tūkst. metų buvo žemiausias vandenyno lygis dėl ledynmečio ir tada žmogaus rasė perplaukė į Australiją, suformavusi šiuolaikinius aborigenus.
Yra hipotezė, kad kas 44000 metų visa žemės pluta pasisuka dėl užaugusių poliusinių ledų masės. Dėl to seniau Antarktida nebuvo poliuje ir galėjo būti Atlantida. Dėl to Sibire atrandami mamutai.
Šiaurės Amerika apie 50 000 metų buvo padengta 2 mylių storio ledu.
Prieš 15 000 metų staiga pradėjo tirpti ir per 2 000 metų ištirpo. Jūros lygis pakilo 100 – 150 metrų. Sibiras atšalo.