Jeruzalės Šventovės

Izraelis – civilizacijų kryžkelė, kurioje su nedidelėmis pertraukomis pastoviai vyksta karai. 15 a.pr.m.e yra pirmas dokumentaliai užfiksuotas Egipto faraono Tutmozio III karas. Čia esančiame Armagedono slėnyje pagal biblijos pranašystes turi įvykti ir paskutinė gėrio ir blogio kova.

Jeruzalė yra šventas miestas net trims religijoms: Judaizmui, Krikščionybei ir Islamui.
Šventovės kalnas – šventa vieta šioms trims religijoms. Šioje vietoje turėjo stovėti Šventoji Šventykla.

Karaliaujant Dovydui (1037-970 m.pr.m.e) antrajam Izraelio karaliui, kuris buvo karys, muzikantas ir poetas, išgarsėjusiam savo žiaurumu, klastingumu ir daugpatyste – iš jebusiečių buvo atkovota Jeruzalė ir padaryta Izraelio sostine. Į ją buvo perkelta ir Sandoros skrynia. Dovydas taip pat ketino šiame mieste pastatyti šventyklą, tačiau pavedė Saliamonui  , antrajam sūnui, tėvo įpėdiniui. Šventykla buvo užbaigta 957 m.pr.m.e. kurioje turėjo būti saugoma Mozės pastatyta Sandoros skrynia  su dviejomis akmeninėmis plytomis kuriose 10 dievo įsakymų, o pasak paleokontaktų šalininkų su nežemišku energijos šaltiniu.
Judaizmo Talmudas rašo, kad Saliamonas dėvėjo stebuklingą žiedą su Dovydo žvaigžde, kurio pagalba jis galėjo daryti tai, kas nebuvo žmogaus galiose. Ir tai padėjo Saliamonui pastatyti didžiulę šventyklą.
O musulmonų šaltiniuose rašoma, kad Saliamonas turėjo stebuklingą žalio šilko kilimą, ant kurio tilpo sostas su visa svita.
Saliamono šventovės architektūra rėmėsi stebuklingai tiksliais astronominiais duomenimis.
6 a.pr.m.e Babilonams sugriovus pirmąją šventovę, toje pačioje vietoje Erodas Didysis  1 a.pr.m.e. pastatė antrąją šventovę, kuri suvaidino svarbų vaidmenį Jėzaus Kristaus  gyvenime. Iš antrosios šventovės Jėzus išvijo prekiautojus ir už tai buvo nuteistas mirties bausme. Po to vėliau Alyvmedžių kalne iš numirusiųjų prisikėlė ir pakilo į dangų. Krikščionys tiki ir laukia kada Kristus grįš.
  
Antroji šventovė buvo Romėnų sugriauta apie 70 m.e. metus. Po 6 amžių persų užkariautojai toje vietoje pastatė savo šventovę – Uolos Kupolą. Pagal musulmonų tikėjimą Mahometas iš šios vietos buvo paimtas į dangų. Pagal judaizmo tikėjimą ant šios olos stovėjo Sandoros skrynia. Pagal krikščionių tikėjimą čia pirmasis dievo sukurto pasaulio akmuo. Paleokontaktų šalininkai sako kad čia įvyko pirmasis kontaktas su ateiviais.

Čia statinių apačioje – megalitiniai klojiniai, aukščiau paprastesni – viduramžių klojiniai. Mėtosi megalitiniai akmenys pvz su spiraliniais laiptais. Padavimai sako kad gyveno gigantai. Kada Mozė su Žydų tauta atėjo ir nusiuntė žvalgybą, tai jie pranešė, kad gyvena gigantai.

Šaltiniai: Dok. filmai 2011. Земля обетованная – 1.Следы богов; Земля обетованная – 2.Тайны Храмовой горы;
2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Sacred Places“

JAV tėvai

Žvaigždžių vartai JAV sostinės architektūriniame projekte ;
Keisti simboliai iškirsti akmeniniuose monumentuose;
Pavaizduotas paslaptingas skraidantis diskas Džordžą Vašingtoną įamžintoje drobėje;

Kokios paslaptingos prasmės sudėtos šiuose įžymiuose meno objektuose ir kokius dar nežinomus ankstyvosios istorijos puslapius reikia atskleisti ?

Benžaminui Franklinui ir  nežemiškos būtybės ir ateiviai buvo jo moksliniame požiūryje į pasaulį.
Tomas Džefersonas buvo vienintelis JAV prezidentas, paskelbęs apie NSO pasirodymą.
Tai gal ateiviai įtakojo JAV susiformavimui ?

1952 m liepos 19 d. Vašingtonas. TSRS ir JAV šaltasis karas pasiekia apogėjų, kai JAV pradeda karo veiksmus Korėjoje. Būtent tuomet aviadispečeriai pastebi savo radarų ekranuose ir iš apžvalgos bokštų kokius tai labai greitai judančius, skleidžiančius šviesas ir mirksinčius objektus. Išaiškėja, kad tai ne tarybiniai objektai. Praskrido virš kapitolijaus, virš Baltųjų Rūmų, virš Vašingtono monumento. Pakelti į orą naikintuvai nesugebėjo jų pasivyti, nes išnykdavo. Kai kurie karininkai raportuodavo kad buvo šaudoma į objektą, bet dėl neįtikėtino greičio  neįmanoma buvo pataikyti. Po poros dienų saugumo agentūros direktorius, generolas Džonas Serfondas preskonferencijoje pranešė, kad buvo apie 2000 intriguojančių ataskaitų, tarp kurių didesnė dalis yra patikimi.
Tokiu būdu ši mįslė taip ir nebuvo įminta.

Bendrai NSO dažniausiai pasirodo lemtingais istorijos momentais ir tai atsitiko jau daug kartų.

1770-1780 metų viduryje daugelys amerikos mokslininkų buvo apsijungę į taip vadinamą Mėnulio bendruomenę. Kiekvieną mėnesį posėdžiaudavo Mėnulio pilnaties metu kad pravesti intelektualius debatus, tame tarpe apie nežemiškas civilizacijas. Franklinas ir Džefersonas buvo šio būrelio dalyviais.

1776 m liepos 4 d pačiame Karo už Nepriklausomybę įkarštyje buvo nutraukta amerikos kolonijų priklausomybė britams. Šios iniciatyvos pradininkai , vėliau vadinami nepriklausomybės tėvais, rizikavo savo gyvybe, likimais ir savo garbe dėl naujos nacijos ir naujo pasaulio sukūrimo. Bet skirtingai nuo Europos ir Azijos monarchijų Amerikos valstybingumas bazavosi ant filosofinių Senųjų Graikijos ir Romos  postulatų. Tie žmonės, prie žibalinių lempų studijavo senųjų graikų klasikus ir tokiu būdu Jungtinės Valstijos buvo suformuotos remiantis antikiniais principais. Tai buvo tais laikais neįtikėtina ir manoma, kad įtakojo fortūna su dieviškju palaiminimu.
1790 m liepos 16 d buvo paskelbta apie sostinės formavimą prie upės Potomak priskiriant jai pirmojo prezidento Vašingtono vardą. Miestas turėjo būti pastatytas remiantis antikinės architektūros šedevrais. Kodėl ? Gal dėlto, kad atitiko daugelio pasaulių senovės graikų filosofiją ir Jungtinių Valstijų pirmųjų prezidentų- nepriklausomybės tėvų filosofiją ? Tai buvo švietimo, moksliškumo ir racionalumo amžius, kurio metu gyvai domėtasi nežemiškomis civilizacijomis.

Benžaminas Franklinas vadintas pirmuoju amerikonu buvo literatas, kritikas, diplomatas, mokslininkas, išradėjas, intelektualas. Jis 1728 metais rašė, kad neskaito žmogų esant tobuliausia gyvybės forma, kad yra tobulesnės, daug daugiau išvystytos gyvybės formos.
Tas tikėjimas buvo įtakotas ne tik senųjų filosofų, bet ir tų laikų vietinių amerikos tautų tikėjimu kitais pasauliais, jų legendomis, o gal dar ir asmenine bendravimo su ateiviais patirtimi. Tai galima atskleisti Džordžo Vašingtono biografijoje.
1777 metų žiemą kovose už nepriklausomybę Dž. Vašingtono armija patyrė skaudų pralaimėjimą. Tuomet jis pergrupavo savo 12 tūkstantinę armiją, kuri remdamasi vado energija, didvyriškumu ir autoritetu ne tik išgelbėjo armiją nuo skilimo bet ir išlaikiusi žiemos negandas sugebėjo laimėti. Pasakojama, kad jam padėjo vienas iš naktinių vaizdinių gudžioje žienos girioje, kur jis buvo nuėjęs pasimelsti. Apie tai papasakojo spaudos atstovams vienas iš Vašingtono bendražygių, pragyvenęs virš 100 metų. Taip pat Vašingtono dienoraštyje, kur pasakojama kaip jis periodiškai susitikinėdavo su kokiom tai žaliaveidėm butybėm.
1800 m balandžio 5 d viceprezidentui Džefersonui astronomas pranešė apie matytą neaiškų šviečiantį objektą, kuris nukrito ant žemės ir liko nemažas krateris. Džefersonas nurodė mokslininkams ištyrinėti ir aptarti filosofinėse diskusijose. Jis buvo vienintelis prezidentas pranešęs visuomenei apie NSO pasirodymą.

Pirmieji amerikos prezidentai taip pat buvo Masonų ordino nariai, kuriuos gaubia daugybė paslapčių ir kurie vertino taip vadinamas prarastas žinias.
Masonų brolijos simbolika Amerikoje buvo daug kur įpinta. Skriestuvas, stačiakampis, G raidė, sfinksas, obeliskas, piramidė, viską matanti akis.

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and The Founding Fathers“

Dievų karas

Dievų karo siužetas yra daugelyje pasaulio mitų.

Pvz graikų mituose.

Dzeusas (gr. Ζευς arba Δίας) graikų mitologijoje – vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų, Krono ir Rėjos sūnus. Dominuojantis dievas graikų panteone. Daugybės graikų mitologijos dievų ir didvyrių tėvas.

Pagal kretiečių mitą, kurį vėliau adaptavo graikai pasakojama tokia Dzeuso gimimo istorija. Kronas prarydavo savo vaikus vos gimusius, bijodamas, kad jie gali atimti iš jo valdžią, kaip kad jis pats sukilo prieš tėvą. Todėl Dzeusą Rėja slapta pagimdžiusi kalno oloje Kretoje. Kronui praryti ji davė akmenų ryšulį. Apie Dzeusą kūdikystėje yra daug legendų. Pasakojama, kad Dzeusą išmaitino bitės.

Užaugęs Dzeusas sukilo prieš titanus. Jis paragino Metidę, kad ši duotų Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, tada šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus savo brolius ir seseris, kiklopus, hekatonkheirus, gigantus, į kovą su titanais. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į Tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai. Taip baigėsi titanų ir prasidėjo Olimpo dievų valdymas. Dzeusas su savo broliais pasidalino pasaulio valdymą, traukdami burtus: Dzeusui atiteko žemės ir dangaus valdymas, Poseidonui jūrų valdymas, o Hadui požemio karalystė.
Dzeusas – dievų ir žmonių tėvas, apibūdinamas kaip „valdovų valdovas, laimingiausias tarp laimingiausių ir tobuliausias tarp tobuliausių, palaimintasis Dzeusas“.
Daug galios žygdarbių ir įvairių gerų darbų.
Daug meilės nuotykių ir dugybė vaikų.
Viena iš jų:
Dzeusas pamatė Europą ir įsimylėjo ją bei nusprendė pagrobti. Jis pasivertė baltu jaučiu tam, kad apgautų pavydžią Herą, išniro iš jūros ir prisiartino prie Europos. Europa, pamačiusi priėjusį jautį, jį apkabino, pabučiavo ir juokais atsisėdo ant jo nugaros. Gyvulys pakilo ir metėsi į jūrą, kurią su Europa ant sprando perplaukė. Dzeusas merginą nusiplukdė į Kretą, kur pasirodė jai savo dieviškuoju pavidalu.

Pagal graikų mitologiją žmogų sukūrė vienas ir titanų – Prometėjus. Bet kiti dievai nenorėjo kad žmonės galėtų būti panašūs į dievus.

Dievų karo siužetas yra daugelyje mitų ne tik Graikijoje, bet ir kitose pasaulio kultūrose. Germanų-Skandinavų mituose, pas Šumerus, Babilone, pas Hetitus. Kokius ginklus jie naudojo ir kas tai galėjo būti? Šalmai, kurie darė juos nematomais; nešiojo skydus, kurie galėjo apginti nuo priešo ginklo; turėjo žeberklus svaidančius žaibus; sandalai su sparnais leisdavo skraidyti – visa tai galėjo būti atitinkamomis ateivių technologijomis.
Mūsų DNK programoje yra sudėti norai ar tikslai tapti dievybėmis – būti galingais, išplėsti savo galimybes, skristi į dangų, nusileisti į okeanų gilumas, galiausiai pasiekti žvaigždes. Žmonių siekimas vystyti mokslą ir techniką bei valdyti pasaulį galėjo gimti kontaktuojant su ateiviais iš kitų pasaulių.

Žr. graikų dievų ir mitinių būtybių sąrašas

Graikų dievų ir mitinių būtybių sąrašas

 

Senovės graikų garbinti dievai.

Pasaulį valdančių dievų elitą sudarė trys dievų generacijos. Pirmoji karta buvo pirmapradžiai dievai: Gaja, Uranas, Erotas, Erebas ir kt. Antroji generacija titanai, kurie nuvertė pirmąją. Trečioji Olimpo dievai analogiškai antrajai nuvertė antrąją ir įsigalėjo pasaulyje. Moteriškos dievybės, kildinamos iš deivės Motinos senovinio pavidalo.

Geneologinis medis čia.

1. Acheloja – menka mėnulio dievybė.
2. Adikija – neteisybės deivė.
3. Adefagija – apsirijimo deivė.
4. Adranas – dievas, garbintas Sicilijoje ir atlikęs panašias funkcijas kaip Dzeusas ir Hefaistas.
5. Adonis – augimo dievas, Afroditės mylimasis.
6. Aega – menka saulės dievybė, Helijo ir Gajos dukra.
7. Aetonas – bado dievas.
8. Aigipanas – pusiau ožys, pusiau žuvis, gyvuliškas dievas.
9. Aidos – kuklumo ir pagarbos personifikacija.
10. Agatodemonas – žemdirbystės, sėkmės, sveikatos dievas.
11. Agdistis – hermafroditinė dievybė, Dzeuso ir Kibelės vaikas.
12. Aglaja – Hefaisto žmona, Asklepijo ir Epionės duktė.
13. Afroditė – meilės ir grožio deivė.
14. Afaja – deivė, identifekuota su Atėne ar Artemide.
15. Akeso – gydymo deivė, Asklepijo ir Epionės dukra.
16. Akratas – nemaišyto vyno dievas.
17. Alastoras – šeimyninių vaidų personifikacija.
18. Alatėja – tiesos ir nuoširdumo deivė.
19. Alfėjas – upės dievas, Okeano ir Tetijos sūnus.
20. Alektrona – senovinė deivė, laikyta saulės dukra.
21. Amfitritė – jūrų dievo Nerėjo ir Doridės dukra, Poseidono žmona.
22. Anankė– likimo personifikacija, morių motina.
    1. Notas – pietų vėjo dievas;
    2. Borėjas – šiaurės vėjo dievas;
    3. Euras – rytų vėjo dievas;
    4. Zefyras – vakarų vėjo dievas.
23. Anteras – netrokštamos meilės, meilės paniekinimo personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
24. Antėja – daržų, gėlių deivė.
25. Aonas – Poseidono sūnus.
26. Apatė – apgaulės personifikacija, gimė iš Niktės.
27. Apolonas – menų, grožio ir šviesos dievas.
28. Aretė – dorybės deivė, Praksidikės dukra.
29. Arėjas – karo dievas.
30. Aristėjas – menkas dievas, Apolono ir Kirenės sūnus.
31. Argija – tingumo personifikacija.
32. Artemidė – medžioklės deivė.
33. Asklepijas – gydytojų ir gydymo meno dievas.
34. Astraja – tiesos deivė, Dzeuso ir Temidės duktė, pavirtusi Mergelės žvaigždynu.
35. Atė – pažeminimo, gėdos personifikacija.
36. Atėnė – išminties, teisingumo ir karo deivė.
37. Azija – titano Japeto žmona.
38. Bentesikimė – Poseidono ir Amfitritės dukra.
39. Bija – galios personifikacija, Palanto ir Stiksės dukra.
40. Brizo – jūreivių ir žvejų globėja.
41. Charitės – geranoriškos, malonios ir linksmos deivės.
42. Charonas – Hado keltininkas, Niktės ir Erebo sūnus.
43. Chaosas – pirmykštė beformė tuščia erdvė, iš kurios atsirado pirmieji dievai.
44. Chronas – amžinas laikas.
45. Chloridė – pavasario deivė.
46. Deimas – siaubo personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
47. Demetra – žemdirbystės deivė.
48. Dionisas – vyndarystės, ekstazės dievas.
49. Dionė – Atlanto dukra, Dzeuso žmona.
50. Dikajosinė – teisingumo personifikacija.
51. Disnomija – nusikaltimo personifikacija.
52. Dzeusas – vyriausias Olimpo dievas, žemės ir dangaus valdovas.
53. Eileitija – gimdyvių deivė.
54. Elpis – vilties personifikacija.
55. Enio – siaubo personifikacija, senovinė dievybė, Arėjo dukra ir bendražygė.
56. Eolas – vėjų valdovas.
57. Erebas – požeminio pasaulio tamsa, pirmapradis dievas.
58. Eridė – nesantaikos deivė.
59. Erinijos – keršto deivės, Gajos dukterys.
60. Erotas – meilės dievas, Afroditės sūnus arba pirmapradis dievas.
61. Ersa – rasos deivė, Dzeuso ir Selenos dukra.
62. Eteris – kosmoso ir dangaus personifikacija, gimė iš Niktės ir jos brolio Erebo.
63. Euribija – Poseidonui pavaldi jūros dievė, Ponto ir Gajos dukra.
64. Fanas – pirmapradis seksualinio troškimo dievas.
65. Femė (Osa) – šlovės, gandų ir paskalų personifikacija.
66. Filotija – draugystės, prisirišimo personifikacija, gimė iš Niktės.
67. Fobas – baimės personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
68. Forkinas (Forkijas) – jūros dievybė, Gajos ir Ponto sūnus, jūrų gelmių personifikacija.
69. Fusis – pirmapradė gamtos personikacija.
70. Gaja (Gėja) – Žemės personifikacija, pirmapradė deivė.
71. Geras – senatvės personifikacija, gimė iš Niktės.
72. Glaukas – jūros dievas, jūreivių ir žvejų globėjas.
73. Gorgonės – jūrų dievų Forkino ir Keto dukros, Gajos anūkės.
74. Grajos– įvairios neigiamos deivės, Forkono ir Keto dukterys;
    1. Enio – siaubas;
    2. Deino – bauginanti siaubo nuojauta;
    3. Pemfredo – pavojaus signalas.
75. Hadas – mirusiųjų pasaulio dievas, Dzeuso ir Heros sūnus.
76. Harmonija – žmonių santykių harmonijos ir santarvės deivė, Arėjo ir Afroditės dukra.
77. Harpokratas – pirmos ankstyvos žiemos saulės personifikacija.
78. Hidras – pirmapradis vandens dievas;
79. Higėja – sveikatos, švaros deivė, Asklepijaus dukra.
80. Himeras – geismo, aistros personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
81. Himenajus – santuokos dievas.
82. Hipnas – miego dievas.
83. Hebė – jaunystės deivė.
84. Hefaistas – kalvystės dievas.
85. Heliadai – Helijo vaikai (dalis buvo mirtingi).
86. Hemera – dienos personifikacija, gimė iš Erebo ir Niktės.
87. Hekatė – nakties sapnų ir stebuklų deivė.
88. Hera – santuokos deivė, Dzeuso žmona, Krono ir Rėjos dukra.
89. Hermis – dievų pasiuntinys, pirklių globėjas.
90. Heskihija – ramybės deivė.
91. Horos, Dzeuso ir Temidės dukterys:
    1. Pirmoji karta:
    2. Talo(Taletė) – pavasario deivė;
       1. Aukso (Auksesija) – vasaros deivė;
       2. Karpo (Ksarpo) – žiemos deivė;
    3. Antroji karta:
       1. Dikė – teisingumo personifikacija;
       2. Eunomija – teisėtumo personifikacija;
       3. Eirenė – taikos personifikacija.
    4. Trečioji karta:
       1. Ferusa – nuosavybės deivė;
       2. Euporija – gausos, pertekliaus deivė;
       3. Ortosija ( Orthosie) – gerovės deivė.
    5. Valandos (ne visų pripažįstama):
       1. Augė – pirmoji šviesa;
       2. Anatolė – saulėtekis;
       3. Muzika – muzikos ir studijų valanda;
       4. Gimnastika – gimnastikos, pratimų valanda;
       5. Nimfė – švarinimosi valanda (prausimasis, maudymasis);
       6. Mesembrija – vidurdienis;
       7. Spondė – po priešpiečių išliejant vyno aukojimas;
       8. Eletė – maldininkas (maldos metas), pirmosios popietės darbo valandos;
       9. Aktė (Kipris) – valgymas, malonumas, antrosios popietės darbo valandos;
       10. Hespera (Hesperis) – vakaras;
       11. Didis (Dysis) – saulėlydis;
       12. Arktos – paskutinė šviesa;
92. Homonoja – santarvės deivė, Praksidikės dukra.
93. Hormė – pastangos, aktyvios veiklos personifikacija.
94. Hestija – šeimos židinio deivė.
95. Iridė – vaivorykštės deivė, okeanidė, vandenynų nimfos Elektros dukra, Heros pasiuntinė.
96. Jalisa – deivė, garbinata Rodo saloje.
97. Jambė – įžeidžiančio humoro deivė, Pano ir nimfos Echo duktė.
98. Jaso – gydimo personifikacija, Asklepijo ir Epionės duktė.
99. Kabeirai – orgijų dievybių grupė, Hefaisto ir Kabeiro sūnūs.
100. Kaeras – galimybės, puikios progos personifikacija.
101. Kakija – ydų ir sugedusios moralės deivė.
102. Kamira – deivė, garbinata Rodo saloje.
103. Kariatija – riešutmedžio deivė.
104. Kerės – Erebo ir Niktės dukterys, mirties dvasios.
105. Keto – pavojaus jūroje personifikacija, Gajos ir Ponto dukra.
106. Kirkė – Helijo ir Persės dukra, gyvenusi Ajajės saloje.
107. Komas – linksmybių dievas.
108. Kratosas (Cratos) – jėgos ir stiprumo personifikacija, Palanto ir Stiksės sūnus.
109. Krisas – aukso dievas, Dzeuso sūnus.
110. Ktesijas – namų ūkio dievas, Praksidikės sūnus.
111. Ladonas – Ladono upės Arkadijoje dievas, Okeano ir Tetijos sūnus.
112. Lampetija – šviesos personifikacija, Helijo dukra.
113. Letė – užmaršties personifikacija, Eridės dukra.
114. Leukotėja – senovinė jūros dievybė.
115. Linda – deivė, garbinta Rodo saloje.
116. Lisa – beprotybės deivė, Niktės ir Urano dukra.
117. Litajos – maldų personifikacijos, Dzeuso dukterys.
118. Manija – beprotybės personifikacija.
119. Meandras – Meandro upės dievas, Okeano ir Tetijos sūnus.
120. Moiros – likimo deivės.
121. Moras – pražūties personifikacija, gimė iš Niktės.
122. Momas – kaltės personifikacija, gimė iš Niktės.
123. Mormo – deivė, kandžiojusi blogus vaikus, Hekatės mylimoji.
124. Mūzos– trys pirmosios, vėliau dar devynios menų deivės:
     1. Trys pirmosios mūzos:
        1. Aoidė – dainos mūza („daina“, „balsas“);
        2. Meletė – praktikos mūzą („praktika“, „proga“);
        3. Mnemė – atminties mūza („atmintis“).
     2. Devynios tradicinės mūzos, Mnemosinės ir Dzeuso dukros:
        1. Kaliopė – epinės poezijos mūza;
        2. Klio – istorijos mūza;
        3. Erata – elegijos mūza;
        4. Euterpė – muzikos mūza;
        5. Melpomenė – tragedijos mūza;
        6. Polymnija – lyrinės poezijos mūza;
        7. Terpsichorė – šokio ir chorinių himnų mūza;
        8. Talija – komedijos ir idilijos mūza;
        9. Uranija – astronomijos, astrologijos ir geometrijos mūza;
125. Nikė – pergalės personifikacija, Palanto ir Stiksės dukra.
126. Niktė – nakties tamsa, pirmapradė deivė.
127. Nimfos– gamtos deivės, dievų palydovės:
     1. Driadės – miško nimfos;
     2. Hamadriadės – nimfos, buvusios medžio dalimi;
     3. Hesperidės – driadės, Atlanto ir Hesperos keturios dukterys;
     4. Najadės – šaltinių ir upelių nimfos;
     5. Nereidės – jūros nimfos, gražuolės Nerėjo ir Doridės dukterys;
     6. Lampadės – požeminio pasaulio nimfos.
     7. Oreadės – kalnų nimfos.
     8. Plejadės – titano Atlanto ir okeanidės Plekonės dukros.
     9. Okeanidės – vandenynų nimfos, Okeano dukterys.
128. Nemezidė – griežto teisingumo, pražuvimo, keršto deivė, Niktės dukra.
129. Nerėjas – Egėjo jūros dievas, Gajos ir Ponto sūnus.
130. Nesojos – salų personifikacijos;
131. Oenotropajos:
     1. Elaisa (Elais) – aliejaus deivė.
     2. Oeno – vyno deivė.
     3. Spermo – grūdų deivė.
132. Okeanas – titanas, vandenyno dievas.
133. Oneirojai– miego ir sapnų dievai:
     1. Morfėjus;
     2. Ikelas;
     3. Fantasas;
     4. Fobetoras.
134. Pajanas – dievų gydytojas.
135. Panas – piemenų ir bandų dievas.
136. Pandija – ryškumo personifikacija, Dzeuso ir Selenos dukra.
137. Palantas – Stksės vyras, Krejo ir Euribijos sūnus.
138. Panacėja – gydymo deivė, Asklepijos ir Epionės duktė.
139. Peitė (Peitija) – įtikinimo ir sugundymo personifikacija. Afroditės ir Hermio dukra.
140. Penija – skurdo personifikacija.
141. Pentas – liūdesio, sielvarto personifikacija.
142. Praksidikė – teisminės bausmės deivė.
143. Priapas – derlingumo dievas, Dioniso ir Afroditės sūnus.
144. Protėjas – senovinis jūrų dievas.
145. Plutas – turto personifikacija, Demetros ir Jasiono sūnus.
146. Ponas – sunkaus darbo personifikacija, gimė iš Niktės.
147. Pontas – senovinis jūrų dievas (jūrų giluma), Gajos ir Eterio sūnus.
148. Poras – tikslingumo, praktinių sumetimų personifikacija.
149. Poseidonas – vyriausias jūrų dievas, Krono ir Rėjos sūnus.
150. Potamai – upių ir ežerų personifikacijos, Okeano ir Tetidės vaikai (apie 100 dievų).
151. Persefonė – atgimstančios gamtos, mirusiųjų pasaulio deivė.
152. Soteras (Soterija) – saugumo ir išsigelbėjimo nuo bėdos personifikacija.
153. Talasa – pirmapradė jūros deivė, Eterio ir Hemeros dukra.
154. Tanatas – mirtis, gimė iš Niktės.
155. Tartaras – begalinė bedugnė, požemio pasaulis, pirmapradis dievas.
156. Taumas – jūros pagarbi netikėtumo personifikacija, Gajos ir Ponto sūnus.
157. Telchinai – Olimpo dievų palydovai, Ponto ir Talasos vaikai.
158. Telesforas – Asklepijaus sūnus, simbolizuoja atsigavimą po ligos.
159. Tesidė – pirmapradė kūrimo personifikacija.
160. Tichė – sėkmės deivė.
161. Titanai:
     1. Urano vaikai:
        1. Febė;
        2. Hiperionas;
        3. Japetas;
        4. Krejas;
        5. Kronas;
        6. Kojas;
        7. Mnemosinė;
        8. Rėja;
        9. Okeanas;
        10. Temidė – teisingumo deivė.;
        11. Tėja;
        12. Tetija;
     2. Titanų vaikai:
        1. Atlantas;
        2. Epimetėjas;
        3. Menotėjas;
        4. Prometėjas;
        5. Leto;
        6. Helijas – saulės dievas;
        7. Selenė – mėnulio deivė;
        8. Eos – aušros deivė;
        9. Astraja – tiesos deivė;
        10. Asterija – oraklų, burtų deivė;
        11. Metidė (Metija) – išminties deivė.
162. Triajos – trys gamtos deivės.
163. Tritonas – jūros gelmių pasiuntinys, Poseidono ir Amfitritės sūnus.
164. Uranas – dangaus dievas, nuverstas nuo sosto Krono, savo sūnaus.
165. Urėjai (Ourea) – kalnų dievai.
166. Zagrėjas – Dzeuso sūnus, kuris vėliau tapo Dionisu.
167. Zelas – uolumo personifikacija, Palanto ir Stiksės sūnus.

Graikų mitinių būtybių sąrašas:

1. Aloadai, Otas ir Efialtas, milžinai, Poseidono sūnūs;
2. Amfisbaena – dvigalvė gyvatė su šviečiančiomis akimis^[1].
3. Argas, šimtaakis milžinas;
4. Auksavilnis avinas, kurio vilnos keliavo argonautai;
5. Automatonai– dirbtini metaliniai mechanizmai:
   • Talas, Dzeuso Europai, savo mylimajai, padovanotas bronzinis automatonas arba varinis milžinas, kurį sukūrė Hefaistas;
6. Charibdė, jūrų pabaisa, primenanti jūros verpetą, Gajos ir Poseidono dukra;
7. Chrisaoras, sparnuotas milžinas su trigubu liemeniu, Poseidono ir Medūzos palikuonis;
8. Cerberis, trigalvis šuo, saugojęs Tartaro vartus;
9. Chimera, ožkos, liūto ir drakono hibridinė pabaisa, Tifono ir Echidos palikuonis;
10. Diomedo žirgai, kumelės-žmogėdros;
11. Egidė – iš žemės gimusi, ugnimi kvėpavusi pabaisą, siautėjusi Frigijoje, Indijoje, Libijoje ir Egipte;
12. Empusa, demonas, galėjęs keisti pavidalą;
13. Erimanto šernas, kurį Heraklis turėjo sugauti 4-ajame žygdarbyje;
14. Etonas, milžiniškas erelis gimęs iš Tifono ir Echidnos sąjungos.
15. Feniksas, paukštis, atgimstantis iš pelenų;
16. Gerionas, milžinas su trimis liemenimis;
17. Gigantai, milžinai su gyvačių kojomis, gimė iš Gajos ir Urano;
18. Grifai, baisūs paukščiai su erelio snapais ir liūto kūnais.
19. Gorgonės, jas pamačiusieji sustingdavo į akmenį, Forkino ir Keto dukterys;
20. Harpijos, moterys paukščiai, Elektros ir Taumo dukterys;
21. Hekatonkheirai, šimtarankiai, penkiasdešimtgalviai milžinai, Urano ir Gajos vaikai;
22. Kakas, ugnimi alsuojantis milžinas;
23. Kalidono šernas, kurį pasiuntė Artemidė, kadangi miesto žmonės ją pamiršo;
24. Kampė, sfinkso, drakono ir skorpiono hibridinė pabaisa;
25. Kentaurai (Tesalijos), pusiau arklių, pusiau žmonių rasė;
26. Kerinėjos stirna, stirna aukso ragais ir vario kojomis;
27. Kiklopai, vienaakių milžinų rasė;
28. Kipro kentaurai, kentaurai turėję buliaus ragus;
29. Lernos hidra, panašus į gyvatę daugiagalvis jūros pabaisa, Echidnos ir Tifono palikuonis;
30. Ladonas, šimtagalvis drakonas, Tifono ir Echidos palikuonis;
31. Lamija, pabaisa, valgiusi vaikus, moters galva ir krūtine bei gyvatės kūnu;
32. Minotauras, pusiau žmogus, pusiau jautis, gyvenęs labirinte;
33. Nefelė – fantomas, turintis Heros formą, kurį suformavo iš debesų Dzeusas^[2].
34. Nemėjos liūtas, Echidnos ir Tifono palikuonis;
35. Ortras, dvigalvis šuo, Echidnos ir Tifono palikuonis;
36. Pegasas, sparnuotas arklys, Poseidono ir Medūzos palikuonis;
37. Pitonas, gyvatė, Delfų žemės drakonas.
38. Satyrai, pusiau žmonės, pusiau ožiai;
    • Marsijas;
39. Scilė, jūros pabaisa, jos kūną sudarė dvylika šuniškų kojų ir žuvies uodega, Forkino ir Keto dukra;
40. Silenai, pusiau žmonės, pusiau arkliai;
41. Sirenos, pusiau moterys, pusiau paukščiai;
42. Sfinksas, liūtas su žmogaus galva;
43. Stimfalo paukščiai, paukščiai varinėmis kojomis;
44. Teumesijos lapė, milžiniška lapė, medžiojusi Tėbų miesto vaikus;
45. Tifonas, monstras, šimtagalvė baidyklė, Gajos ir Tartaro sūnus;
46. Titijas, milžinas, Dzeuso ir Elaros sūnus;
47. Tritonai, į undines panašios vyriškos būtybės, jūros dievų palydovai;
48. Uroboras, gyvatė, kuri laiko apsivijusi Žemės rutulį, nasrais įsikibusi į savo uodegą

Malta

Vidurženio jūros centre sala Malta. Akmeniniai monumentai, kurie 1000 metų senesni už Egipto piramides – vieni iš seniausių ir keisčiausių pasaulyje.

Įdealiai suplanuotos vidinės patalpos,  grįstos alėjos kažkada buvusios uždengtos stogais, monolitai virš 20 tonų, kai dar nebuvo atrastas ratas.
   
Įdomu tai kad aplinkui randasi daug lygiagrečių šiek tiek daugiau metro pločio griovių panašių į vėžes, kurių ilgis nuo 100 m iki 1 km ir kurių gale pastatytos šventyklos.
Maltoje rastos ir 3 tūkstantmečio pr.m.e požeminės šventyklos. Viename iš kambarių (Orakulo) įspudingos akustinės sąvybės – žmogaus balsas girdimas visame komplekse.

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Ancient Engineers“