Ekvadoro metalinė biblioteka

Pietų Amerika. Ekvadoras. Andų kalnų masyvas. Tūkstantmečiais rytinis kalnų slėnis priklausė Chibarų  indėnams – galvų medžiotojams ir savo žemių ir paslapčių gynėjams. Didžiausia jų saugojama paslaptis – urvas Los Tajos.
Italų katalikas misionierius tėvas Paulo Karlo Kresbi praeito amžiaus viduryje pasižymėjo didele meile iš indėnų pusės. Jis nuoširdžiai padėdavo vietiniams gyventojams ir jie atsidėkodami jam nešdavo dovanas. Tokiu būdu jis sukaupė nemažai vietinių artefaktų, tame tarpe iš brangiųjų metalų, su nuostabiais raižiniais ir ženklais, kurie nesutinkami Chibarų kultūros paminkluose.
Erikas Fon Denikenas 1973 metais savo knygoje “Dievų auksas“ aprašė šią nuostabią tėvo Kresbi kolekciją. Pilnai tikėtina kad tai buvo iš urvo Los Tajos (žemėlapis), kažkada padovanotos indėnams nežinomos aukštai išsivysčiusios civilizacijos.
Iškelti  Fon Denikeno knygoje klausimai paskatino tyrinėjimams ir škotą Telli Holą. 1975 metais jis atvyko į Kuenkos miestelį savo akimis pamatyti Kresbi kolekciją. Vėliau organizavo virš 100 žmonių ekspediciją urvo tyrinėjimams. Netgi pirmasis nusileidęs ant Mėnulio kosmonautas Nilas Amstrongas  dalyvavo šioje ekspedicijoje. Iš tikrųjų buvo rasta grandiozinė patalpa, bet ataskaita buvo daug kuklesnė nei aprašė Erikas Fon Denikenas. Buvo rastas kapas su pusantro tūkst.pr.m.e. artefaktais, bet nieko panašaus į Kresbi kolekciją nebuvo ir tokiu būdu neišaiškėjo iš kur ji atsirado.
Telli Holas nenuleido rankų ir po 15 metų, 1991 jis susirado ekvadorietį Petronio Jaramillo kuris tvirtino kad 1946 metais, būdamas paauglys, lankėsi Los Tajos urve. Ten nusigavo per slaptą angą, esančią po vandeniu ežere. Pasakojo kad matė daug artefaktų kaip Kresbi kolekcijoje ir net knygų auksiniais viršeliais. Iki šiol vyksta ginčai kad senovėje Žemę galėjo aplankyti kokia tai civilizacija, kuri požemiuose paliko žmonių ateinančioms kartoms kokią tai informaciją.
Bet Petronio numirė nespėjęs parodyti tą landą o 2008 metais numirė ir tyrinėtojas Telli Holas taip ir neradęs metalinės bibliotekos. O Kresbi kolekcija irgi dingo be pėdsakų.
Tačiau tėvo tyrinėjimus nusprendė pratęsti dukra Eilin. Jos kolekcija vis pasipildo naujais artefaktų  egzemplioriais. EilinKolekc.jpg Aiškiai matosi ištęstas viršugalvis, kaip ir Egipto statulose.  Tikėsimės kada nors bus rasta metalinė biblioteka ir išaiškės indėnų kruopščiai saugojama paslaptis.

Zagadki.Istorii.Pod_Tolshchei_Zemli 2011

Indėnų genčių kosmogoninės legendos

Pietvakarių Amerikos plynaukštės su masyviais kalnais tapo namais daugeliui indėnų genčių. Navacho, Zuni, Pueblo, Hopi ir Apačiai. Kiekviena turėjo savo tikėjimą. Bet jų kosmogoninėse legendose yra rišantis elementas. Indėnai sako: “mokslininkai įrodinėja kad mūsų protėviai atėjo iš Aliaskaos įveikę Beringo sąsiaurį, bet mes žinom kad jie pakilo iš požeminio pasaulio“.
Senosios legendos sako, kad tam tikru laikotarpiu gentys privalėjo grįžti į požemius, kad išsaugoti gyvybę. Indėnai Hopi iš Orizonos  perduoda mitą, kad nuo mirtino lietaus ir krentančių žvaigždžių jų protėvius išgelbėjo žmonės-gyvatės. Jie nuvedė protėvius į slėptuves toli po žeme. Kitoje versijoje nuo ugnies ir ledo audros Hopi gentį išgelbėjo žmonės-skruzdelės. Jie požeminiuose karalystėse kartu su žmonėmis-skruzdelėmis galėjo palaukti kataklizmų pabaigos ir po to grįžti į viršų, jiems įprastą pasaulį.
Dar indėnų senoliai ir šamanai pasakoja, kad prieš apgyvendinimą po žeme jų visas gentis atvežė čia žvaigždžių žmonės ar kosminiai dievai. Nenuostabu, kad ateiviai atrodė panašūs į skruzdėles ar kitus roplius.
Ir dabartiniais laikais Apačių ir  Jikarilla gentčių senoliai prie Arčuleso plynaukštės Naujojoje Meksikoje pasakoja apie sutiktus NSO, ventiliacines angas ir slaptą bendradarbiavimą su kariškiais.

Zagadki.Istorii.Pod_Tolshchei_Zemli 2011
Pietų Amerikos istorija
Hopi mitologija

Kapadokija Turkijoje

Kapadokija   randasi centrinėje Turkijos dalyje. Ši teritorija dar 18 a.pr.m.e. buvo apgyvendinta Hetitų, kurie yra minimi biblijoje. Po to Medai, Persai, Makedoniečiai, mūsų amžiais Romėnai, Bizantija, Seldžiukai, Osmanai.

Gioremės slėnyje  yra labai paslaptingų minkštų vulkaninių darinių, kuriuos lengva skaptuoti ir kurie vėliau suakmenėja. Vietiniai žmonės čia kažkada gyveno nedideliuose dalinai požeminiuose kambarėliuose.

1963 metais atliekant remonto darbus Kapadokijoje, buvo padarytas unikalus atradimas. Oloje atrastas didžiūlis požeminis kompleksas. Derinkuyu  miestas buvo pastatytas 7-8 a.pr.m.e. Kadangi medžiaga pakankamai minkšta, šio komplekso statybai reikalingas tikslus išskaičiavimas kad nesubyrėtų. Ir tokių subyrėjimų neaptikta. Kažkas tais priešistoriniais laikais turėjo padėti statyboje ir neaišku kokia nežinoma jėga galėjo privesti žmones nusileisti į šiuos požemius. Daugelys galvoja kad reikėjo slėptis nuo užpuolikų. O gal tai buvo priemonė nuo globalaus atšalimo ? Ar slėptuvė nuo kariaujančių nežemiškų civilizacijų dėl Žemės išteklių ?
Legendos apie požemius yra ir kitose pasaulio vietose.

Zagadki.Istorii.Pod_Tolshchei_Zemli 2011
https://altistorija.wordpress.com/2012/03/14/pozeminiai-priesistoriniai-miestai/
http://en.wikipedia.org/wiki/Cappadocia#History
http://ru.wikipedia.org/wiki/Пещерные_поселения_Каппадокии
http://en.wikipedia.org/wiki/Derinkuyu_Underground_City
The Underground City Of Derinkuyu

Gal įrodymai ne danguje o žemės gelmėse ?

Šimtmečiais žmonės pasakodavo palikuonims apie tunelius vedančius į žemės gelmes, apie požeminius vartus, vedančius į dievybių karalystę ir požemines pabaisas.
O kas jei už šių padavimų slepiasi tiesa?
Daugelys požeminių piešinių atradėjų buvo priblokšti. Nejaugi mūsų protėviai kontaktavo su ne mūsų planetos civilizacijomis, kurios įtakojo mūsų istorijos eigą?
Milijonai žmonių mūsų planetoje įsitikinę, kad praeityje mus buvo aplankę nežemiško proto atstovai.
Jeigu ištikrųjų taip buvo, tai gal verta ieškoti įrodymų ne danguje o žemės gelmėse?

Zagadki.Istorii.Pod_Tolshchei_Zemli 2011
Kapadokija Turkijoje
Požeminiai priešistoriniai miestai
Indėnų genčių kosmogoninės legendos