#05 – Fizikiniai eksperimentai

3 savaitės iki numetant bombas ant Hirosimos  Naujosios Meksikos valstijos  dykumoje buvo pirmąjį kartą išbandytas naujasis atominis ginklas, nors nebuvo iki galo žinomas jos veiksmingumas. Dar 1942 metais  fizikas Edward Teller  tikino, kad sprogimas, dėka sužadintos grandininės reakcijos gali iššaukti visos atmosferos uždegimą. Buvo pavesta apskaičiuoti tokio rezultato galimybę. Iki galo išsiaiškinta nebuvo, bet bandymai vis tik buvo įvykdyti. Šiandien aišku, kad tai neįmanoma. Bet įdomu kiek reikia būti įsitikinusiam savo skaičiavimais, kad galima būtų surizikuoti visos žmonijos ateitimi ?

Šiandien mokslininkai atlieka kitokius fizikinius eksperimentus. Šalia Ženevos, Cern gyvenvietėje  jie pastatė didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą, kad atlikti beprecedenčio energijos dydžio eksperimentus. 27 km ilgio apskritame tunelyje grandioziniai magnetai panaudojami protonų pagreitinimui beveik iki šviesos greičio. Susidūrimo metu susiformuoja naujos dalelės, kurių pagalba mokslininkai tikisi išsiaiškinti visatos sandarą.

2010.03.30 pasiektas rekordas ir prasidėjo nauja era elementarių dalelių ir teorinėje fizikoje. Bet yra mokslininkų, kurie mano, kad tokie eksperimentai gali iššaukti pasaulio pabaigą ir kreipiasi į visuomenę, kad būtų sustabdyti eksperimentai, kol nebus išsiaiškinta jų rizikos tikimybė. Fizikai patį didžiausią dėmesi privalo kreipti į galimas eksperimentų pasekmes ir žaisti kruopščiai bei atsakingai. Vokiečių profesorius Otto Lesler tvirtina, kad tuomet atiktas eksperimentas buvo rizikingas. Energija padidinta keturis kartus. Buvo keli scenarijai, pagal kuriuos 8% tikimybė kad per kelis metus Žemė galėjo kolapsuoti į kelių centimetrų dydį dėl ištrūkusios iš magnetinių gniaužtų ir nukeliavusios į Žemės centrą juodosios skylės. Kol kas šis eksperimentas parodė, kad susidūrimo energija nėra tokia didelė, bet technika vystosi septinmyliais žingsniais. Jau dabar planuojamas padidinimas 2 ar tris kartus. Ir gali būti pasiektas juodosios skylės rezultatas, kuris iki šiol nėra pakankamai išstudijuotas. Skaitoma, kad kiekvienoje galaktikoje randasi didžiūlės juodosios skylės, dėl ko susikoncentravusios žvaigždės sukasi aplink jas ir nenukrenta. O žvaigždės, kai jose pasibaigia kuras taip pat kolapsuoja į vidutinio dydžio juodasias skyles. Bet teoriškai juodoji skylė gali būti be galo maža ir gali būti sukurta Ženevoje. Būtent tai ir bandoma padaryti, tikintis suvaldyti procesą ir atrasti kažką nauja. Tkimasi kad pavojaus nėra, nes juodosios skylės senai gamtoje egzistuoja.
Tačiau dar bus daugybė fizikinių eksperimentų siekiančių įveikti gamtos jėgas, dėl to negalima atmesti tokio pavojaus ir jis užima 5 vietą tarp 10 pasaulio pabaigos scenarijų .

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011