Priešistorinės technologijos ir NSO

Kokias technologijas galėjo valdyti priešistorinės civilizacijos, jei statė tokius grandiozinius objektus ir sugebėjo pernešti tokius daugiatonius megalitus?
Viena iš jų – dabar vadinami neatpažintais skraidančiais objektais – NSO. Jie gali būti įžiūrimi ir senovės piešiniuose ir viduramžių meno kūriniuose. Pvz yra vaizduojami diskai su sparnais ar netgi žmonėmis jų viduje. Šumerų tekstuose minimi keisti objektai – fenomenai ir juos valdantys spinduliai. Ugnies skritulį papiruse aprašė faraonas Tutmozis. Aleksandras Makedonietis savo kronikose mini matytus NSO. NSO aprašymai sutinkami ir religinėse žydų bei indų knygose.

Gvatemala. Mokslininkai, archeologai tvirtina, kad žmonės čia gyveno prieš 14 tūkst. m. ir rasta daug įdomių artefaktų. Pvz. žmogus vėžlio kevale , kuris pagal legendą skraidė dangumi. Galima įžvelgti akinius. O vėžlio kevalas panašus į skraidantį aparatą.

329 m.pr.m.e. graikų valdovas Aleksandras Makedonietis planavo grandiozinį žygį prieš Indiją. Bet šiuos užmojus sužlugdė netikėtas puolimas iš dangaus kai ruošėsi persikelti per Indo upę. Atsirado skraidantys diskai, jie taikydavo į dramblius, kilo panika ir dalis armijos buvo sutraiškyta.

Ne tik skraidančias lėkštes, bet ir raketas yra aprašę ir pavaizdavę priešistoriniai žmonės. Dievų atėjimas visada buvo siejamas su dūmais, ugnimi ir nepakeliamu griausmu, kaip ir dabartiniu laiku leidžiant į kosmosą raketas.

Kinijoje išliko legendos apie skraidančius drakonus. Jie išleisdavo daug dūmų ir daug triukšmo. Pirmasis kinų imperatorius nusileido ant žemės ugnimi alsuojančio drakono pagalba. Nuo tokių drakonų pasirodymo drebėjo žemė. Žmones apimdavo baimė ir jie suklupdavo prieš tokį reiškinį. Taigi tikėtina, kad drakonais kiniečiai vadindavo kosminius aparatus.

Daugelys graikų dievų gebėdavo skraidyti ant ugnimi alsuojančių kovos vežimų. Senajame Testamente  minimas koks tai nusileidęs iš dangaus žaižaruojantis objektas: kovos vežimas ar dieviškosios šlovės įsikūnijimas. Visus šiuos aprašymus paleokontaktų hipotezės šalininkai priskiria raketinėms technologijoms.

Pietų Mesopotamija 6 – 3 tūkstantmetyje pr.m.e. buvo apgyvendinta išvystyta Šumerų civilizacija  – seniausia mums žinoma civilizacija. Jiems priskiriamos pirmosios astronomijos pagrindų žinios. Gilgamešo epas  – vienas iš pirmųjų rašytinių šaltinių žmonijos istorijoje – pasakoja apie kelionę į dangų. Jame aprašoma kaip atrodo mūsų Žemė iš kosmoso. Taip pat šios civilizacijos yra paliktas artefaktas panašus į šiuolaikines kosmines kapsules Nasos raketose. Jų pagalba žiniuoniai kontaktuodavo su dievais ir žmonės keliaudavo į rojų.

Pirmajame mūsų eros amžiuje graikų matematikas ir inžinierius Heronas  pirmasis sukonstravo garo turbiną – raketinio variklio prototipą, automatines duris ir lėlių teatrą, automatiškai užsitaisantį arbaletą ir kitus įtaisus. Pirmasis panaudojo programuojamus su kaisčiais ant ašies ir užvyniota virve įrenginius.
Palekontaktų šalininkai tvirtina, kad Heronui padėjo senieji aprašymai ir tekstai, kuriais jis labai domėjosi ir kuriuose buvo ateivių iš kitų pasaulių technologijų aprašymai.

2010 metų gegužės mėn. JAV bandė naująjį lazerinį ginklą, kuris neutralizuoja skrendančius iki 480 km į val objektus. Bet panašus mirties spindulys buvo panaudojamas gilioje senovėje. 214 m.pr.m.e. graikų kolonija Sirakūzai  buvo apgulta Romos jūros flotilija. Nežiūrint skaitlingesnių romėnų pajėgumų, graikai sugebėjo atremti priešą kokio tai paslaptingo ginklo pagalba. Mat graikų inžinierius Archimedas  įgaubto veidrodžio pagalba buvo atradęs mirties spindulį. Jis domėjosi senąja mitologija, kurioje buvo aprašyti dievai su jų nepaprastos galios ginklais.

Senovės graikų dievas Dzeusas kuris mėtė žaibus į netinkamus žmones ir daiktus paleokontaktų šalininkų nuomone buvo ateivis, kuris šaudydavo nusitaikęs į atitinkamą taikinį. Visose mituose dievai galėdavo iššaukti žaibus ir griaustinius, juos kontroliuoti ir žmonėms belikdavo tik nusilenkti ir paklusti.
Ar yra tokių ginklų panaudojimo pėdsakai? Šiaurinėje Škotijos  dalyje, kurioje pirmosios gyvenvietės datuojamos 6 tūkst.m.pr.m.e. yra daug griuvėsių, kurie senovėje buvo įkaitinti virš 1000 laipsnių, kad akmuo pavirto stiklu. Paprasta laužo ugnis negalėjo tiek įkaitinti akmenis, nebent lazerio spinduliai.
Keltų  mitologijoje  yra dievas kuris vadinamas šviečiančiu ir karo dievu. Kaip ir graikų Dzeusas, jis taip pat valdė stebuklingą lazdą, kurios pagalba svaidydavo ugnimi ir nugalėdavo bet kokius priešus.

Tie mitologiniai aprašymai atrodo fantastiniais. Bet ar nepanašu, kad dalis šiuolaikinių technologijų egzistavo tais senaisiais laikais?

2010.USA;  Ancient Aliens  «Alien Tech»;

LT tekstas prieš >2000 metų

Buvęs Rusijos karinis analitikas, dekodavimo ir dešifravimo  profesionalas, kalbantis rusų, lietuvių, vokiečių, anglų, latvių, olandų kalbomis bei išmanantis senąją graikų ir lotynų kalbas, ilgus metus analizavęs žemėlapius, archeologijos ir istorijos šaltinius, dabar pensininkas naujai perskaitė tautų kraustymosi senovėje paliktus ženklus. Jurijus Lipovka teigia, kad jam pavyko atskleisti vienintelio šiandien žinomo neperskaityto teksto etruskų rašmenimis paslaptį. Šis tekstas – kūno mumifikavimo aprašymas.

Tai bus antrasis žinomas mumifikavimo aprašymas. Pirmąjį tekstą, kaip egiptiečiai balzamuoja turtuolį, 5a. prieš Kristų užrašė graikų istorikas Herodotas.
Sensacija tai, kad tekstas etruskų rašmenimis yra lietuviškas. Zagrebe esanti prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų prirašyta didžiulė drobė gali tapti pirmuoju mums žinomu lietuvišku rašytiniu šaltiniu.
Tyrinėtojas taip pat tvirtina, kad ant Kretos saloje rastų akmeninių stelų išlikę užrašai parašyti lietuviškai, o tuo metu ten gyvenusi trakų tauta buvo gimininga žemaičiams.

Jis mano, kad aukštaičiai prie Baltijos jūros atkeliavo nuo Sibire tekančios Lenos upės vidurio, o žemaičiai – iš Indijos. Ten lietuvių protėviai vadinosi trakais. Dalis trakų vėliau pasitraukė į Balkanus ir Graikiją.

Akmens amžiuje lietuviai gyveno olose dabartinėje Italijos teritorijoje. Jis tvirtina kad kai kurie vietovardžiai yra lietuviški. Italų kalbos specialistai patvirtino, kad šie vietovardžiai yra ne italų kilmės.
Dabartiniai žemaičiai iš Italijos apie 8 tūkstantmetį prieš Kristų pasitraukė į Indiją.

Remdamasis vietovardžiais ir paskelbtais archeologų tyrinėjimų duomenimis, J.Lipovka teigia, kad kartu su aukštaičiais į Europą iš Tolimųjų Rytų keliavo salijai. Tai buvo frankų gentis, iš kurios kilo dabartiniai prancūzai.
Į vakarus pajudėję hunų išvyti aukštaičiai ir salijai atsidūrė sarmatų žemėse. Sarmatai juos praleido su sąlyga, kad jie nepasiliks jų žemėse.
Aukštaičiai įsikūrė užkariautoje Panonijoje nuo Tisos iki Dunojaus. Salijai užėmė kaimynines Vakarų Vengrijos žemes. Atėjūnai iš Panonijos žemių išvarė keltus. Šie pradėjo spausti graikus ir italus, kurie apie tai mini išlikusiuose rašytiniuose šaltiniuose.
Į Vakarų Baltarusiją ir Rytų Lietuvą aukštaičiai atėjo jau 5 a. pabaigoje – 6 a. pradžioje. Iš Panonijos juos išstūmė germanų ir slavų gentys. Prie Baltijos jūros jau gyvenę žemaičiai leido šalia apsigyventi giminingos kalbos genčiai.
Aukštaičiai vadinosi lietuviais. 5 a. pabaigoje karaliaus Chlodvigo I valdomos karalystės pirmajame įstatymų rinkinyje “Salijos tiesa“ pasakyta: “Frankai ir litai turi tiesos…“. Salijų valdovas mini savo sąjungininkus lietuvius, kurie kartu keliavo per Sibirą.
Aštuntajame tūkstantmetyje prieš Kristų iš Italijos į Indiją atkeliavę žemaičiai apsistojo Vidurio Indijoje, netoli dabartinio Bhilajo miesto. Ši žemė buvo vadinama Trakija.
Iš dabartinės Vidurio Indijos III tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje trakus išstūmė tajai. Dauguma trakų iškeliavo Europos link, dalis liko Indo upės slėnyje, kur sukūrė Indo civilizaciją. Vėliau ją išstūmė arijų gentys. Archeologų tyrinėjimai patvirtina, kad 1700 m. prieš Kristų Indo civilizacija paslaptingai dingsta.

(Šaltinis: Lietuvos rytas  2002m. Liepos 5d., Nr.154)