Prancuzų Renn-le-Šato lobiai

Yra 5 a. legenda, kuri pasakoja, kad kada vestgotų karalius Alarikas I užgrobė Romą  tai nusinešė karaliaus Saliamono  brangenybės. Pagal vieną versiją jie pakliuvo į rankas Katarams ir Tamplierams. Pagal kitą versiją vestgotai šias brangenybes paslėpė požeminėse slėptuvėse kartu su numirėliais.

1891 m Prancuzijos Renn-le-Šato  gyvenvietės vietos kunigas atlikinėjo bažnyčios restauraciją ir atsitiktinai senuose požeminiuose labirintuose aptiko lobį. Gal ten buvo netik auksas bet ir neįkainuojama senovės informacija.
1953-01-29 mirė moteris, kuri dėl insulto negalėjo pasidalinti su savo pažįstama paslaptimi apie anksčiau užsimintus jai aukso lobius. Ir nuo 20 a. vidurio čia buvo atvažiavęs ne vienas aukso ieškotojas ir kai kurie rado ką ieškojo. Kaip lobiai čia atsirado? Ką reiškia Senojo Testamento  žodžiai išskaptuoti ant vartų? Kodėl vietiniai gyventojai teigia matę neaiškius skraidančius objektus ir aptiko laiko šuolius?

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»
GAZETTE AND PORTAL OF RENNES-LE-CHATEAU

Egipto auksas

1924 metais Tokijaus imperatoriškame universitete viename iš pirmųjų eksperimentų su atomine energija buvo gautas auksas. Tokiu būdu buvo atspėta filosofinio akmens mįslė. Tik įvaldžius atominę energiją žmonija sugebėjo vienus elementus paversti kitais, tame tarpe ir auksu. Tik tai daryti kol kas neapsimoka dėl didelių energijos nuostolių ir atominio reaktoriaus darbo didelių kainų.

Natūraliai auksas susiformuoja atominės reakcijos metu žvaigždės viduje. Vėliau jai sprogus auksas pernešamas į kosminę erdvę ir planetas.
Senovės Egipto religijoje auksas traktuodavosi kaip dieviškasis elementas, sakralinis daiktas. Jo Egipte buvo labai daug ir kitų šalių valdovai prašydavo aukso motyvuodami, kad Egipto faraonams auksas – kaip dulkės po kojomis. Iškyla klausimas – kodėl Egipte buvo žymiai daugiau aukso nei kaimyninėse šalyse ir kodėl auksas turėjo dieviškų savybių. Paleokontaktų šalininkai tvirtina kad egiptiečiai galėdavo patys pasigaminti aukso, tik su ateivių iš kitų planetų pagalba. Gal didžioji Gizos piramidė su savo landomis, tuneliais ir kameromis buvo aparatas, galintis produkuoti auksą ?
Gal senųjų mokslininkų siekis rasti filosofinį akmenį buvo ne turto troškimas o troškimas atgauti prapuolusias priešistorines technologijas ir žinias ? Kur randasi raktas į tas žinias ? Ar sugebės šiuolaikinis žmogus tai rasti nes dar labai daug neištyrinėtų vietų yra pasaulyje kur gali būti užmirštieji žinių ir technologijų lobiai.

1936 metais Egipte prie piramidžių buvo atkasta iš smėlio sfinkso figūra. Tai pati didžiausia ir seniausia monolitinė labai keistos formos statula. Žmogaus galva su liūto kūnu. Archeologai tvirtina, kad ji buvo sukurta apie 2,5 tūkst.pr.m.e, bet daugelis ekspertų tvirtina, kad ji daug vyresnė – nuo 12 iki 3 tūkstantmečių pr.m.e. Yra nuomonė ir apie 100 tūkst. metų. Vis dar nėra išaiškinimo kokia šio monumento paskirtis. Paleokontaktų šalininkai teigia kad sfinksas susijęs su ateiviais iš kitų planetų. Yra išlikę daug Egipto ir Šumero raštų, kuriuose minimi sfinksai – pusiau žmonės pusiau gyvūnai. Pagal šumerų legendas anunaki (ateiviai) atskrisdavo į Žemę atsivežti aukso. Tačiau po kiek laiko jie sugalvojo iš vietinių gyvūnų sukurti žmones, kad jie atliktų jiems reikalingą darbą. Taip eksperimentų su genų inžinerija dėka ir atsirado sfinksai. Gal Gizos Didysis Sfinksas tarnavo paminklu ar sandėliavimo vieta brangiajam metalui ? Ten surasta daug paslaptingų patalpų, šachtų ir sudėtingų tunelių sistemų. Šachta už Sfinkso leidžiasi labai giliai ir niekas nežino kur ji veda. Dabartiniu laiku georadaro pagalba aptiktos požeminės tuštumos ne tik aplink Sfinksą ir ir po juo. Paleokontaktų šalininkai tvirtina kad ten randasi metraščiai ir tame tarpe apie Atlantidą. Yra teorija, kad žmonės, 10,5 tūkst. m.pr.m.e. pergyvenę Atlantidos katastrofą nusigavo iki šios vietos. Jie atsinešė daug monoskriptų ir pastatė čia jų saugyklą. Taip kad neaišku ką tose saugyklose galima rasti – auksą, ar inoplanetinį protą apie senovės stebuklingas technologijas, ar viską kartu.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»

Indėnų auksas

Daugelį amžių žmonės buvo apsėsti legendomis apie paslėptą auksą. Bet paleokontaktų šalininkai tvirtina, kad ne tik dėl noro praturtėti, o yra taip užprogramuota ateivių. Tvirtinama, kad jie atskrisdavo į Žemę ieškoti ir pasisavinti aukso. Savo planetoje šį auksą jie paskleisdavo atmosferoje, kad palaikyti gyvybę. Auksas puikiai atspindi šilumos infraraudonuosius spindulius ir gali apsaugoti nuo žvaigždės karščio.

Kolumbija. Guatavito ežeras užgesusio vulkano ar meteorito krateryje, Kundinamarko kalnuose, 3200 m aukštyje.
Su šiuo ežeru susijusi legenda apie konkistadorų ieškotą Eldorado – auksinį miestą, kuriame net gatvės grįstos aukso luitais, sienos padengtos aukso lakštais. Ten gyvenusi Čibča indėnų gentis buvo ne tokio aukšto išsivystymo lygio kaip Inkai ar Actekai, tačiau pasižymi didžiulėmis aukso atsargomis. Legendos pasakoja, kad ežere indėnai aukodavo aukso dirbinius ir nusiplaudavo aukso dulkes, kuriomis buvo padengtas kūnas ceremonijų metu. Apylinkėse rasta nemažai aksinių radinių ir 1965 metais Kolumbijos valdžia ežerą paskelbė nacionaliniu paveldu. Dabar radiniai randasi aukso muziejuje sostinėje Bogotoje.
1545 metais pirklys savo iniciatyva ir už savo pinigus prakirto uolėtą krantą ir nuleido vandenį 3 metrus. Rado auso dirbinius, kurie dabar puikuojasi muziejuje.
Archyvuose nurodyta kad dar keletas žmonių bandė pasiekti auksą.
1912 metais britų buvo atliktas ežero drenažas su pristatytais galingais garo varomais siurbliais. Pavyko nuleisti vandenį 12 metrų, bet dėl sausros dumblas pavirto kietu cementu ir teko nutraukti darbus.

Konkistodorai domėjosi ir Inkų miestu Paititi Peru pietryčiuose. Buvo daug ekspedicijų ir avantiūristų ieškant šio miesto. Paieškos paprastai prasideda Kuske, kurį 1559 metais ispanų konkistadorai sulygino su žeme kad ant griuvėsių pasistatydinti Santo Domingo katedrą, kurioje didžiūlis auksu padengtas altorius. Legenda sako, kad aukso brangenybes spėta išvežti ir nuskandinti ežere. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad jau šimtmečius mato kaip virš ežero danguje pasirodo neaiškūs objektai, kurie nusileidžia į ežero gelmes, po to išnyra ir nuskrenda.

Eldorado ir Paititi legendos smarkiai pasitarnavo džiunglių tyrimams.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»

Etiopijos ir Libano megalitai

Lalibela (amharų kalba: ላሊበላ), iki XIII a. žinoma kaip Roha – miestas Etiopijos šiaurėje. Laikomas Etiopijos krikščionių ortodoksų centru ir piligrimystės vieta. XIII amžiuje Lalibelą buvo numatyta padaryti naująja Jeruzale, kaip atsaką į musulmonų užimtą Jeruzalę . Daugelis pastatų pavadinti tais pačiais pavadinimais, kaip ir pastatai Jeruzalėje, net per miestą tekanti upė vadinama Jordano upe.

Legenda teigia, kad Zagvės dinastijos imperatorius Lalibela, susapnavo sapną, kuriame jam Dievas liepė pastatyti bažnyčias. Tiksliai nurodė vietas, kur jos turi būti pastatytos, kaip jos turi atrodyti ir kaip vidus dekoruotas. Statybos vyko labai sparčiai, nes dienomis dirbo meistrai, o naktimis, kaip teigia legenda, dirbo angelai. Granite, pradedant nuo viršaus, buvo išskaptuotos monolitinės bažnyčios. Kai kurios bažnyčios visiškai pasislėpę giliose įdubose, kai kurios stovi atvirose vietose. Painus ir gluminantis tunelių labirintas, siauri koridoriai su požeminiais perėjimais, grotomis ir galerijomis sujungia visas bažnyčias į vieną visumą.
Čia profesionalams statybininkams kyla daug klausimų kaip tai galėjo būti padaryta. Turėjo būti galingi, kietam akmeniui skirti įrengimai.
Kiekvienais metais čia susirenka apie 20 tūkst. krikščionių piligrimų.
Archeologai teigia kad tai 12 a. statiniai.

Gal šiose šventovėse turėjo būti saugoma kažkas ypatingo? Šventoji Etijopijos krikščionių knyga pasakoja, kad apie 9 a Sandoros skrynia su 10 dievo įsakymų buvo pervežta iš Jeruzalės į Etiopiją. Vienoje iš Lalibelos bažnyčių yra tiksliai Sandoros skryniai atitinkantis altorius. Daugelys tyrinėtojų nagrinėjo šį klausimą, bet Etijopijos krikščionys tai neigia.

Bet remiantis kitais duomenimis ji randasi 320 km šiauriau – Etijopijos mieste Aksum . Čia yra bažnyčios su požeminiais tuneliais ir yra griežtai saugoma koplytėlė, kur įėjimas uždraustas visiems ir kurioje saugoma Sandoros Skrynia. Kodėl tiek amžių ji saugoma nuo žmogaus akių? Remiantis paleokontaktų šalininkų nuomone Sandoros Skrynios kosminis energijos šaltinis turi suvaidinti svarbią žmonijos likimo rolę. tai turi įvykti toje vietoje, kur ateiviai pirmąjį kartą susitiko su žmonėmis.

Rytų Libano Bekaa slėnis, 4 a.pr.m.e dievui Dzeusui Aleksandro Didžiojo atstatytas  miestas pavadintas Heliopoliu, dabar Baalbekas . Tačiau giliau žemėje, po graikų ir romėnų griuvėsiais randasi daug senesni tūkstančių tonų megalitai datuojami prieš 9 tūkst. metų. Tokiu būdu ši vieta daug seniau buvo šventa, ant kurios vėliau graikai ir romėnai statė savo šventoves. Šumerų  mitologija tai atspindi. Paleokontaktų šalininkų nuomone didžiulė akmeninė  platforma galėjo tarnauti astronautų nusileidimo aikštelei. Daugelis senųjų šventų vietų gali būti panašiai susijusios su ateiviais, priešistorės žmonių vadintais dievais ir angelais.

Dar žr. Požeminiai priešistoriniai miestai,  daugiau apie megalitus.

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Sacred Places“

daugiau apie megalitus
Megalitas vikipedijoje

Indijos Adžanta

1819 m balandžio 28 d, Vakarų Indijoje,  prie kaimelio Adžanta, medžiodamas tigrą, britų karininkas Donas Smitas aptiko 29 olų šventoves, išskaptuotas prie upės Vagora. Tai budistinių šventyklų ir vienuolyno kompleksas datuojamas 200 m.pr.m.e. 7 m.e.amžiuje budizmas prarado reikšmę Indijoje ir vienuoliai paliko šias olas. Dabar tai šventa budizmo vieta. Daugelis freskų ir statulų pašvęsta Budai, bet yra ir kitų mitologinių būtybių, pasakojančių apie anksčiau buvusius Budos gyvenimus kai jis buvo įsikūnijęs gyvuliuose, dievybėse ir žmoguje.
Dar Adžanta stebina giliomis astronominėmis žiniomis pagal šventovių išsidėstymą, kurios eina puslankiu vakarai, šiaurė, rytai ir atkartoja saulės kelią danguje. 19 ola orientuota pagal saulės žiemos saulėgrįžą, kai per langą saulė apšviečia kulto piestą su relikvijomis. 25 oloje tas pat tik vasaros saulėgrįžos metu.
Paleokontaktų pasekėjai tvirtina, kad tai padaryti prieš daugiau kaip 2000 metų galima buvo tik remiantis nežemiškomis technologijomis. Be to piesta panaši į kosminį aparatą, kuriame Buda kažką valdo.

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Sacred Places“