Pasaulio pabaigos pranašystės

Meksikos Jukatano pusiasalis.   Čia esančios drėgnos džiunglės ir derlingos lygumos virš 2 tūkst. metų buvo gimtais namais vienai iš didžiausių senojo pasaulio civilizacijų – Majų .
250 ir 900 m.e.metų laikotarpyje Majų gyventojų buvo apie 15 – 20 milijonų su teritorija  nuo Kosta Rikos  iki Gvatemalos. Archeologiniai tyrinėjimai rodo kad Majai buvo vieni pirmųjų senovės genčių, išvysčiusių raštiją, panaudojusių matematikos metodus ir stačiusių daugiaaukštes astronomines observatorijas savo super išvystytai astronomijai, astrologijai, trigonometrijai, architektūrai. Visą tą laiką europiečiai skendėjo taip vadinamuose “Tamsiuose amžiuose“ . Bet pats svarbiausias jų pasiekimas buvo kalendorius  atspindintis žvaigždžių ir planetų žemėlapį.   Jie mokėjo matuoti laiką ir tai buvo jų magija, užtikrinanti dominavimą prieš kitas gentis. Jie stebėjo Venerą, Mėnulio fazes ir užtemimus. Jie atsekdavo Žemės precesiją  nors tai nepaprastai ilgas periodas lygus 25725 metams. Dėlto pavyzdžiui gerai matomas žvaigždžių ūkas – Plejados sietynas  kiekvienais metais atsiranda danguje kovo 15 dieną ir po 72 metų viena diena anksčiau. O po 26 tūkstančių metų vėl pradės kartotis ciklas iš pradžių.

Laikas kaip žvaigždės slenka pasikartodamas kalendoriniuose cikluose. Ir tie ciklai gali būti panaudojami ateities pranašystėms. Vienas iš kalendorinių ciklų buvo ilgasis skaičiavimas, kuris baigėsi 2012 metų gruodžio 21 dieną, penktadienį. Bet kodėl pasirinkta tokia data? Atsakymą į šią mįslę galima rasti astronominiame fenomene – mūsų galaktikos Paukščių Tako centre, kur nėra žvaigždžių. Majai žinojo kur randasi galaktikos centras ir suprato kad šalia Juodosios Skylės kurią jie vadino Didžiuoju Nugarmėjimu. Jie sakė kad tai visatos gimimo kelias ir viskas atsirado tuo keliu. O 2012 12 21 dieną Žemė, saulė ir šis kelias išsirikiuoja į vieną liniją, kaip visada kas 26 tūkstančius metų. Ar gali būti atsitiktinumas kad Majų kalendorius baigiasi kaip tik šiuo astronominiu Paukščių Tako laiku? Ar galėjo Majai užfiksuoti tai elementariai stebėdami žvaigždes? Ne. Majai tikėjo, kad šios žinios jiems atėjo nuo dievybių, gyvenančių žvaigždėse. Ar gali būti kad tos dievybės buvo ateiviai iš kitų planetų? Atsakymas į šį klausimą – taip, pilnai gali būti. Majai tvirtino, kad šias žinias jie suformavo patys iš tų dievybių dovanotos informacijos.
Net jei informacija apie tokį ilgalaikį kalendorių atėjo iš nežemiško šaltinio, tai kuom įpatinga yra ši 2012 metų data? Tyrinėtojai tvirtina, kad šios mįslės atsakymą galima rasti Tortugero miesto griuvėsiuose,  kur rasta ir sudėliota iš fragmentų lentelė su jeroglifais, kurioje rašoma apie devynių dievybių sugrįžimą 2012 metais gruodžio 21 d. Tiktai kadangi lentelė dalinai apgadinta, tai teko trūkstamą dalį logiškai papildyti.
Daugelį metų į šį monumentą nebuvo kreipiamas įpatingas dėmesys, kol 2011 11 24 Meksikos nacionalinis archeologijos ir istorijos institutas pateikė pasauliui antrąjį artefaktą: Komalkalko miesto griuvėsiuose rastą saulėje išdžiovintą molio plytelę,  kurioje aiškiai paminėta 2012 12 21 data. Tai viena iš tūkstančių čia surastų molio plytelių su retai pasitaikančiais hieroglifais ir nežemiškų butybių apsilankymu su pasulio pabaigos žinia. Daugelys archeologų ir mokslininkų mano šią koncepciją ne šiaup sau prigalvota. Jie sako, kad tai ne pranašystė, o greičiau molio plytelės keistenybė, nuo kurios ne taip paprasta atsiriboti. Jinai išraižyta ant vidinės nematomos pusės sienoje iš plytelių. Neaišku kodėl taip slaptai padaryta. Gal kad nekiltu visuotina panika? Paleokontaktų pasekėkjai įsitikine, kad majams tikslias astronomines žinias perdavė ateiviai iš kosmoso. O šių spėjimų patvirtinimą dar galima rasti ir kitų senovės kultūrų pasaulio pabaigos pranašystėse.

Yra ir kita įdomi majų kalendoriaus aplinkybė. Ne kada baigiasi o kada prasideda kalendorius, daugiau nei 3000 metų atgal, kai dar nebuvo majų. O kodėl ilgojo skaičiavimo kalendorinio ciklo pradžia 3114 m.pr.m.e. rugpjūčio 13 diena? Iki šiol tai yra mistika. Kodėl buvo pasirinkta ši atbulinė data 3000 metų atgal? Pagal tai kas yra žinoma apie majus, ši pradžios data turėtų būti susijusi su kokiais tai astronominiais įvykiais. Viena iš versijų – kad tuo metu įvyko koks tai kataklizmas. Nesenai atlikti tyrimai parodė, kad asteroidas ar grupė asteroidų įsirėžė į žemę šiuolaikinės Austrijos teritorijoje ir kataklizmo padariniai iššaukė trunkantį kelis metus dangaus žymų užtemimą. O būtent tuo laiku prasideda Majų kalendorius. Harvardo  ir Prinstono  universitetų mokslininkai mano kad šis globalinis kataklizmas tuomet iššaukė planetos apledėjimą.
Pagal Majų tikėjimą 2012 metai – tai penktosios epochos pabaiga. Visų prieš tai esančių epochų pabaigoje irgi buvo kataklizmai, kurių metu žūdavo gyvybė.

Vakarų pasaulio laiko suvokimas yra labai tiesialinijinis. Gyvenimo suvokimas kaip tiesus kelias į ateitį. O majai gyvenimą suvokė kaip kažką cikliško. Taip ir ši penktosios žmonijos epochos ciklo pabaiga.
O dar įdomesnis klausimas ar nepametė ar neiškraipė majai bėgant laikui senųjų žinių. Ir ar negalima rasti patvirtinančius įrodymus tiriant pranašystes kitose senovės kultūrose?

Didžiojoje Gizos piramidėje rasta užkoduota informacija, kad 2004 – 2006 metų laikotarpyje užgrius serija vandens katastrofų. Ir iš tikrųjų buvo Indijos vandenyno cunamis  nusinešęs 250 tūkst. gyvybių, buvo uraganas “Katryna“  ir kiti kataklizmai. Yra panašių Majų ir Egipto pranašavimų apie pasaulio pabaigą indėnų Hopi  vakarų Amerikoje, kurie tiki kad esame penktoje žmonijos epochoje, kuri yra apsivalymo epocha prieš laiko pabaigą. Jie tiki, kad jei žmonija negyvens santarvėje ir harmonijoje su savim ir su mūsų planeta, tai užgrius didysis kataklizmas.
Indijoje senovės indų ir Budos astronominiame traktate “Surya-Siddhanta“ pranašaujama, kad žmonija greitai pasieks Kali-Jugos pabaigą – paskutinės žmonijos epochos pabaigą.
Vyriška vėlyvoji dievybė Kali, minima dienų pabaigoje Mahabharatos  ilgiausioje pasaulyje poemoje, pasakoja apie didžiojo chaoso ir nesantaikos laikus atitinkančius tai pačiai datai.
Netgi krikščionių Biblija smulkiai pasakoja apie ateinančią baisią ugningą Apokalipsę . Krikščioniai sako, kad pasaulio pabaigoje žydai grįš į Pažadėtąją Šventąją žemę (kas ir vyksta paskutiniu laiku) bei įsikūrę ten įgaus visas teises į Jeruzalę ir šventyklą ant Šventojo kalno . Čia ateis Mesijas kad valdytu pasaulį paskutinėmis dienomis.

Idėja kad mes gyvename laiko pabaigoje – ne pasaulio pabaigoje o tik civilizacijos pabaigoje – yra globali daugeliui kultūrų. Kai daugelis senųjų pasaulio pabaigos pranašysčių labai apytikriai sako apie “paskutines dienas“, majų pranašystės nurodo tikslią datą.
Majų atitinkamo kalendoriaus metai sudaro 365,2422 dienas. Šiuolaikinis atominis laikrodis duoda 365,2420 plius minus 0,0005 dienų metuose. Tokiu būdu neaišku kas tikslesnis – majai ar atominis laikrodis. Kaip tai galėjo būti tokiais senais laikais?

Trečiasis majų ilgojo skaičiavimo kalendorius skaičiuoja laiką baktuno ciklais iš 394 metų arba 144 000 dienų. Taip pat yra ciklai iš 13 baktunų arba 5125 metų. Datos skaičiuojamos nuo 3114 m.pr.m.e rugpjūčio 11 dienos iki 2012 m. gruodžio 21 dienos. Kam jiems reikalingi buvo ciklai trunkantys tūkstančius metų? Paleokontaktų šalininkai teigia kad paskutinė data yra iki kosmoso ateivių pasirodymo, kuriuos majai pripažindavo dievybėmis. Šiuolaikinis mokslas nežino tiksliai kuo grindžiamos majų kalendorių sistemos ir belieka įtarti, kad buvo duotos kažkokių protingų būtybių, žinojusių ką žymi šie kalendoriniai ciklai. Taigi majų panaudojamos statybų technologijos, kalendorių sistemos ir žvaigždžių padėtys nurodo kad dievai grįš. Ir galima padaryti išvadą, kad reikia arba peržiūrėti senųjų civilizacijų istoriją daugeliu tūkstančių metų atgal arba tuo, kad kas tai nusileido iš viršaus ir apmokė, perteikė informaciją apie žinias ir technologijas.

Šiaurės Gvatemalos Tikalio miestas, kuris randasi tirštose Centrinės Amerikos džiunglėse. Šis architektūrinis paminklas buvo vienas iš didžiųjų majų civilizacijos miestų. Čia aplink Grand-Plaza aikštę majai pastatė setynias piramidines šventoves, kurių išdėstymas pakartoja Plejados sietyno  žvaigždžių išdėstymą. Jie vadino jas septyniomis seserimis ir tikėjo, kad yra visų žvaigždžių centre, yra viso sutvėrimo centre ir kad jie atėjo iš ten. Kam su tokiu atsidavimu reikėjo tai pabrėžti šių šventovių statybose? Nebent norėjo užmegzti ryšį su ten esančiomis dievybėmis, kurios savo ruožtu davė jiems žinias. Plejados sietynas turėjo didelę reikšmę netik majams, bet ir kitiems amerikos aborigenams. Pvz Čerokių  ir Hopių  gentys tiki kad atėjo iš Plejados sietyno.
Majai tikėjo, kad kartu su dievybėmis nusileido plunksnuotas žaltys Kukulkanas, dievybė kuri galėjo skraidyti. Legendos sako, kad jis sugrįš.

600 km į šiaurę nuo Tikalio yra Čičen Ica, kurioje pastatyta piramidė Kukulkano garbei. Skirtingai nuo kitų piramidžių ji orientuota specialiai, kad lygiadienio metu piramidės laiptų šešėlis ant šiaurinės dalies kristų simbolizuojant Kukulkano nužengimą nuo piramidės. Tas nužengimas ir po to pakilimas patvirtina dievybių mifologiją. Bet kodėl tai taip svarbu buvo majams? Jei pažiūrėsim į skrendantį lėktuvą šiais laikais, glėsim pamatyti dumų juostą panašią į žaltį. Taigi majai galėjo matyti skaraidantį nežemišką aparatą. O viename iš monumentų pavaizduota žmogaus galva žvelgianti iš žalčio nasrų.
Ryšis tarp majų ir nežemiškų būtybių rastas ir senovės majų epe “Popol Vuh“  kuris verčiamas kaip “Liaudies knyga“. Tai vienintelis išlikęs legendų rinkinys apie majų istoriją. Išversta  nežinomo kičių indėno, jo gimtąja kalba, lotynišku raštu ir užrašyta 16 amžiuje, o originalas dingęs. Jame daug temų ir tame tarpe apie majų civilizacijos gimimą. Iš pradžių nebuvo nieko, tik vandens paviršius be dangaus ir žemės. Iš to vandens atsiranda dievai ir nusprendžia sukurti žmones. Viename iš atrodo nepalankiausių civilizacijai vietų atsiranda civilizacija Maja ir stato miestus kaip valstybes bei piramides. Vysto raštiją, matematines sistemas. Ir šios miškų Civilizacijos skaitlingumas auga iki milijoninio dydžio. “Popol Vuh“ epas labai panašus į nurodymus ir tartum sako: Štai ką mes kartu su protėviais ir dievais nusprendėme, tai ką jūs privalote prisiminti visais sekančiais amžiais iki dievai sugrįš.
Gal ir aukščiau minėta majų legenda atskleidžia tiesą, kuri pranašauja apie laiko pabaigą Žemėje.
Monumentas Nr.6  su hieroglifų lentele – mokslininkų nuomone – blogoji katastrofos pranašystė eros pabaigoje. Rašoma, kad nusileis dalyvavęs žmogaus kūrime dievas Bolon Jokte, kuris yra labai galingas, skraidantis ir turintis gausybę žinių apie Visatą.
Palenkėje, 14 šventovėje, taip pat yra minimas Bolon Jokte. Ten aiškiai pasakyta kad Bolon Jokte atsirado Žemėje prieš daugiau nei 900 tūkst. metų. Kam reikėjo užrašinėti tokią datą? Be abejo tada kažkas turėjo labai svarbaus įvykti.
Panašią istoriją galima rasti ir senajame tekste žinomame pavadinimu “Chilam Balam“. Tai taip pat užrašyta po ispanų konkistadorų užkariavimų naikinant majų rankraščius. Chilam Balam tai tikėjimo tarnų pavadinimas, kurie Jukatano pusiasalyje buvo istorikais. Šiose knygose randam informaciją apie majų tikybą, apie buvusius ir būsimus įvykius. Pask šių rašytojų viskas aprašyta labai tiksliai. Jame aprašomi 20 mečiai periodai, kurie buvo panašūs ir reikia laukti negatyvių pasekmių. Vienas iš negatyviausių pranašiškų įvykių buvo be abejo ispanų atvykimas. Chilam Balam taip pat rašoma kad Bolon Jokte sugrįš ir susikaus su dangaus dievais gėrio ir blogio kare. Kiekviena majų epocha  tiksliai nustatyta ir surišta su dievybių grįžimu. Šis sugrįžimas bei gerio su blogiu kova yra ir krikščioniškoje Biblijoje apie Apokalipsę. Joje arkangelas Mykolas  susikaus su didžiuoju drakonu.

Yra daug teorijų apie žemės amžių ir jos vystymasį. Vienas faktas yra neginčijamas – amžius skaičiuojamas milijardais metų. Majai visatai priskyrė 16,4 milijardų metų, o mokslas duoda nuo 14,5 iki 15 milijardų. O žmonijos istorija lyginant labai trumpa. Didžiausi pavojai – stichinės nelaimės. Majai žinojo tai senai, ką mes tik dabar įsisąmoninam. Didieji kataklizmai vyko ir vyks nepriklausomai nuo mūsų. Pagal majus – kiekvienos eros pabaigoje ir jau buvo keturis kartus. Priežastimis buvo ugnis, ledas ir vanduo. Būsimoji gali apjungti juos visus arba kažkas absoliučiai naujo. Vystantis mokslui mes įsitikiname, kad majai buvo teisūs. Mes žinom kokie gali būti saulės išsiveržimai ir kaip jie veikia į energosistemas ir įrengimus. Deja gali pasireikšti domino efektas kitiems gyvybiškiems parametrams kaip magnetinis žemės laukas ar jos sukimosi greitis ar pakeisti didžiąsias okeanų sroves ar atsirasti juodoji skylė ar supernova ir t.t. su radikaliomis neigiamomis pasekmėmis gyvybei. O gal atvirkščiai suteiks impulsą aktyvesniam ir prasmingesniam gyvenimui naujojoje eroje.

Saksajuaman ir Virakoča

Kam reikėjo statyti įvairiose pasaulio vietose gigantiškus statinius ? Kodėl jie panašūs tai gal būt susiję tarpusavyje ?
Gal atsakymus gali pateikti dar vienas senovės kompleksas Peru  Andų  kalnuose. Čia Inkai  suformavo savo imperiją – Kuską. Miestas sėkmingai gyvavo, kol neatėjo Ispanų konkistadorai.
Virš Kusko, 3700 m aukštyje randasi tvirtovė Saksajuaman,  kuri statyta iki Inkų viešpatavimo. Pagal staybos braižą matosi, kasd Inkai ant viršaus pastatė savo darinį. Bet kas ir kaip pastatė žemutinius megalitus ? Tokie klojiniai vėlesniais laikias niekur nesutinkami ir dabar dar nepakartojami. Legendos sako kad tuo metu viešpatavo Kilki kultūros žmonės, kuriuos valdė nusileidęs iš dangaus dievas.
Iki dabar išsaugotos legendos apie dievą Virakoča, kuris atėjo pas pietų Amerikos žmones ir palaimino bei atnešė didžiąją išmintį. Jis buvo daug aukštesnis už žmones, blyškios odos spalvos ir su šviesiais plaukais. Nejaugi jis ištikrųjų egzistavo ir buvo ateivis iš kito pasauliio ? Tik taip galima būtų paaiškinti megalitinių statinių atsiradimą. Kaip kitaip būtų atitempti tokie sunkūs akmeniniai blokai iš akmens skaldyklų ir išdėlioti praktiškai amžini statiniai. Dar reikia įvertinti kokia marmuro  sudėtis ir su kuo galima jį apdoroti. Dabar yra panaudojamas deimantas. O kaip paaiškinti senovės sąlygoms ? Ir kodėl atrodo kad jie buvo išlyditi iki plastino būvio ? Į tarpą net popieriaus lapą neįsprausi – taip tiksliai suformuoti ir visi skirtingų dydžių bei konfiguracijų, lyg iš plastelino būtų pagaminti.
Viena iš legendų sako, kad ši metodika buvo padovanota stebuklingo paukščio, kuris atnešė savo snape medžiagą, sugebančią lyditi akmenį. Ir pavadinimas Saksajuaman išvertus yra erelis. Tai išeina kad tai vietovei darė įtaką kokie tai žmonės-paukščiai. Ar ne tik tai buvo ateivių skraidymo aparatai. O be to vietiniai juos vadindavo kosminiais broliais. (Majų indėnai vieninteliai, kurie paliko rašytinius šaltinius apie ateivius ir jų planus). Tai gal tos megalitinės platformos reikalingos nusileidimo aikštelėms ? Juk kažką panašaus randam ir kitų pasaulio vietų priešistoriniuose kompleksuose.

daugiau apie megalitus
Megalitas vikipedijoje
History Channel: Загадки истории. Необъяснимые постройки (2011)

Šibalba

Jukatano pusiasalis – vienas populiaraiausių tarp turistų Meksikoje. Be nuostabių pliažų pusiasalio teritorija padengta nepraeinamomis džiunglėmis ir daugybe senotų  – karstinių ežerėlių ar gamtinių šulinių.  Taip pat čia šalia džiunglių daug požeminių urvų. Čia Meksikos archeologai aptiko artefaktų, kokių analogų nėra niekur pasaulyje.
Jie, vadovaujami Guillermo de Anda, pasinaudojo 17 a. misionierių užrašais, kurie mini džiunglėse esančią paslaptingą Majų  šventovę. Šalia apleistos Tahčibičen gyvenvietės , buvo apie 45 metrus nusileidę su povandenine įranga į apsemtus vandens požeminius urvus. Buvo aptiktos beveik 2 tūkst. metų senumo kolonos su Majų rašmenimis ir sudaužytos akmeninės galvos. Sausoje urvo vietoje aptikta šventovė su akmeniniu takeliu link piramidės ir žmonių kaulais šalia jos. Buvo ir jaguarų kaulų.
Majų mitologijoje minima požeminė karalystė Šibalba . Čia galėjo vykti žmonių aukojimo ir luošinimo ritualai, siekiant įsiteikti dievams. Čia tikriausiai legendiniai vartai į pomirtinę Majų legendų karalystę, valdomą žiauraus mirties dievo. Jis priversdavo savo svečius praeiti per tamsias, šaltas išbandymų kameras su ietimis, šiksnosparniais, vorais, reptilijomis ir jaguarais, kraujo upes. Čia galima pamatyti kaip Majai isivaizdavo pomirtinį sielos kelią.
Tačiau Guillermo de Anda tvirtina kad radiniai senesni.
Legendos pasakoja, kad kai nusileido iš dangaus kelias į žvaigždes – 13 ir 9 dievai nužengė ant žemės. O tai aiškus nurodymas apie kosmoso ateivius, kitos planetos keliautojus. Jei taip, tai vis tik kodėl jie pademonstravo tokius žiaurumus žemės gyventojams?
Archeologai rado nemažai unikalių požeminių vietų, kur legendas patvirtina radiniai. O kas jei ateivių apsilankymo žemėje papildomi įrodymai randasi daug didesnėse gelmėse, nei iki šiol buvo atliekami archeologiniai ir geologiniai paviršinės žemės plutos tyrimai?

Zagadki.Istorii.Pod_Tolshchei_Zemli 2011
Ancient Aliens “Underground Aliens“ 2010
Šibalba; Požeminiai Jukatano urvai;
Portal to Maya Underworld Found in Mexico?;
Как пройти на тот свет

Ekvadoro metalinė biblioteka

Pietų Amerika. Ekvadoras. Andų kalnų masyvas. Tūkstantmečiais rytinis kalnų slėnis priklausė Chibarų  indėnams – galvų medžiotojams ir savo žemių ir paslapčių gynėjams. Didžiausia jų saugojama paslaptis – urvas Los Tajos.
Italų katalikas misionierius tėvas Paulo Karlo Kresbi praeito amžiaus viduryje pasižymėjo didele meile iš indėnų pusės. Jis nuoširdžiai padėdavo vietiniams gyventojams ir jie atsidėkodami jam nešdavo dovanas. Tokiu būdu jis sukaupė nemažai vietinių artefaktų, tame tarpe iš brangiųjų metalų, su nuostabiais raižiniais ir ženklais, kurie nesutinkami Chibarų kultūros paminkluose.
Erikas Fon Denikenas 1973 metais savo knygoje “Dievų auksas“ aprašė šią nuostabią tėvo Kresbi kolekciją. Pilnai tikėtina kad tai buvo iš urvo Los Tajos (žemėlapis), kažkada padovanotos indėnams nežinomos aukštai išsivysčiusios civilizacijos.
Iškelti  Fon Denikeno knygoje klausimai paskatino tyrinėjimams ir škotą Telli Holą. 1975 metais jis atvyko į Kuenkos miestelį savo akimis pamatyti Kresbi kolekciją. Vėliau organizavo virš 100 žmonių ekspediciją urvo tyrinėjimams. Netgi pirmasis nusileidęs ant Mėnulio kosmonautas Nilas Amstrongas  dalyvavo šioje ekspedicijoje. Iš tikrųjų buvo rasta grandiozinė patalpa, bet ataskaita buvo daug kuklesnė nei aprašė Erikas Fon Denikenas. Buvo rastas kapas su pusantro tūkst.pr.m.e. artefaktais, bet nieko panašaus į Kresbi kolekciją nebuvo ir tokiu būdu neišaiškėjo iš kur ji atsirado.
Telli Holas nenuleido rankų ir po 15 metų, 1991 jis susirado ekvadorietį Petronio Jaramillo kuris tvirtino kad 1946 metais, būdamas paauglys, lankėsi Los Tajos urve. Ten nusigavo per slaptą angą, esančią po vandeniu ežere. Pasakojo kad matė daug artefaktų kaip Kresbi kolekcijoje ir net knygų auksiniais viršeliais. Iki šiol vyksta ginčai kad senovėje Žemę galėjo aplankyti kokia tai civilizacija, kuri požemiuose paliko žmonių ateinančioms kartoms kokią tai informaciją.
Bet Petronio numirė nespėjęs parodyti tą landą o 2008 metais numirė ir tyrinėtojas Telli Holas taip ir neradęs metalinės bibliotekos. O Kresbi kolekcija irgi dingo be pėdsakų.
Tačiau tėvo tyrinėjimus nusprendė pratęsti dukra Eilin. Jos kolekcija vis pasipildo naujais artefaktų  egzemplioriais. EilinKolekc.jpg Aiškiai matosi ištęstas viršugalvis, kaip ir Egipto statulose.  Tikėsimės kada nors bus rasta metalinė biblioteka ir išaiškės indėnų kruopščiai saugojama paslaptis.

Zagadki.Istorii.Pod_Tolshchei_Zemli 2011