Indėnų auksas

Daugelį amžių žmonės buvo apsėsti legendomis apie paslėptą auksą. Bet paleokontaktų šalininkai tvirtina, kad ne tik dėl noro praturtėti, o yra taip užprogramuota ateivių. Tvirtinama, kad jie atskrisdavo į Žemę ieškoti ir pasisavinti aukso. Savo planetoje šį auksą jie paskleisdavo atmosferoje, kad palaikyti gyvybę. Auksas puikiai atspindi šilumos infraraudonuosius spindulius ir gali apsaugoti nuo žvaigždės karščio.

Kolumbija. Guatavito ežeras užgesusio vulkano ar meteorito krateryje, Kundinamarko kalnuose, 3200 m aukštyje.
Su šiuo ežeru susijusi legenda apie konkistadorų ieškotą Eldorado – auksinį miestą, kuriame net gatvės grįstos aukso luitais, sienos padengtos aukso lakštais. Ten gyvenusi Čibča indėnų gentis buvo ne tokio aukšto išsivystymo lygio kaip Inkai ar Actekai, tačiau pasižymi didžiulėmis aukso atsargomis. Legendos pasakoja, kad ežere indėnai aukodavo aukso dirbinius ir nusiplaudavo aukso dulkes, kuriomis buvo padengtas kūnas ceremonijų metu. Apylinkėse rasta nemažai aksinių radinių ir 1965 metais Kolumbijos valdžia ežerą paskelbė nacionaliniu paveldu. Dabar radiniai randasi aukso muziejuje sostinėje Bogotoje.
1545 metais pirklys savo iniciatyva ir už savo pinigus prakirto uolėtą krantą ir nuleido vandenį 3 metrus. Rado auso dirbinius, kurie dabar puikuojasi muziejuje.
Archyvuose nurodyta kad dar keletas žmonių bandė pasiekti auksą.
1912 metais britų buvo atliktas ežero drenažas su pristatytais galingais garo varomais siurbliais. Pavyko nuleisti vandenį 12 metrų, bet dėl sausros dumblas pavirto kietu cementu ir teko nutraukti darbus.

Konkistodorai domėjosi ir Inkų miestu Paititi Peru pietryčiuose. Buvo daug ekspedicijų ir avantiūristų ieškant šio miesto. Paieškos paprastai prasideda Kuske, kurį 1559 metais ispanų konkistadorai sulygino su žeme kad ant griuvėsių pasistatydinti Santo Domingo katedrą, kurioje didžiūlis auksu padengtas altorius. Legenda sako, kad aukso brangenybes spėta išvežti ir nuskandinti ežere. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad jau šimtmečius mato kaip virš ežero danguje pasirodo neaiškūs objektai, kurie nusileidžia į ežero gelmes, po to išnyra ir nuskrenda.

Eldorado ir Paititi legendos smarkiai pasitarnavo džiunglių tyrimams.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»

Inkų Ollantaytambo

Peru, Andai, 2700 aukštyje Inkų šventasis slėnis, senovinio miesto Ollantaytambo šventovės gynybiniai griuvėsiai pastatyti 1440 m.pr.m.e. Inkų valdovo Pachacuti nurodymu. Tačiau vyrauja nuomonė kad šis miestas išaugo ant dar senesnių megalitinių griuvėsių, gal 12 a.pr.m.e ar dar anksčiau. Pirmykščiai žmonės negalėjo apdoroti ir taip tiksliai priderinti tokius 50 tonų megalitus, kurie atsparūs žemės drebėjimams ir negalėjo įrengti tokią iki šiol veikiančią irigacinę sistemą.
  
Netoli esančioje Krankondora vietoje matosi iš kur šie megalitai išpjauti – iš kietojo andezito. Nėra įbrėžimų ir kampai gražiai užapvalinti.

Paviršius glotnus kaip išlyditas, tik apačioje yra kokie tai susikryžiuojantys pėdsakai.

Legendos sako kad saulės dievas atsiuntė saulės vaikus brolį ir seserį kurie turėjo kokį tai auksinį trikampį įrankį.

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Ancient Engineers“
daugiau apie megalitus
Megalitas vikipedijoje

Kalendorius

Senojo Testamento Enocho knygoje aprašyta, kad 5000 metų atgal buvo atskridę ateiviai, kurie paliko žmonijai palikimą – laiko kapsulę su užšifruota informacija apie savę ir savo žinias.
Pasirodo šios kapsulės koordinatės užšifruotos mūsų įprastiniame savaitiniame kalendoriuje, kuris buvo žinomas Egipte dar prieš 6000 metų.   Kiekvienam Egipto faraonui reikėjo duoti priesaiką kad jokiu būdu nekeis kalendoriaus nes pasikeistų užšifruota informacija.
Matematikas Pachomov išnagrinėjo kalendorių, jo ciklus, kai mėnesio dienos sutampa su savaitės dienomis, ištyrė kalendorines matricas ir surado įdomių dalykų. Pvz. erdvinį vaizdą, kuris primena kokią tai turinčią panašumų į žuvį būtybę.
Pasirodo senuose Šumerų tekstuose ir seniausiame indų piešinių mene yra minimos tokios nukritusios iš dangaus būtybės-amfibijos, kurios davė žmonėms žinias apie įvairius civilizacijos dalykus: apie raidžių panaudojimą, kaip statyti namus ir miestus bei šventoves, kaip auginti žemės kultūras ir pagerinti gyvenimo sąlygas.
Toliau tiriant kalendorines matricas buvo gautas Oriono žvaigždyno piešinys kuriame pažymėta viena žvaigždė.
Dar buvo sukeistos savaitės dienos į natas kurių irgi yra septynios ir gautas muzikinis kūrinys.
Pachomovas taip pat nustatė laiko kapsulės vietą – Saulės sala Titikakos ežero pietuose netoli nuo Bolivijos miestelio Copacabana. Šią salą matematikas gavo iš kalendorinės matricos su pažymėta toje saloje vieta. Daugelys inkų legendų irgi nurodo šią vietą kurioje atskridę  po Tvano ateiviai sukūrė naują Žmonių civilizaciją.