Priešistorės eros amžiai

http://lt.wikipedia.org/wiki/Akmens_amžius

Europa ir Artimieji Rytai prieš 50 tūkst. metų, paleolito ledynmečio metu.

Šumeras

Nepaaiškinamas Šumerų (pietinė Mesopotamija – dabar pietų Irakas) žinių išsivystymas seniausios istorijos laikais. Kai kas tvirtina kad gali būti susijęs su ateiviais (žr. įrašą Nibiru ir Anunaki)

Ši civilizacija susikūrė VI tūkst. pr. m. e. Oficialioje istorijoje manoma, kad perėjimas prie nederlingos žemės drėkinimo ir buvo civilizacijos atsiradimo priežastis.

Susimaišius Mesopotamijos pietuose gyvenantiems ubaidams ir iš Arabijos dykumos atsikėlusiems semitams apie IV tūkst. pr. m. e. pietų Mesopotamijoje susidarė šumerai. Šumerai sukūrė kanalų tinklą Tigro ir Eufrato žemupyje sausindami ten buvusias pelkes. Atsirado pirmieji miestai, kurių svarbiausias buvo Urukas, kuriame gyveno apie 10 000 gyventojų. Apie 3400 metus pr. m. e. atsirado raštas, 4-to tūkstantmečio pabaigoje – bronza. Didesniuose miestuose atsirado amatininkų, vystėsi prekyba.

Maždaug 3-ame tūkstantmetyje pr. m. e. Šumerą sudarė daugybė miestų-valstybių, valdomų atskirų karalių. Iš pradžių Šumero miestai: Adabas, Eridu, Isinas, Kišas, Kulabas, Larsamas, Ūras, Urukas, Lagašas, Nipūras buvo nepriklausomi. Pirmasis žinomas šumerų valdovas buvo Etana, kuris gyveno apie 2800 m. pr. m. e. ir buvo Kišo valdovas. Apie 2800 m. pr. m. e. Šumero miestai buvo sujungti į Senovės Šumero valstybę su besikeičiančiais valdovais.

Uruko (pirmoji šumerų sostinė) liekanų sluoksniuose rastos pirmosios šumerų piktografiniu raštu išmargintos lentelės. Raštas atsirado dėl ūkio poreikių. Perėjo tokias stadijas: piktografinis – ideografinis – fonetinis. Raštą iš šumerų perėmė dukterinė Babilono civilizacija, o taip pat ir asirai, hetitai, kanaaniečiai. Rašoma buvo ant molinių lentelių.