IV.Katastrofos. Asteroido smūgis.
Mūsų planeta pergyveno seriją priešistorinių katastrofų, kurios išnaikino 99 proc gyvų organizmų. Tačiau jei neįvyktų tos katastrofos – mūsų nebebūtų. 65 mln metų atgal didžiulis Everesto kalno dydžio, apie 10 km diametro, apie trilijoną tonų svorio asteroidas įsirėžė į Žemę didžiuliu 60 kartų viršijančiu garsą greičiu – apie 70 tūkst km/val. Tai iššaukė patį didžiausią gyvosios gamtos išmirimą ir tame tarpe dinozaurų išnykimą. Tik susidūrimas su protoplaneta 4,3 mlrd metų atgal buvo didesnis, kai susiformavo mėnulis, ir tada dar nebuvo gyvybės. Ši istorija apie šį vėliau įvykusį grandiozinį smūgį.
Mūsų planetai apie 4,5 mlrd metų. Daug kas įvyko per šį laikotarpį. Sunku aprėpti tokį grandiozinį periodą, ir dėl to pabandykime šį periodą iki dabar įsivaizduoti laikrodyje kaip 24 valandų paros periodą. Tokiu būdu 11 val 38 min vakaro Žemė pergyveno katastrofišką smūgį. Tokį galingą, kad į kosmosą buvo išmesta milijonai tonų atplaišų ir visas Žemės paviršius užsiliepsnojo. Tai užleido grandinę įvykių, kurių pasekoje buvo ištrinta iš Žemės paviršiaus 70 proc gyvų organizmų kartu su dinozaurais. Tai pakeitė evoliucijos eigą bei lėmė žinduolių ir tame tarpe Žmonių atsiradimą. Iš kur mes tai žinome ?
Daugelį metų mokslininkai bandė nuosekliai sujungti eilę esančių aplink mus požymių ir atradimų, kad nupiešti aiškų vaizdą kas gi atsitiko su dinozaurais.
Vienoje iš Kanados upių – Red Dyro slėnyje paleontologai ieško ir randa šios Žemės istorijos paskutinio masinio išmirimo periodo mįslės raktus. Čia tarp akmenų, atitinkamame aukščio lygyje randamos suakmenėjusios dinozaurų liekanos. Kiekvienas sluoksnis 
atspindi atitinkamą istorijos periodą ir tame tarpe daugelio milijonų metų dinozaurų epochos periodą. Yra smiltainio sluoksnis o po juo argilito sluoksnis ir toliau kiti. Metro gilumoje randasi sluoksnis kuris intriguoja daugelį mokslininkų. tai kreidos ir terciaro periodų riba. Žemiau yra daugelio rūšių suakmenėjusios liekanos. Aukščiau nėra apie 70 proc rūšių ir tame tarpe dinozauro liekanų. Tokie sluoksniai randami visame pasaulyje.
Niekas nežinojo kodėl įvyko masinis išmirimas, kol Pietų Europoje, šiaurės Ispanijoje nesurado kas ištrynė dinozaurus ir Žemės veido. Cheminė uolynų sluoksnio analizė parodė labai reto Iridžio metalo priemaišas, kurios gali būti tik didžiulėse Žemės gelmėse. Jas į paviršių galėjo atnešti tik meteoritai ar asteroidai.
Pilnam įrodymui dar būtina rasti smūgio vietą – kraterį . Išnagrinėję įridžio paplitimą mokslininkai apskaičiavo kad krateris turi būti apie 200 km diametro. Dėl didžiulio smūgio buvo išgarintas iridis ir vienodai paplito po visą pasulį kartu su dulkėmis. Dėl to pal kiekį neįmanoma nustatyti smūgio vietos, o erozija nutrynė mechaninius pėdsakus.
Tik sėkmė ir užsispyrimas lėmė atradimą. Nasos mokslininkai (kurių specializacija – galingi kosminiai susidūrimai) analizavo meteoritinį kraterį Arizonoje . Jis susiformavo visai neseniai – tik 50 tūkst metų atgal, o asteroidas buvo tik 45 m diametro. Išsiskyrė milžiniškas sprogimas – nuo 1 iki 10 megatonų energijos kiekis, pakelė milijonus tonų uolienų ir suformavo 1200 m pločio smūginį kraterį . Namo dydžio uolienos buvo nusviestos per kelis kilometrus. Tai mažo asteroido pėdsakas, o koks pėdsakas keleto kilometrų dydžio asteroido, sunku įsivaizduoti. Bet šis mažas krateris leido sužinoti kaip kosminis smūgis pakeičia uolienos akmenį. Karštis ir smūginis spaudimas suspaudė ir pavertė dulkėmis atskirus mineralus, kurie randami atitinkamose vietose.
Kolorado valstijoje mokslininkai to istorinio periodo nagrinėjamame pusantro cm storio uolienų sluoksnyje rado ne tik iridžio, bet ir smūgio metu susiformavusių atitinkamų suspaustų ir susmulkintų granuliuotų kvarco mineralų. Jie priartino mokslininkus prie asteroido smūgio vietos, nes tik smūgio vietoje susiformuoja suspaustas kvarcas. Link Karibų jūros tas kvarco sluoksnis didėja. Tuomet čia turi būti krateris.
Pasisekė tai, kad 1978 metais naftos kompanija nagrinėjo Jukatano pusiasalio teritoriją ir 1200 m gilyje netoli Meksikos aptiko didžiulę 200 km pločio pasagos formos struktūrą. Žvalgybinių gręžinių pavyzdžiai parodė kad ten yra iridis ir suspaustas kvarcas.
Čičen Ica Meksikoje. Čia Majai garbindavo savo dievus. Jie tikėjo, kad Žemė susiformavo būtent prieš 65 mln metų. Ši vieta pasižymii majų šventyklomis ir karstinėmis įdubomis arba smegduobėmis. Kai lietaus vandeniu išplaunama klintis, susiformuoja požeminės olos ir įgriūna smegduobės. Šios vietos majų buvo naudojamos aukojimui.
1996 metais Nasos mokslininkai nustatė ryšį tarp senovinio asteroido smūgio ir karstinėmis olomis. Jos susiformuoja išilgai netvarių uolienų skylimo vietų. Kosmoso nuotraukos ir naftos 
kompanijų žemėlapiai rodo karstinių įdubų sutapimą su asteroido kraterio pusžiedžiu. Šis žiedas patvirtina didžiulį kraterio dydį ir galutinai įrodo jo buvimo vietą bei leidžia atskleisti tuomet vykusius įvykius.
Papildomai buvo atlikti eksperimentai Nasos tyrimų laboratorijoje tik sumažintame mastelyje imituojant smūgį vertikalia patranka į padengtą vandeniu smėlį. Kulka skrido apie 30 tūkst km/val greičiu ir buvo filmuojama super greita kamera.
Išaiškėjo, kad iškart po asteroido smūgio iškyla saulės paviršiaus temperatūros išlydytos uolienos garai su nuolaužomis ir susiformuoja krateris. Kulka pakėlė kilogramus nuolaužų, o tų laikų asteroidas milijardus tonų dujų ir nuolaužų, kurių greitis siekė 40 tūkst km/val. Dalis nuolaužų išskrido į kosmosą ir dalis galėjo pasiekti mėnulį. Smūgio vietoje pakilo temperatūra iki 9 tūkst laipsnių pagal Celsijų ir išlydė uolas, nusirito galinga sūginė banga 
. Įkaitinto oro banga judėjo daugiau kaip 3000 km/val. ir viską degino pragarišku karščiu savo kelyje. Gyviems organizmams nebuvo kur pasislėpti. Bet tai dar ne viskas. Per vandenyną nusirito milžiniškas cunamis . 2004 metų Indijos vandenyno cunamis buvo apie 9 m aukščio. O šis turėjo būti dešimtimis kartų didesnis ir tūkstančius kartų grėsmingesnis. Net ir kitoje Žemės pusėje dinozaurai neišgyveno dėl sekusių globalių katastrofų.
To meto uolienų sluoksniai turi pelenų ir daugelyje vietų medžio anglių sluoksnius. Viso apskaičiuota 70 mlrd tonų suodžių per visą pasaulį. Tai beveik visos augalijos kiekis. Degančio globalaus pragaro pėdsakas. Dalis smūgio nuolaužų išėjusių į kosmosą, buvo pritraukti Žemės gravitacijos jėga atgal ir padegė visą pasaulį.
Po keturių valandų milijardai tonų nuolaužų atsirado kitoje Žemės pusėje. Vienok nedideliam dinozaurų kiekiui tikriausiai pavyko 
išgyventi, bet dienos jiems vis tik buvo suskaičiuotos. Asteroidas iššaukė netikėtą ir kardinalų klimato pokytį. Suodžiai ir dulkės padengė visą Žemės atmosferą, pro kurią negalėjo prasiskverbti saulės spinduliai. Užėjo ilgalaikė iki 6 mėn visiška tamsa. Neįmanoma buvo nieko įžvelgti. Staigiai nukrito temperatūra. O dar asteroidas pataikė į pačią nepalankiausią vietą, nes čia buvo daug mineralų, turinčių sieros. Jie susimaišę su atmosferos vandeniu bei pakilę į viršutinius atmosferos sluoksnius ne tik atspindėjo šviesą, kuri keliems metams sumažino temperatūrą iki 12 laipsnių šalčio ir prailgino žiemą bet ir nulijo sieros rūgštimi bei apnuodijo ištisus rajonus. Po kiek laiko galiausiai sieros dalelės nusėdo ir temperatūra atsistatė. Bet dar ne viskas. Maisto grandinė buvo pažeista ir gyvūnams nebuvo ką ėsti. Buvo mažai augalijos ir globalus atšalimas pasikeitė į globalų atšilimą. Smūgio vietos uolėnose buvo ne tik siera, bet ir anglies dvideginis. Anglies dvideginio padidėjo ir dėl gaisrų. Tiek daug, kaip prie šiuolaikinio iškasamo kūro deginimo ištisus 3 tūkst metų. Prasidėjo šiltnamio efektas. Temperatūra viršijo 20 laipsnių ištisus šimtą metų ir ji išardė ištisą ekosistemą paversdama paviršių į išdegintą dykumą . Žolėdžiams o po to ir mesėdžiams dinozaurams bei gyvūnams neliko maisto. 150 mln metų dinozaurų viešpatavimas baigėsi.
Taigi dabar planetoje viešpatauja Žmogus. Nes išgyveno žinduolių rūšys, sugebančios adaptuotis prie atitinkamų pokyčių. Tų laikų uolienų sluoksniuose randamos graužikų tipo žinduolių liekanos. Matyt jie daugiau už kitus sugeba prisitaikyti, pasislėpti po žeme ir naudoti maistui beveik viską. Gimdo ne atviroje erdvėje ir dėl to labiau apsaugoti. Išmirę dinozaurai dėjo kiaušinius ir buvo labiau pažeidžiami. Išgyvenę krokodilai deda kiaušinius užkasdami į smėlį ir sugebėjo išgyventi. Ar sugebėtų tokius kataklizmus pergyventi žmonės ? Gal vienetai. Ar gali pasikartoti toks scenarijus ? Aišku gali ir aišku kad atsitiks vėl kada nors. Tai atsitinka vidutiniškai kas 100 mln metų. Mažesni smūgiai atsitinka daug dažniau. 50 tūkst metų atgal 50 m diametro asteroidas įsirėžė į mūsų Žemę ir suformavo meteoritinį kraterį Arizonoje. 1908 metais Tunguskos meteoritas įsirėžė Sibire ir sugriovė 15 tūkst hektarų plotą. Tokio dydžio meteoritai atsiranda maždaug kas 100 metų. Taigi neteks daug laukti iki sekančio smūgio. Tokie nenugalimos gamtos dėsniai.
Sunku patikėti, kad mes savo egzistavimu turime būti dėkingi toms baisioms praeities katastrofoms.
Kreidos-terciaro masinis rūšių išnykimas
Geologinė (tradicinė) laiko skalė
Geologinė laiko skalė
Geologic Clock with events and periods
#03 – Paskutiniosios teismo dienos scenarijus
1961 metų spalis. Bombonešis TU-95 skrenda link Šiaurės ledinuotojo vandenyno. Skraidinama didžiausia pasaulyje 50 megatonų galingumo bomba (3000 kartų daugiau negu Hirosimos), pavadinimu Ivanas (rusiškai Царь бомба ). Majoras Andrej Durnovcev to meto šaltojo karo įkarštyje buvo atsakingas už atliekamą ginklo bandymą. Grybo debesis pakilo virš 60 km, smūgio banga tris kartus apjuosė Žemės rūtulį.
Tais laikais atominių ginklų kiekis pasaulyje siekė virš 70 000.
Dabar yra daug mažiau, tačiau vis tik yra tūkstančiai amerikoniškų ir rusiškų raketų, kurias galima paleisti mygtuko paspaudimu. Šis arsenalas tūkstančius kartų viršija Antrojo Pasaulinio Karo arsenalą kur buvo 15 mln žmonių aukų.
Galima pagalvoti, kad sprogimo jėga ir radiacija yra pagrindinis atominio karo pavojus. Tačiau rimčiausios pasekmės bus kitur. Analogiškos Saulės dalelytei bombos žybsnis sukels tokį gaisrą ir juodus debesis, kurie po poros savaičių uždengs visai žemei saulę, atšaldys 30 laipsnių klimatą ir suformuos pasaulinę branduolinę žiemą . Išnyks maisto produktai ir ir žmonija išmirs nuo alkio, kaip analogiškomis sąlygomis nukritus meteoritui, 65 mln metų atgal išmirė dinozaurai nuo analogiškos rūšies apokalipsinių veiksnių.
Šaltasis karas baigėsi devyniasdešimtųjų metų pradžioje, tačiau pasaulyje konfliktai tęsiasi ir žmonija neapsaugota nuo branduolinio karo. O techninis progresas leis sukurti dar galingesnius ginklus. Be to atsiras naujos technologijos, pvz nanotechnologija, kurių pagalba ateityje gali būti sukurtas netgi nematomas mirtinas ginklas. Deja žmonių tarpe vis dar pasitaiko maniakų ir teroristų, sukeliančių mirtinus pavojus.
Pirmasis pasulinis karas buvo chemikų karas su nuodingomis dujomis.
Antrasisi pasulinis karas davė atominę bombą.
Koks trečiasis pasulinis karas gali būti – kol kas niekas nežino.
Tačiau koks būtų ketvirtasis pasaulinis karas pilnai prognozuojama – karas grįžus į pirmykštę civilizacijos būseną, karas su akmenimis ir lazdomis.
Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011
Geologinė (tradicinė) laiko skalė
|
Eonas |
Era |
Periodas |
Serija/ |
Pagrindiniai įvykiai |
Pabaiga, Milijonai |
|
| Fanero zojus |
Kainozojus | Neogenas[1] | Holocenas | Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas | Tęsiasi | |
| Pleistocenas | Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija | 0,011430 ± 0,00013 | ||||
| Pliocenas | Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas; Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai. | 1,806 ± 0,005 * | ||||
| Miocenas | Klimatas švelnus; Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai; Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominidai. | 5,332 ± 0,005 * | ||||
| Paleogenas[1] | Oligocenas | Klimatas šiltas; Intensyvi faunos evoliucija, ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas. | 23,03 ± 0,05 * | |||
| Eocenas | Paspartėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios „šiuolaikinės“ žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia. | 33,9 ± 0,1 * | ||||
| Paleocenas | Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai; Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas. Pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio). | 55,8 ± 0,2 * | ||||
| Mezozojus | Kreida | Viršutinė/ Vėlyvoji |
Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai, jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, titanozauras, raguotieji dinozaurai ir kt.) Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana. | 65,5 ± 0,3 * | ||
| Apatinė/ Ankstyvoji |
99,6 ± 0,9 * | |||||
| Jura | Viršutinė/ Vėlyvoji |
Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, karnozaurai, stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ichtiozaurai ir pliozaurai. Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją. | 145,5 ± 4,0 | |||
| Vidurinioji | 161,2 ± 4,0 | |||||
| Apatinė/ Ankstyvoji |
175,6 ± 2,0 * | |||||
| Triasas | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai. | 199,6 ± 0,6 | |||
| Vidurinis | 228,0 ± 2,0 | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
245,0 ± 1,5 | |||||
| Paleozojus | Permas | Lopingijus | Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs pečiakojai, dvigeldžiai, foraminiferos. Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų. | 251,0 ± 0,4 * | ||
| Gvadalupis | 260,4 ± 0,7 * | |||||
| Kizuralis | 270,6 ± 0,7 * | |||||
| Karbo nas[2] |
Pensil vanis |
Viršutinis/ Vėlyvasis |
Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai didelė deguonies koncentracija. | 299,0 ± 0,8 * | ||
| Vidurinis | 306,5 ± 1,0 | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
311,7 ± 1,1 | |||||
| Misisipis | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Dideli primityvūs medžiai, pirmieji sausumos stuburiniai; primityvūs rykliai išplito jūrose; paplitę koralai, pečiakojai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas. | 318,1 ± 1,3 * | |||
| Vidurinis | 326,4 ± 1,6 | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
345,3 ± 2,1 | |||||
| Devonas | Viršutinis| Vėlyvasis |
Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose pečiakojai, Tabulata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir riešapelekės žuvys. Pirmosios amfibijos. Kontinentas Euroamerika. | 359,2 ± 2,5 * | |||
| Vidurinis | 385,3 ± 2,6 * | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
397,5 ± 2,7 * | |||||
| Silūras | Pšidolis | Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys | 416,0 ± 2,8 * | |||
| Ludlovis | 418,7 ± 2,7 * | |||||
| Venlokas | 422,9 ± 2,5 * | |||||
| Landoveris | 428,2 ± 2,3 * | |||||
| Ordovikas | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito graptolitai, trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai. | 443,7 ± 1,5 * | |||
| Vidurinis | 460,9 ± 1,6 * | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
471,8 ± 1,6 | |||||
| Kambras | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, pintys, brachiopodai. | 488,3 ± 1,7 * | |||
| Vidurinis | 501,0 ± 2,0 * | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
513,0 ± 2,0 | |||||
| Protezo zojus[3] |
Neo protezo zojus |
Ediakaris | Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios pintys. | 542,0 ± 1,0 * | ||
| Kriogenis | Galimas „sniego gniūžtės“ periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia | 630 +5/-30 * | ||||
| Tonis | Akritarchų plitimas | 850 [4] | ||||
| Mezo protezo zojus |
Stenis | Rodinijos susiformavimas | 1000 [4] | |||
| Ektazis | 1200 [4] | |||||
| Kalimis | 1400 [4] | |||||
| Paleo protezo zojus |
Stateris | Pirmieji eukarijotai | 1600 [4] | |||
| Orosiris | Atsirado deguonies atmosfera | 1800 [4] | ||||
| Riacinis | 2050 [4] | |||||
| Sideris | 2300 [4] | |||||
| Archėjus[3] | Neo archėjus |
Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas | 2500 [4] | |||
| Mezo archėjus |
Pirmieji stromatolitai | 2800 [4] | ||||
| Paleo archėjus |
Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos | 3200 [4] | ||||
| Eo archėjus |
Prokariotai | 3600 [4] | ||||
| Hadėjus[3][5] | 4100 mln. m. – Seniausia žinoma uoliena; 4400 mln. m. – Seniausias žinomas mineralas 4570 mln. m. – Žemės susiformavimas |
3800 | ||||
- Istoriškai kainozojus buvo suskirstytas į kvartero periodą ir terciaro periodą. Dabar vietoje terciaro atsirado du: paleogenas ir neogenas.
- naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
- Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
- Nustatyta pagal absoliutų laiką t. y. geochronologiniais metodais
- Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .
Šaltinis wikipedijoje ir www.Lietuvos.net
Biblija ir įdomybės
Pradžios knyga: http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Pr_1
Бытие: http://ru.wikisource.org/wiki/Бытие
Bible (King James)/Genesis: http://en.wikisource.org/wiki/Bible_(King James)/Genesis
Dievas sutvėrė pasaulį prieš 6000 metų, per 6 dienas.
1 dieną sutvėrė Dangų su Žeme ir šviesą…
2 dieną sutvėrė skliautą tarp vandenų…
3 dieną sutvėrė sausumą, jūras, žolę, augalus, medžius…
4 dieną sutvėrė saulę, mėnulį ir žvaigždes…
5 dieną sutvėrė jūrų gyvūnus ir dangaus sparnuočius…
6 dieną sutvėrė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius bei žmones…
7 dieną poilsiavo…
Žemė ir dangus sukurti iš vandens.
Dangus minimas daugiskaitoje.
Yra trys dangaus erdvės:
1.kur skraido paukščiai…
2.kur saulė, mėnulis ir žvaigždės…
3.Dievo karalystė…
Krikščionys visada žinojo kad žemė apskrita…
Prieš Tvaną žemė buvo apgaubta vandeniu iš viršaus(virš pirmojo dangaus) ir iš apačios(po žemės pluta)
Viršutinis vanduo gerai apsaugojo nuo kenksmingų spindulių ir išlaikė pasaulį šiltnamio sąlygomis.
Atmosferos spaudimas buvo dvigubai didesnis ir deguonies kiekis buvo 50 proc. didesnis.
Visi augalai, gyvūnai ir žmogus buvo kelis kartus didesni ir 3-4 kartus pajėgesni, duodavo didesnius ir daugiau vaisių, daug greičiau gydavo žaizdos. Žmonės gyveno 900 metų. Dėl daug vešlesnės augalijos tiek daug anglies, naftos ir dujų iškasenų.
Dinozaurų randamos liekanos rodo, kad pas juos buvo labai maži plaučiai ir šnervės, kad galėtų gyventi mūsų atmosferos sąlygomis, tik iki Tvano. Tai patvirtina rasti senoviniai piešiniai su dinozaurais ir legendos.
Tvanas įvyko prieš 4400 metų.
Vandens 3 šaltiniai, išsiveržė ir iš dangaus ir iš požemių.
Kadangi prieš Tvaną buvo visi didesni ir galingesni, nebuvo problematiška pastatyti tokį didelį ir galingą Nojaus laivą.
Nojus – trečias Adomo palikuonis. Gyveno 950 metų. Po jo niekas ilgiau negyveno, žmonių gyvenimo amžius palaipsniui trumpėjo.
Nojaus laivas buvo statomas 150 metų ir tvano metu plūduriavo 6 mėn.
Šalia Ararato kalno rasti didžiuliai plokšti akmenys su ovalia skyle viršuje tikriausiai buvo pririšti prie Nojaus laivo kaip plaukiojantys inkarai kad stabilizuotų didelį laivą ir neleistų per toli nuplaukti.
Tvano pabaigoje pakilo kalnai ir nusileido lygumos…
http://en.wikipedia.org/wiki/Nephilim
http://ru.wikipedia.org/wiki/Исполины
Nefilimai – žmonės gigantai gimę kai puolusieji angelai paėmė į žmonas žmonių dukteris. Kad panaikinti jų ardomąją veiklą ir ištvirkavimą Dievas nusprendė sukelti Tvaną.
Dar iki dabar žvejai kartais sugauna neįtikėtino dydžio vandens gyvūnų, o pvz aborigenai, gyvenantys centrinės Afrikos didžiausioje pasaulyje pelkėtoje vietovėje pasakoja kad dar ten yra dinozaurų.
Dar ir dabar didžiausieji gyvūnai kaip drambliai ir banginiai gyvena ilgiausiai. Gyvūno dydis susijęs su gyvenimo trukme.
Daugelyje senovinių ir biblinių piešinių yra vaizduojamos dvi persipynusios gyvatės. Toks piešinys labai panašus į DNK formulę.
Žmonės pradžioje buvo nemirtingi, tačiau buvo įneši pakeitimai į DNK ir užprogramuotas palaipsninis savęs sunaikinimas – senatvė ir mirtis.
Seniausios istorijos trupiniai
Pietų Afrikoje rasta šimtai 3 mlrl metų senumo metalinių sferų su radialiniu įgilinimu, kurie negalėjo būti sukurti gamtoje. Tuo laiku iš viso žemėje nebuvo gyvybės.
Dinozaurai gyveno apie 225 mln metų atgal, bet randama nepripažįstamų žmogaus pėdsakų šalia.
Susidūrimas su meteoritu prieš 65 mln metų pakeitė klimatą tūkstančiams metų ir dinozaurai išmirė.
Skaičiuojami septyni kartai, kai dėl asteroidų pasikeisdavo klimatas ir išmirdavo daugybė gyvybės formų.
Nukritęs į vandenyną asteroidas galėjo sukelti iki 5 km aukščio cunamio bangą.
Šachtose, 55 mln metų senumo sluoksniuose yra iškastų artefaktų – pirmykščių įrankių.
150 tūkst.m.prieš m.e. Homo Sapiens atsiradimo laikas.
35 tūkst.m.prieš m.e. pirmykštės žmonijos meno proveržis
Randami olose pavaizduoti kanopiniai gyvuliai ir žmonės. Kodėl olose, sunkiai prieinamose vietose, kodėl kokios tai dėmės ?
Yra hipotezė, paremta eksperimentais, kad tai smegenų vaizdiniai tamsoje, šviesos blyksniai sukelti transo būsenoje.
prieš 74 tūkst. metų įvyko supervulkano išsiveržimas Indonezijos salose, kuris 2m dabar randamu pelenų sluoksniu padengė rytinio Indijos pusiasalio dalį. Tai keliems metams iššaukė 16 laipsnių temperatūros sumažėjimą ir gyvūnų išmirimą.
Galimas daiktas, kad iš maždaug milijo liko keli tūkstančiai to laiko žmonių rasės – pagrinde rytų Afrikoje. Tai patvirtina ir ledynų tyrimai ir žmonių DNR.
Įvairių rasių DNR tyrimai tvirtina, kad visų rasių protėvis tas pats žmogus – Adomas. Galimas daiktas kad pas visus randama Adomo Y chromosoma lėmė ir palikuonių intelektą ir išlikimą to laiko kovoje.
Prieš 65 tūkst. metų buvo žemiausias vandenyno lygis dėl ledynmečio ir tada žmogaus rasė perplaukė į Australiją, suformavusi šiuolaikinius aborigenus.
Yra hipotezė, kad kas 44000 metų visa žemės pluta pasisuka dėl užaugusių poliusinių ledų masės. Dėl to seniau Antarktida nebuvo poliuje ir galėjo būti Atlantida. Dėl to Sibire atrandami mamutai.
Šiaurės Amerika apie 50 000 metų buvo padengta 2 mylių storio ledu.
Prieš 15 000 metų staiga pradėjo tirpti ir per 2 000 metų ištirpo. Jūros lygis pakilo 100 – 150 metrų. Sibiras atšalo.
Žymėti ir dalintis su kitais
-
Autoriai
-
Alternatyvios istorijos įdomybių konspektas 