Saksajuaman ir Virakoča

Kam reikėjo statyti įvairiose pasaulio vietose gigantiškus statinius ? Kodėl jie panašūs tai gal būt susiję tarpusavyje ?
Gal atsakymus gali pateikti dar vienas senovės kompleksas Peru  Andų  kalnuose. Čia Inkai  suformavo savo imperiją – Kuską. Miestas sėkmingai gyvavo, kol neatėjo Ispanų konkistadorai.
Virš Kusko, 3700 m aukštyje randasi tvirtovė Saksajuaman,  kuri statyta iki Inkų viešpatavimo. Pagal staybos braižą matosi, kasd Inkai ant viršaus pastatė savo darinį. Bet kas ir kaip pastatė žemutinius megalitus ? Tokie klojiniai vėlesniais laikias niekur nesutinkami ir dabar dar nepakartojami. Legendos sako kad tuo metu viešpatavo Kilki kultūros žmonės, kuriuos valdė nusileidęs iš dangaus dievas.
Iki dabar išsaugotos legendos apie dievą Virakoča, kuris atėjo pas pietų Amerikos žmones ir palaimino bei atnešė didžiąją išmintį. Jis buvo daug aukštesnis už žmones, blyškios odos spalvos ir su šviesiais plaukais. Nejaugi jis ištikrųjų egzistavo ir buvo ateivis iš kito pasauliio ? Tik taip galima būtų paaiškinti megalitinių statinių atsiradimą. Kaip kitaip būtų atitempti tokie sunkūs akmeniniai blokai iš akmens skaldyklų ir išdėlioti praktiškai amžini statiniai. Dar reikia įvertinti kokia marmuro  sudėtis ir su kuo galima jį apdoroti. Dabar yra panaudojamas deimantas. O kaip paaiškinti senovės sąlygoms ? Ir kodėl atrodo kad jie buvo išlyditi iki plastino būvio ? Į tarpą net popieriaus lapą neįsprausi – taip tiksliai suformuoti ir visi skirtingų dydžių bei konfiguracijų, lyg iš plastelino būtų pagaminti.
Viena iš legendų sako, kad ši metodika buvo padovanota stebuklingo paukščio, kuris atnešė savo snape medžiagą, sugebančią lyditi akmenį. Ir pavadinimas Saksajuaman išvertus yra erelis. Tai išeina kad tai vietovei darė įtaką kokie tai žmonės-paukščiai. Ar ne tik tai buvo ateivių skraidymo aparatai. O be to vietiniai juos vadindavo kosminiais broliais. (Majų indėnai vieninteliai, kurie paliko rašytinius šaltinius apie ateivius ir jų planus). Tai gal tos megalitinės platformos reikalingos nusileidimo aikštelėms ? Juk kažką panašaus randam ir kitų pasaulio vietų priešistoriniuose kompleksuose.

daugiau apie megalitus
Megalitas vikipedijoje
History Channel: Загадки истории. Необъяснимые постройки (2011)

Imperijų žlugimas ir epidemijos

Graikija. 413 m.pr.m.e. Peloponeso karas . Tai Antikos karas (431-404 m. pr. m. e.), vykęs tarp Atėnų imperijos ir Peloponeso lygos, kuriai vadovavo Sparta . Šis karas žymi Aukso amžiaus ir dramatiško V a. pr. m. e. pabaigą Graikijoje. Tačiau prasidėjusi maro epidemija nusinešė daug daugiau gyvybių. Imperijų žlugimas ir epidemijos kažkaip susijusios.

6 a. viduryje ugnikalnių veikla bei didžiausias atšalimas per 2 tūkst. metų ir dar vienas maras nusinešė milijonus gyvybių. Tai Justimiano maras, kai Justimianas I  valdė Rytų Romos imperiją. Buvo minimi keisti dangaus įvykiai su kokiomis tai spindinčiomis sferomis, bronziniai laivai ir paslaptingi gyviai be galvų. Ir kiekvieną kartą užsiplėksdavo epidemija. Šiuolaikiniai astronomai patvirtino, kad tais laikais buvo kosminis meteoritų aktyvumas.

1540 metai. Naujosios Meksikos Rio-Grande slėnis. Kai ispanai įsibrovė į šį kraštą, jie patys to nežinodami atnešė vietos indėnams baisų ginklą – savo ligų užkratus kaip ospą, tuberkuliozę, tifą – kuriems neturėjo imuniteto vietiniai gyventojai ir kurių dėka žuvo daugiau negu nuo žūdynių, genocido ir išnaudojimo.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens, Plagues and Epidemics»; wikipedija.

Indėnų auksas

Daugelį amžių žmonės buvo apsėsti legendomis apie paslėptą auksą. Bet paleokontaktų šalininkai tvirtina, kad ne tik dėl noro praturtėti, o yra taip užprogramuota ateivių. Tvirtinama, kad jie atskrisdavo į Žemę ieškoti ir pasisavinti aukso. Savo planetoje šį auksą jie paskleisdavo atmosferoje, kad palaikyti gyvybę. Auksas puikiai atspindi šilumos infraraudonuosius spindulius ir gali apsaugoti nuo žvaigždės karščio.

Kolumbija. Guatavito ežeras užgesusio vulkano ar meteorito krateryje, Kundinamarko kalnuose, 3200 m aukštyje.
Su šiuo ežeru susijusi legenda apie konkistadorų ieškotą Eldorado – auksinį miestą, kuriame net gatvės grįstos aukso luitais, sienos padengtos aukso lakštais. Ten gyvenusi Čibča indėnų gentis buvo ne tokio aukšto išsivystymo lygio kaip Inkai ar Actekai, tačiau pasižymi didžiulėmis aukso atsargomis. Legendos pasakoja, kad ežere indėnai aukodavo aukso dirbinius ir nusiplaudavo aukso dulkes, kuriomis buvo padengtas kūnas ceremonijų metu. Apylinkėse rasta nemažai aksinių radinių ir 1965 metais Kolumbijos valdžia ežerą paskelbė nacionaliniu paveldu. Dabar radiniai randasi aukso muziejuje sostinėje Bogotoje.
1545 metais pirklys savo iniciatyva ir už savo pinigus prakirto uolėtą krantą ir nuleido vandenį 3 metrus. Rado auso dirbinius, kurie dabar puikuojasi muziejuje.
Archyvuose nurodyta kad dar keletas žmonių bandė pasiekti auksą.
1912 metais britų buvo atliktas ežero drenažas su pristatytais galingais garo varomais siurbliais. Pavyko nuleisti vandenį 12 metrų, bet dėl sausros dumblas pavirto kietu cementu ir teko nutraukti darbus.

Konkistodorai domėjosi ir Inkų miestu Paititi Peru pietryčiuose. Buvo daug ekspedicijų ir avantiūristų ieškant šio miesto. Paieškos paprastai prasideda Kuske, kurį 1559 metais ispanų konkistadorai sulygino su žeme kad ant griuvėsių pasistatydinti Santo Domingo katedrą, kurioje didžiūlis auksu padengtas altorius. Legenda sako, kad aukso brangenybes spėta išvežti ir nuskandinti ežere. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad jau šimtmečius mato kaip virš ežero danguje pasirodo neaiškūs objektai, kurie nusileidžia į ežero gelmes, po to išnyra ir nuskrenda.

Eldorado ir Paititi legendos smarkiai pasitarnavo džiunglių tyrimams.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»

Majai

Majai – Centrinės Amerikos indėnų tauta, sukūrusi Majų civilizaciją. Jie gyveno vadinamajame istoriniame-kultūriniame Maja regione (Meksikos pietuose (Čiapas, Jukatano šiaurė), Gvatemaloje, vakarų Hondūre ir šiauriniame Belize). Jų civilizacija gyvavo maždaug nuo 1000 m. pr. m. e. iki ispanų užkariavimo (iki XVI a.).

3113 m.pr.m.e    – prasideda majų kalendorius
2012.12.21    – pasibaigia majų kalendorius

Majų civilizacijoje gyvavo apie 70 miestų.

15 a. nukariavo Konkistadorai – ispanų, portugalų užkariautojai.
Majai pasidavė, nes buvo numatyta jų kalendoriuje. Galvojo kad dievai nes nepažinojo nei arklių nei šaunamųjų ginklų.

Buvo didelės problemos su vandeniu ir dirvoženio nualinimu iškirtus miškus. Pagrindinis maistas kukurūzai, kuriuos augino apie 5 tūkst. metų. Dar pupos ir moliūgai.
Aukodavo vaikus dievams. Ant vulkano virš 6000m aukščio rastos trys pusės tūkstančio metų senumo labai gerai išsilaikiusios vaikų mumijos. Išsilaikė nes buvo padengtos vulkano pelenais ir šaltyje. Dabar saugojamos šaltoje azoto atmosferoje. Nustatyta kad vaikai į šią vietą atvesti apie 1600 km keliu. Kelyje buvo viena sausiausių pasaulyje dykuma.

Vienas didžiausių klasikinės Majų civilizacijos miestų – Tikalis. Dešinėje pusėje – Jaguaro šventykla

Greta religijos, labai gerai buvo išvystyta matematika ir astronomija. Vienas iš pačių pažangiausių matematikos pasiekimų buvo nulio sąvoka. Astronomijoje buvo naudojamasi sudėtingu kalendoriumi, kuris rėmėsi saulės metais (18 mėnesių po 20 dienų ir papildomas 5 dienų laikotarpis), buvo šventieji metai (13 ciklų po 20 dienų) ir daug kitų ciklų, pradėtų skaičiuoti nuo 3114 m. pr. m. e. Majų astronomai turėjo tikslias Mėnulio ir Veneros pozicijų lenteles ir mokėjo numatyti Saulės užtemimus.