Svetainės lankymo 2012 ataskaita

Su Naujaisiais 2013 metais !!!

The WordPress.com stats helper monkeys prepared a 2012 annual report for this blog.

Here’s an excerpt:

600 people reached the top of Mt. Everest in 2012. This blog got about 9,700 views in 2012. If every person who reached the top of Mt. Everest viewed this blog, it would have taken 16 years to get that many views.

Click here to see the complete report.

#08 – Supervulkanų išsiveržimai.

Sekančio scenarijaus pavojus du kart didesnis. Kai nubunda Žemės gelmės – laikykitės toliau. Ugnikalnių  išsiveržimai yra labai pavojingi. Jie gali būti neįsivaizduojamai dideli ir galingi. Taip vadinami supervulkanai . Jie jau buvo vos nenužudę žmonių rasę 75 tūkst metų atgal, kai po truputi klimatas šalo ir išsiveržė didžiūlis ugnikalnis Toba . Išsiveržė keletas tūkst. kūb km magmos ir dujų, prisotintų siera. Dangus visame pasulyje patamsėjo ir net Afrikoje temperatūra nusileisdavo žemiau nulio. Vulkaninė žiema prasitęsė apie penkis metus ir tapo tikra žmonijos katastrofa, jos kritiniu momentu. Žmonijos populiacija sumažėjo iki kelių tūkstančių žmonių.
Dar vienas pavyzdys – didžiulė Sibiro plynaukštė irgi supervulkano padarinys.

Ir dabar taip gali atsitikti. Neeina kalba ar atsitiks, tik kada tai atsitiks. Pagrindinis kandidatas yra viena iš populiariausių turistinių vietų, kur per metus atvyksta apie 3 mln žmonių. Tai Jeloustono nacinalinis parkas . Jeloustono kaldera  yra 40 km pločio ir 80 km ilgio. Kelas kilometrų po ja randasi gigantiška magmos kamera spaudžianti ir kaitinanti iš apačios kaip gigantiškas greitpuodis. Kada nors ji sprogs.
Jeloustono supervulkanas išsiverždavo praeityje su gasdinančiu pastovumu – kas 600 tūkstančių metų ir dabar jau praėjo laikas ir turi išsiveržti. Apokaliptinis debesys pasikels į 25 km aukštį ir išplis po visą Žemės atmosferą. 5 ar 6 metai be derliaus ir rūgštimi prisotintu vandeniu vargu ar kas galės pergyventi. Gal keletas procentų žmonių išgyvens kad iš naujo atgimtų mūsų civilizacija.

Asteroidą galima nukreipti nuo Žemės technikos pagalba, atominio karo galima išvengti diplomatijos dėka. O supervulkano sustabdyti neįmanoma. Mūsų amžiuje supervulkano išsiveržimo šansai nedideli – viso viena ar dvi dešimtosios procento. Dėl to šis žmonijos pavojus aštuntoje sąrašo vietoje.

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011

Ledynmečiai ir klimatas

#09 – Pražūtingas susidūrimas.

Sekančio #09 pavojaus scenarijus daug tikimesnis. Niekas nepastebėjo kai 2002 metais asteroidas praskriejo mažesniu atstumu iki Žemės nei trečdalis atstumo iki mėnulio. Asteroidas 2002MN  svėrė 540 tonų ir pastebėtas tik po trijų dienų. Pataikius į žemę galėtų būti sugriautas tokio dydžio miestas, kaip Stokholmas .
Dabartiniu laiku suvesti į duomenų bazes gal vienas procentas visų asteroidų ir jų trajektorijos. Yra stebimi daug milijonų ir iš jų gal milijonas potencialiai pavojingų. Kiekvieną dieną atrandami vis nauji ir jų tarpe kurie su atitinkama tikimybe gali įsirėžti į Žemę. Pvz. neseniai atrastas kuris galimai susidurs 2071 metais su tikimybe 1 prie 3 mln. Jei asteroidas atskrenda iš saulės pusės, jį aptikti beveik neįmanoma.
Dabar pats pavojingiausias yra Apofiso asteroidas (Apophis – žymimas 2000SG344 numeriu). Vidutinio didumo, diametras 270 metrų ir sveria 20 mln. tonų, greitis 12 km/s. Susidūrimo tikimybė 1 prie 450. Smūgis atitiktų 65 tūkstančiams Hirosimos bombų. Galite savo kalendoriuje pažymėti penktadienį, 2029 metų balandžio 13 dieną, kai jis praskries tik 29 tūkst km atstumu nuo žemės, arčiau negu kai kurie palydovai. Jis negalės išnaikinti visos žmonijos, nes nesiekia 2-10 km diametro o tik kokį nors šiaurės pusrutulio regioną. Žr. paveikslėlį kur gali atsitrenkti šis asteroidas.
Buvęs Nasos Apolono kosmonautas dabar dalyvauja formuojant globalaus atoveiksmio kosminiams pavojams strategiją. Jis sako kad nėra šiuo klausimu Žemėje atsakingo asmens ar institucijos. Dar niekada nebuvo atliekami reikalingi bandymai ir net analizės šiuo klausimu.
Astronomai kol kas radę Žemės prieigose apie 800 asteroidų didesnių nei 1 km. Asteroidas, išnaikinęs 75 % Žemės gyvybės ir tame tarpe dinozaurus 65 mln metų atgal, buvo apie 10 km dydžio.

Dar didesnis pavojus kelia kometos . Jos skrenda greičiau ir yra daug didesnės, gali būti net kaip nykštukinė planeta Plutonas . Orbitos yra labai ištysusios, nutolsta daug toliau už Plutoną ir tik dvi savaites matoma saulės sistemoje.

Tokiu būdu šis #09 susidūrimo scenarijus dėl mažos tikimybės yra šioje devintoje vietoje.

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011

#10 scenarijus – Žvaigždės žūtis.

Visi žinome, kad mūsų artimiausia žvaigždė Saulė – būtinas gyvybės šaltinis. Be jos nebus nei augalų, nei gyvunų nei žmonių. Tačiau galingi fizikiniai giluminės saulės procesai gali ir sugriauti gyvybę, įpatingai savo gyvavimo saulėlidyje.
2008 metais mokslininkų prietaisai aptiko tolimų žvaigždžių fenomenus, neturinčius analogų astronomijos istorijoje – finalinius gigantiškų žvaigždžių gyvavimo etapus. Supernovų švytėjimą ir kolapsą. Susiformuoja Juodoji skylė , į kurią sukrenta vis didėjančiu greičiu besisukanti aplik esanti medžiagos masė. Tuomet įvyksta įelektrintų galelių – gama žybsnis , kuris statmenas besisukančiai masei. Jei tai atsitiks netoliese nuo mūsų – šie spinduliai savo radiacija gali katastrofiškai pražudyti gyvybę.
Viena iš penkių seniau išmirusių gyvunų rūšių tai patyrė prieš 450 mln. metų. Tuomet virš 50 % gyvunų žuvo. Viena iš priežasčių galėjo būti gama žybsnis.
Mokslininkai jnesenai nustatė, kad dabar jau yra žvaigždė, kuri gali bet kuriuo metu kolapsuoti ir išmesti gama žybsnį. Tai Volfaraja 104. Lyginant su 2008 metų gama žybsniu, ji randasi visai netoli ir sukimosi ašis nukrypusi tik keletą laipsnių nuo Žemės. Ji gali panaikinti apsauginį žemės ozono sluoksnį kuris reikalingas mūsų gyvybės palaikymui.
Tačiau gama žybsnis ne vienintelis kolapsuojančios žvaigždės pavojus. Susiformavusi juodoji skylė kelia dar daugiau problemų.
Visos galaktikos centre turi juodasias skyles. Mūsų galaktikos juodoji skylė randasi 27 tūkst šviesmečių atstumu nuo mūsų. Tačiau prieš 10 metų atrasta juodoji skylė sukėlė šoką mokslinėje visuomenėje. Žvaigždėtu dangumi skrido kažkas kas iškreipdavo vaizdą (kaip pvz didinamasis stiklas). Paaiškėjo kad tai nedidelė kolajojanti juodoji skylė. Tai dar vienas pavojus, nes kol kas neimanoma nuspėti jos trajektoriją. Mūsų galaktikoje jų tūkstančiai. Priartėjus prie žvaigždės jos gali iškraipyti ir sukrėsti pačios žvaigždės ir planetų trajektorijas.

Kad žemė gaus gama blyksnį tikimybė vienas prie 10 milijonų.
Šansai susidurti su juodaja skyle dar mažesni.
Dėl to šis žvaigždžių žūties scenarijus iš dešimties pats paskutinis.

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011

10 pasaulio pabaigos scenarijų.

Daugiau nei 99,9 % visų gyvūnų rūšių, gyvenusių mūsų Žemės pasaulyje  dėl vienokių ar kitokių priežasčių išmirė. O žmonių rūšis evoliucijos istorijos eigoje atsirado visiškai neseniai. Palyginus su kitomis rūšimis žmonių stambesnės smegenys ir protas leido kolonizuoti tolimiausius pasaulio kampelius ir išplisti iki 7 milijardų asmenų.
Vieni tvirtina, kad tokiu būdu mes apsisaugoję nuo išnykimo, kiti sako – atvirkščiai. Pastarieji tvirtina kad išnykimo tikimybė dabartiniu laiku smarkiai padidėjusi. Ir niekas negali įspėti ar žmonių civilizacija randasi kelio pradžioje ar pabaigoje.
Gimė ir atitinkamas kultūros žanras skirtas šiai temai bei mokslininkai irgi pradėjo nagrinėti įvairių katastrofų galimybes.
Didžiojoje žmonijos istorijos dalyje mes nieko negalėjome padaryti su egzistavimo pavojais, tik prisitaikyti prie jų. Bet dabar mokslo pagalba galime suprasti eilę pavojų. Dėl to kyla poreikis išsiaiškinti kas labiausiai yra pavojinga. Gamtiniai reiškiniai ar mūsų pačių veikla? Kokia tikimybė kad žmonija žus šiame šimtmetyje?
Aptarsime dešimt scenarijų.
Ir pradėsime nuo dešimto #10 – turinčio mažiausią tikimybę.

Žr. sekančius straipsnius.
10 Ways to End the World 2011