Edenas
Rojaus sodas (Edenas) galėjo būti dabartinėje Persijos įlankoje, kai vandenyno lygis buvo 50 m žemiau nes buvo dideli, iki 3 km storio poliariniai ledynai. Biblijoje Edeno vietovėje minimos Tigras ir Eufratas, bei dar kitos dvi upės, kurios išdžiuvo dabartinėse dykumose.
Paleokontaktų šalininkai teigia kad Edenas galėjo būti ekosistema genetiniams bandymams sukurti žmogaus rasę.
2011.USA; Ancient Aliens «Aliens and Lost Worlds»
Geologinė (tradicinė) laiko skalė
Eonas |
Era |
Periodas |
Serija/ |
Pagrindiniai įvykiai |
Pabaiga, Milijonai |
|
Fanero zojus |
Kainozojus | Neogenas[1] | Holocenas | Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas | Tęsiasi | |
Pleistocenas | Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija | 0,011430 ± 0,00013 | ||||
Pliocenas | Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas; Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai. | 1,806 ± 0,005 * | ||||
Miocenas | Klimatas švelnus; Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai; Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominidai. | 5,332 ± 0,005 * | ||||
Paleogenas[1] | Oligocenas | Klimatas šiltas; Intensyvi faunos evoliucija, ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas. | 23,03 ± 0,05 * | |||
Eocenas | Paspartėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios „šiuolaikinės“ žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia. | 33,9 ± 0,1 * | ||||
Paleocenas | Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai; Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas. Pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio). | 55,8 ± 0,2 * | ||||
Mezozojus | Kreida | Viršutinė/ Vėlyvoji |
Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai, jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, titanozauras, raguotieji dinozaurai ir kt.) Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana. | 65,5 ± 0,3 * | ||
Apatinė/ Ankstyvoji |
99,6 ± 0,9 * | |||||
Jura | Viršutinė/ Vėlyvoji |
Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, karnozaurai, stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ichtiozaurai ir pliozaurai. Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją. | 145,5 ± 4,0 | |||
Vidurinioji | 161,2 ± 4,0 | |||||
Apatinė/ Ankstyvoji |
175,6 ± 2,0 * | |||||
Triasas | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai. | 199,6 ± 0,6 | |||
Vidurinis | 228,0 ± 2,0 | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
245,0 ± 1,5 | |||||
Paleozojus | Permas | Lopingijus | Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs pečiakojai, dvigeldžiai, foraminiferos. Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų. | 251,0 ± 0,4 * | ||
Gvadalupis | 260,4 ± 0,7 * | |||||
Kizuralis | 270,6 ± 0,7 * | |||||
Karbo nas[2] |
Pensil vanis |
Viršutinis/ Vėlyvasis |
Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai didelė deguonies koncentracija. | 299,0 ± 0,8 * | ||
Vidurinis | 306,5 ± 1,0 | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
311,7 ± 1,1 | |||||
Misisipis | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Dideli primityvūs medžiai, pirmieji sausumos stuburiniai; primityvūs rykliai išplito jūrose; paplitę koralai, pečiakojai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas. | 318,1 ± 1,3 * | |||
Vidurinis | 326,4 ± 1,6 | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
345,3 ± 2,1 | |||||
Devonas | Viršutinis| Vėlyvasis |
Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose pečiakojai, Tabulata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir riešapelekės žuvys. Pirmosios amfibijos. Kontinentas Euroamerika. | 359,2 ± 2,5 * | |||
Vidurinis | 385,3 ± 2,6 * | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
397,5 ± 2,7 * | |||||
Silūras | Pšidolis | Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys | 416,0 ± 2,8 * | |||
Ludlovis | 418,7 ± 2,7 * | |||||
Venlokas | 422,9 ± 2,5 * | |||||
Landoveris | 428,2 ± 2,3 * | |||||
Ordovikas | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito graptolitai, trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai. | 443,7 ± 1,5 * | |||
Vidurinis | 460,9 ± 1,6 * | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
471,8 ± 1,6 | |||||
Kambras | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, pintys, brachiopodai. | 488,3 ± 1,7 * | |||
Vidurinis | 501,0 ± 2,0 * | |||||
Apatinis/ Ankstyvasis |
513,0 ± 2,0 | |||||
Protezo zojus[3] |
Neo protezo zojus |
Ediakaris | Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios pintys. | 542,0 ± 1,0 * | ||
Kriogenis | Galimas „sniego gniūžtės“ periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia | 630 +5/-30 * | ||||
Tonis | Akritarchų plitimas | 850 [4] | ||||
Mezo protezo zojus |
Stenis | Rodinijos susiformavimas | 1000 [4] | |||
Ektazis | 1200 [4] | |||||
Kalimis | 1400 [4] | |||||
Paleo protezo zojus |
Stateris | Pirmieji eukarijotai | 1600 [4] | |||
Orosiris | Atsirado deguonies atmosfera | 1800 [4] | ||||
Riacinis | 2050 [4] | |||||
Sideris | 2300 [4] | |||||
Archėjus[3] | Neo archėjus |
Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas | 2500 [4] | |||
Mezo archėjus |
Pirmieji stromatolitai | 2800 [4] | ||||
Paleo archėjus |
Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos | 3200 [4] | ||||
Eo archėjus |
Prokariotai | 3600 [4] | ||||
Hadėjus[3][5] | 4100 mln. m. – Seniausia žinoma uoliena; 4400 mln. m. – Seniausias žinomas mineralas 4570 mln. m. – Žemės susiformavimas |
3800 |
- Istoriškai kainozojus buvo suskirstytas į kvartero periodą ir terciaro periodą. Dabar vietoje terciaro atsirado du: paleogenas ir neogenas.
- naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
- Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
- Nustatyta pagal absoliutų laiką t. y. geochronologiniais metodais
- Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .
Šaltinis wikipedijoje ir www.Lietuvos.net
Povandeniniai priešistoriniai miestai
Okeanai dengia 71% mūsų planetos.
Povandeninis pasaulis dar vis mažai ištyrinėtas ir jame randami neįtikėtinų gyvybės formų ir netgi buvusių civilizacijų, kur prieš daugiau kaip 10 000 metų buvo sausuma. Tokiu būdu tenka konstatuoti kad civilizacijų miestai susikūrė anksčiau negu tvirtina tradicinė istorija. Vien Viduržemio jūroje dabar surasta apie 200 architektūrinių paminklų ir miestų likučių.
Jūros lygis buvo daug žemesnis nes šiaurės Europą ir šiaurės Ameriką dengė 3 km storio ledas. Jis pradėjo tirpti prieš 21 tūkst. metų ir tirpo 13 tūkst metų. Buvo paskandintos derlingiausios priekrantės 25 mln. kv.km. žemės. Šiam plotui prilygsta Europos ir Kinijos plotai. Ir šiuolaikinis mokslas nepakankamai stropiai tiria šiuos įvykius.
Platono pasakojimai apie Atlantidą datuojami 360 m.pr.m.e. ir jo duomenimis Atlantida gyvavo 9 tūkst.m. iki jo epchos. Jis rašo apie didžiulius rūmus ir galingą laivyną, galintį užkariauti bet kurią šalį. Įsiskaičius į jo graikišką tūrinį aiškiai matosi Atlantidos nežemiška prigimtis. Ją sukūrė dievas Poseidonas – nežemiška butybė. Jis įsimylėjo žemės merginą, paėmė sau į žmonas ir kai gimė kūdikis, įkūrė Atlantidą jo šeimos apsaugai.
Galima manyti kad tų laikų žinių proveržis įvyko kitų civilizacijų pagalba. Pvz yra daug Japonų legendų, piešinių su NSO – cilindro formos skraidančiais laivais ir figūrėlių Dogū su panašiais į šiuolaikinius skafandrus. Legendose tvirtinama kad Dogū nusileido iš dangaus ir perdavė japonams žinias.
Šiaurės Amerikoje, Arizonoje taip pat paplitusios panašios figūrėlės:
Šalia Indijos po vandeniu atrasti priešistoriniai miestai. Dvaraką tuo metu valdė ir dabar Indijoje garbinamas Krišna ir kur vyko mušis su kosminiais priešais.
Po vandeniu ežero Titikaka Peru Anduose taip pat rasti griuvėsiai ir artefaktai, minimi legendose apie Vanaku miestą, statytą priešistorinių dievų – milžinų. Tarp kitko šiame gėlavandeniame 230 km ilgio beveik 100 km pločio ežere, 4 km aukštyje gyvena neaišku kaip čia atsiradę jūrų arkliukai.
Daugelyje legendų kalbama ir pasakoja dabartiniai liudininkai apie kylančią iš vandens šviesą ar kokį tai laivą ar įrenginį. Tokiu būdu gimė hipotezė, kad miestai buvo kažkada paskandinti specialiai, kad juos lanko ateiviai.
2010.USA; Ancient Aliens «Underwater Worlds»