II.Katastrofos. “Sniego Gniūžtės“ planeta

Žemės planeta gimė 4,5 milijardo metų atgal. Sunku įsivaizduoti tokį ilgą laiko tarpą. Kad geriau parodyti įvykių perspektyvą galim visą gausią Žemės istoriją iki dabar suspausti į 24 val paros laikrodžio laiką.
Tokiu būdu po 2 min į Žemę įsirėžė atkeliavusi iš kosmoso kita proplaneta.  Iš susidūrimo nuolaužų susiformavo Mėnulis. Ketvirtą ryto atsirado pirmoji primityvioji gyvybė. Sekančius 3 mlrd metų bakterijos apsigyveno visuose okeanuose. Apie 8 val kontinentus supo vandenynai ir seklios jūros kuriose jau visur kirbėjo paprasčiausios bakterijos.

8 val 27 min vakaro t.y. 650 mln metų atgal įvyko katastrofa – temperatūra nukrito žemiau nulio, Žemė užšalo ir paviršius tapo “sniego gniūžte“ .  Vos užgimusi gyvybė atrodė tuoj žus. Ledais sukaustyta žemė egzistavo net 25 mln metų. Šis periodas dar vadinamas Kriogeniu. Vis tik kai kurie mikroorganizmai išgyveno ir padarė milžinišką šuolį planetos istorijoje, nes evoliucionavo naujomis formomis ir naujoje aplinkoje, kurias mes dabar žinom ir kuriose mes dabar esam.
Kodėl taip atsitiko ir kaip pavyko mokslininkams tai sužinoti ? Juk neliko senųjų ledynų. Bet liko kitų pėdsakų, paslėptų tolimuose mūsų planetos užkampiuose ir liudijamčių apie tai.
Viena tokių – Australijos karščiausi kalnagūbriai su šalčiausio planetos periodo pėdsakais. Didžiūliai plotai buvo tyrinėjami tame tarpe ir iš oro. Atitinkamuose uolienų sloksniuose užrašyta planetos geologinė istorija, kurią tik reikėjo mokėti perskaityti. Čia rasti akmenys, kuriuos galėjo atnešti tik ledynas, egzistavęs 650 mln metų atgal.
Kaip pernešami ledynais akmenys tyrimai atlikti Aliaskoje. Jie kaip buldozeriai nugremžia viską iš ledyno pagrindo ir nuneša net didesnius už autobusą akmenis į slėnį net už tūkstančių kilometrų.
Australijos Flinderso kalnagūbrio akmenys liudija, kad Australija tais laikais buvo arčiau pietų poliaus ir akmenys atnešti iš ten.

Mirties slėnyje  pietvakarių Amerikoje irgi yra atitinkami akmenys su pėdsakais, liudijančiais tą istorijos laikotarpį. Magnetiniai tų akmenų tyrimai tiksliai nurodo iš kur atnešti nagrinėjami akmenys. Mirties slėnyje rasti akmenys iš tropikų, o Australijoje – iš ekvatoriaus. Jei ekvatoriaus zona buvo po ledu, tai ir visa Žemė buvo. Tai buvo pats didžiausias ledynmetis.

Ledynmečiai Žemėje įvyksta maždaug kas 100 tūkst metų, bet nesiekia ekvatoriaus (kaip įvyko 650 mln metų atgal). Tai įvyksta dalinai dėl Žemės orbitos pasikeitimų. Kas dar įtakojo tokį pasikeitimą ? Pasirodo kalta buvo atmosfera – tiksliau jos anglies dvideginis  . Nuo jo kiekio priklauso visos planetos temperatūra.
Tais laikais egzistavo vienas ekvatorinis drėgnasis superkontinentas, nebuvo tokios gyvosios dangos kaip dabar, kuri sureguliuoja dvideginio kiekį dabar ir anglies dvideginis buvo lietumi išplautas iš atmosferos į vandenynų nuogulas. Savo ružtu tuomet plačiai egzistavusios vandenyno Melsvabakterės  (lot. Cyanobacteria) dar daugiau padidino dvideginio sumažėjimą ir pernešimą į nuogulų uolienas, kurias dabar nagrinėja mokslininkai. Tos bakterijos vos nesunaikino pačios savę. Be to didelę įtaką padarė ledas, kuris daug labiau atspindi saulės spindulius (85 %) nei kontinentas ar vandenynas (keli %) ir taip pat sumažino tų laikų planetos temperatūrą. Buvo pereita riba, kai jau nėra kelio atgal – negrįžtamas procesas. Mokslininkų paskaičiuota, kad jei ledynas padidėja toliau už 30 laipsnių platumos, tai iššaukia dar didesnį saulės atspindėjimą, šaltį, ledyno didėjimą ir negrįžta atgal.
Tuo laiku vienalasčiams vandenyno organizmams beliko pasirinkimas žūti ar prisitaikyti prie naujų sąlygų. Aliaskos ledynų mikrobiologai tyrinėjo gyvybės požymius iš pirmo žvilgsnio negyvenamuose ledynų tyruose ir olose bei kaip šie mikroorganizmai galėjo išgyventi didžiausio ledynmečio metu. Tokie organizmai vadinami eksrtamofilais.
Rastos bakterijos, kurioms nereikia saulės šviesos – gali pasiimti energijos iš uolienų. Melsvabakterės pasižymi prisitaikomumu prie labai ekstremalių ledyno sąlygų. Tai ir išgelbėjo šiuolaikinę gyvybę.
Gaunasi kad jei įvyksta baisus kataklizmas, šios ir panašios bakterijos prisitaiko prie naujų sąlygų ir duoda pradžią naujų gyvybės formų vystymuisi.

Kad toliau gyvybės formos vystytusi, reikėjo kažko, leidžiančio išeiti iš negrįžtančio ledyninio proceso. Kas tai buvo prieš 650 mln metų ? Atsakymas randasi Žemės gelmėse, kurios jėga leido prasiveržti pro ledynų dangą.
Aliaskos ugnikalnių tyrimai davė atsakymą. Tai prasiveržiančių pro ledyną ugnikalnių anglies dvideginio dujos. Tūkstančiai ugnikalnių galėjo pakeisti atmosferą ir gražinti temperatūrinį balansą į palankų gyvybei klimatą. Taip baigėsi 25 mln metų trukmės ledynmetis. O per sekančius tris mln metų trunkantis šiltas klimatas įtakojo milžiniškam gyvybės evoliucijos  šuoliui, nepanašiam nė į jokį kitą buvusi ir būsimą evoliucijos šuolį.
Tokiu būdu šis ledynmetis netapo gyvybės katastrofa o tapo atrama nepapprastam gyvybės šuoliui sukurusiam šiuolaikinę gyvybę. O lemiamai reikšmei šiems pokičiams padarė deguonis. Iki ledynmečio atmosfera turėjo tik apie 1% deguonies – per mažai sudėtingesniems organizmams. O po ledynmečio pakilo iki 21%. Mat ilgo ledynmečio metu saulės ultravioletiniai spinduliai reagavo su ledo vandens molekulėmis ir suformavo vandenilio peroksidą. Ledyno atšilimo metu jis skilo, išleido didžiūlį deguonies kiekį į atmosferą ir vandenynus, kuris kaip kuras užvedė gyvybės ir evoliucijos variklį. Iš vienalasčių susiformavo daugialasčiai bei gyvūnų karalystės. Šią evoliuciją atspindi aukščiau minėtų kalnų uolienose randami pėdsakai.
Šis ledynmetis suformavo sąlygas gyvybės šuoliui iš paprastų į sudėtingas organizmų formas. 3 mlrd metų egzistavusią primityvią gyvybę pakeitė daug sudėtingesnė. Jei ne tas ledynmetis, egzistuotų tik primityvi gyvybė ir mūsų nebūtų. Savo egzistavimu mes turime būti dėkingi buvusiai didžiausiai klimato katastrofai, kurios metu Žemė tapo “Sniego Gniūžte“.

Geologinė (tradicinė) laiko skalė

Geologinė laiko skalė
Geologic Clock with events and periods

Catastrophe TV series

Evoliucija

Evolutionwiki

Biblija ir įdomybės

Pradžios knyga:   http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Pr_1
Бытие: http://ru.wikisource.org/wiki/Бытие
Bible (King James)/Genesis:  http://en.wikisource.org/wiki/Bible_(King James)/Genesis

Dievas sutvėrė pasaulį prieš 6000 metų, per 6 dienas.
1 dieną sutvėrė Dangų su Žeme ir šviesą…
2 dieną sutvėrė skliautą tarp vandenų…
3 dieną sutvėrė sausumą, jūras, žolę, augalus, medžius…
4 dieną sutvėrė saulę, mėnulį ir žvaigždes…
5 dieną sutvėrė jūrų gyvūnus ir dangaus sparnuočius…
6 dieną sutvėrė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius bei žmones…
7 dieną poilsiavo…

Žemė ir dangus sukurti iš vandens.
Dangus minimas daugiskaitoje.
Yra trys dangaus erdvės:
1.kur skraido paukščiai…
2.kur saulė, mėnulis ir žvaigždės…
3.Dievo karalystė…

Krikščionys visada žinojo kad žemė apskrita…

Prieš Tvaną žemė buvo apgaubta vandeniu iš viršaus(virš pirmojo dangaus) ir iš apačios(po žemės pluta)
Viršutinis vanduo gerai apsaugojo nuo kenksmingų spindulių ir išlaikė pasaulį šiltnamio sąlygomis.

Atmosferos spaudimas buvo dvigubai didesnis ir deguonies kiekis buvo 50 proc. didesnis.
Visi augalai, gyvūnai ir žmogus buvo kelis kartus didesni ir 3-4 kartus pajėgesni, duodavo didesnius ir daugiau vaisių, daug greičiau gydavo žaizdos. Žmonės gyveno 900 metų. Dėl daug vešlesnės augalijos tiek daug anglies, naftos ir dujų iškasenų.

Dinozaurų randamos liekanos rodo, kad pas juos buvo labai maži plaučiai ir šnervės, kad galėtų gyventi mūsų atmosferos sąlygomis, tik iki Tvano. Tai patvirtina rasti senoviniai piešiniai su dinozaurais ir legendos.

Tvanas įvyko prieš 4400 metų.
Vandens 3 šaltiniai, išsiveržė ir iš dangaus ir iš požemių.
Kadangi prieš Tvaną buvo visi didesni ir galingesni, nebuvo problematiška pastatyti tokį didelį ir galingą Nojaus laivą.

Nojus – trečias Adomo palikuonis. Gyveno 950 metų. Po jo niekas ilgiau negyveno, žmonių gyvenimo amžius palaipsniui trumpėjo.
Nojaus laivas buvo statomas 150 metų ir tvano metu plūduriavo 6 mėn.
Šalia Ararato kalno rasti didžiuliai plokšti akmenys su ovalia skyle viršuje tikriausiai buvo pririšti prie Nojaus laivo kaip plaukiojantys inkarai kad stabilizuotų didelį laivą ir neleistų per toli nuplaukti.

Tvano pabaigoje pakilo kalnai ir nusileido lygumos…

http://en.wikipedia.org/wiki/Nephilim
http://ru.wikipedia.org/wiki/Исполины
Nefilimai – žmonės gigantai gimę kai puolusieji angelai paėmė į žmonas žmonių dukteris. Kad panaikinti jų ardomąją veiklą ir ištvirkavimą Dievas nusprendė sukelti Tvaną.

Dar iki dabar žvejai kartais sugauna neįtikėtino dydžio vandens gyvūnų, o pvz aborigenai, gyvenantys centrinės Afrikos didžiausioje pasaulyje pelkėtoje vietovėje pasakoja kad dar ten yra dinozaurų.

Dar ir dabar didžiausieji gyvūnai kaip drambliai ir banginiai gyvena ilgiausiai. Gyvūno dydis susijęs su gyvenimo trukme.

Daugelyje senovinių ir biblinių piešinių yra vaizduojamos dvi persipynusios gyvatės. Toks piešinys labai panašus į DNK formulę.
Žmonės pradžioje buvo nemirtingi, tačiau buvo įneši pakeitimai į DNK ir užprogramuotas palaipsninis savęs sunaikinimas – senatvė ir mirtis.