Juodoji mirtis, kraujuojantis lietus

1347 metais keletas italų laivų įgulų žuvo nepaaiškinamu būdu. Jų kūnai buvo padengti juodom puliuojančiom dėmėm. Liga staigiai išplito po Europą, buvo pavadinta juodąja mirtimi   ir buvo manoma kad dėl žmonijos nuodėmių. Žuvo vos ne pusė Europos gyventojų. Išplito po visą pasaulį.
Pastebėta, kad kada pasirodo kokie tai bronziniai laivai, iš kurių virsta neaiškus rūkas – prasidėdavo epidemijos. Ir mene buvo vaizduojami mirtį nešantys apsigaubę juodai su dalgiu, primenantys skeletus padarai – tai pasak paleokontaktų šalininkų ne dalgiai o mirtį nešantys nežemiškų civilizacijų purkštuvai.

2001 metais Indijos Keralos valstijoje buvo didelis sprogimas atmosferoje ir nudažyta raudonu atspalviu liūtis. Tai priminė senovės legendas apie kraujuojančias liūtis.
Homero Iliadoje tap pat nulijęs iš dangaus kraujas lėmė žiaurią kovą.
Metraščiuose yra aprašyti kraujo lietūs prieš epidemiją.
XIV a. Vokietijoje prieš juodosios mirties epidemiją irgi nulijo kraujuojančiu lietumi.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens, Plagues and Epidemics»; wikipedija.

Indijos Adžanta

1819 m balandžio 28 d, Vakarų Indijoje,  prie kaimelio Adžanta, medžiodamas tigrą, britų karininkas Donas Smitas aptiko 29 olų šventoves, išskaptuotas prie upės Vagora. Tai budistinių šventyklų ir vienuolyno kompleksas datuojamas 200 m.pr.m.e. 7 m.e.amžiuje budizmas prarado reikšmę Indijoje ir vienuoliai paliko šias olas. Dabar tai šventa budizmo vieta. Daugelis freskų ir statulų pašvęsta Budai, bet yra ir kitų mitologinių būtybių, pasakojančių apie anksčiau buvusius Budos gyvenimus kai jis buvo įsikūnijęs gyvuliuose, dievybėse ir žmoguje.
Dar Adžanta stebina giliomis astronominėmis žiniomis pagal šventovių išsidėstymą, kurios eina puslankiu vakarai, šiaurė, rytai ir atkartoja saulės kelią danguje. 19 ola orientuota pagal saulės žiemos saulėgrįžą, kai per langą saulė apšviečia kulto piestą su relikvijomis. 25 oloje tas pat tik vasaros saulėgrįžos metu.
Paleokontaktų pasekėjai tvirtina, kad tai padaryti prieš daugiau kaip 2000 metų galima buvo tik remiantis nežemiškomis technologijomis. Be to piesta panaši į kosminį aparatą, kuriame Buda kažką valdo.

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Sacred Places“

Indijos Vijayanagara

Indijos pietuose yra Vijayanagaros senovės miesto griuvėsiai (Vidžajanagara – išvertus pergalės miestas). Buvusi žydinti induizmo imperija, buvęs didžiausias mietas pastatytas remiantis indų architektūros tradiciniu projektavmo ir dizaino būdu vastu šastra , tampriai susijusiu su gamtos ciklais ir astrologija. Dabar gyvenvietė Hampi Karnatakos valstijoje.
Tradicinė istorija tvirtina kad pastatytas 14 a., tačiau legendos sako kad daug senesnis. Indijos pietūs apgyvendinti šimtai tūkst. metų atgal.

Kultiniai pastatai galėjo tarnauti kaip rezonatoriai ar ryšiams su dievybėmis.

Senovės indų literatūroje yra minimas dievas gyvenęs 10-12 tūkst.pr.m.e Mamuni Mayan – architektūros ir viso ko kūrėjas.

Šiame mieste gyveno dievai Šyva ir Rama.

Veodose pasakojama apie įvairių dydžių ir formų skraidančius objektus, antigravitacinius aparatus (vimanai ir miesto šventyklos panašūs į kosminį aparatą).

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Ancient Engineers“

Kalendorius

Senojo Testamento Enocho knygoje aprašyta, kad 5000 metų atgal buvo atskridę ateiviai, kurie paliko žmonijai palikimą – laiko kapsulę su užšifruota informacija apie savę ir savo žinias.
Pasirodo šios kapsulės koordinatės užšifruotos mūsų įprastiniame savaitiniame kalendoriuje, kuris buvo žinomas Egipte dar prieš 6000 metų.   Kiekvienam Egipto faraonui reikėjo duoti priesaiką kad jokiu būdu nekeis kalendoriaus nes pasikeistų užšifruota informacija.
Matematikas Pachomov išnagrinėjo kalendorių, jo ciklus, kai mėnesio dienos sutampa su savaitės dienomis, ištyrė kalendorines matricas ir surado įdomių dalykų. Pvz. erdvinį vaizdą, kuris primena kokią tai turinčią panašumų į žuvį būtybę.
Pasirodo senuose Šumerų tekstuose ir seniausiame indų piešinių mene yra minimos tokios nukritusios iš dangaus būtybės-amfibijos, kurios davė žmonėms žinias apie įvairius civilizacijos dalykus: apie raidžių panaudojimą, kaip statyti namus ir miestus bei šventoves, kaip auginti žemės kultūras ir pagerinti gyvenimo sąlygas.
Toliau tiriant kalendorines matricas buvo gautas Oriono žvaigždyno piešinys kuriame pažymėta viena žvaigždė.
Dar buvo sukeistos savaitės dienos į natas kurių irgi yra septynios ir gautas muzikinis kūrinys.
Pachomovas taip pat nustatė laiko kapsulės vietą – Saulės sala Titikakos ežero pietuose netoli nuo Bolivijos miestelio Copacabana. Šią salą matematikas gavo iš kalendorinės matricos su pažymėta toje saloje vieta. Daugelys inkų legendų irgi nurodo šią vietą kurioje atskridę  po Tvano ateiviai sukūrė naują Žmonių civilizaciją.

LT tekstas prieš >2000 metų

Buvęs Rusijos karinis analitikas, dekodavimo ir dešifravimo  profesionalas, kalbantis rusų, lietuvių, vokiečių, anglų, latvių, olandų kalbomis bei išmanantis senąją graikų ir lotynų kalbas, ilgus metus analizavęs žemėlapius, archeologijos ir istorijos šaltinius, dabar pensininkas naujai perskaitė tautų kraustymosi senovėje paliktus ženklus. Jurijus Lipovka teigia, kad jam pavyko atskleisti vienintelio šiandien žinomo neperskaityto teksto etruskų rašmenimis paslaptį. Šis tekstas – kūno mumifikavimo aprašymas.

Tai bus antrasis žinomas mumifikavimo aprašymas. Pirmąjį tekstą, kaip egiptiečiai balzamuoja turtuolį, 5a. prieš Kristų užrašė graikų istorikas Herodotas.
Sensacija tai, kad tekstas etruskų rašmenimis yra lietuviškas. Zagrebe esanti prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų prirašyta didžiulė drobė gali tapti pirmuoju mums žinomu lietuvišku rašytiniu šaltiniu.
Tyrinėtojas taip pat tvirtina, kad ant Kretos saloje rastų akmeninių stelų išlikę užrašai parašyti lietuviškai, o tuo metu ten gyvenusi trakų tauta buvo gimininga žemaičiams.

Jis mano, kad aukštaičiai prie Baltijos jūros atkeliavo nuo Sibire tekančios Lenos upės vidurio, o žemaičiai – iš Indijos. Ten lietuvių protėviai vadinosi trakais. Dalis trakų vėliau pasitraukė į Balkanus ir Graikiją.

Akmens amžiuje lietuviai gyveno olose dabartinėje Italijos teritorijoje. Jis tvirtina kad kai kurie vietovardžiai yra lietuviški. Italų kalbos specialistai patvirtino, kad šie vietovardžiai yra ne italų kilmės.
Dabartiniai žemaičiai iš Italijos apie 8 tūkstantmetį prieš Kristų pasitraukė į Indiją.

Remdamasis vietovardžiais ir paskelbtais archeologų tyrinėjimų duomenimis, J.Lipovka teigia, kad kartu su aukštaičiais į Europą iš Tolimųjų Rytų keliavo salijai. Tai buvo frankų gentis, iš kurios kilo dabartiniai prancūzai.
Į vakarus pajudėję hunų išvyti aukštaičiai ir salijai atsidūrė sarmatų žemėse. Sarmatai juos praleido su sąlyga, kad jie nepasiliks jų žemėse.
Aukštaičiai įsikūrė užkariautoje Panonijoje nuo Tisos iki Dunojaus. Salijai užėmė kaimynines Vakarų Vengrijos žemes. Atėjūnai iš Panonijos žemių išvarė keltus. Šie pradėjo spausti graikus ir italus, kurie apie tai mini išlikusiuose rašytiniuose šaltiniuose.
Į Vakarų Baltarusiją ir Rytų Lietuvą aukštaičiai atėjo jau 5 a. pabaigoje – 6 a. pradžioje. Iš Panonijos juos išstūmė germanų ir slavų gentys. Prie Baltijos jūros jau gyvenę žemaičiai leido šalia apsigyventi giminingos kalbos genčiai.
Aukštaičiai vadinosi lietuviais. 5 a. pabaigoje karaliaus Chlodvigo I valdomos karalystės pirmajame įstatymų rinkinyje “Salijos tiesa“ pasakyta: “Frankai ir litai turi tiesos…“. Salijų valdovas mini savo sąjungininkus lietuvius, kurie kartu keliavo per Sibirą.
Aštuntajame tūkstantmetyje prieš Kristų iš Italijos į Indiją atkeliavę žemaičiai apsistojo Vidurio Indijoje, netoli dabartinio Bhilajo miesto. Ši žemė buvo vadinama Trakija.
Iš dabartinės Vidurio Indijos III tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje trakus išstūmė tajai. Dauguma trakų iškeliavo Europos link, dalis liko Indo upės slėnyje, kur sukūrė Indo civilizaciją. Vėliau ją išstūmė arijų gentys. Archeologų tyrinėjimai patvirtina, kad 1700 m. prieš Kristų Indo civilizacija paslaptingai dingsta.

(Šaltinis: Lietuvos rytas  2002m. Liepos 5d., Nr.154)