#04 – Klimato kolapsas.

Sekantis pasaulio pabaigos scenarijus ne teorinis, o iš tikro tikėtinas.
1909 m sausis. Antarktidoje vasara. Ernestas Šakletonas , žinomas poliarinis tyrinėtojas atsisakė bandymo pasiekti pietų polių. Kelyje atgal į bazinę stovyklą jis aptiko tai, kas iš pagrindų pakeitė požiūrį į ledinį kontinentą. Tai buvo ledinis suakmenėjęs medienos gabalas. Taip pat uolienoje rado kitus aiškius augalų atspaudus. Vienintelis šios mįslės atsakymas galėjo būti kad kažkada čia augo tropinis miškas.
Dabar patikimai nustatyta, kad Žemės klimatas pastoviai keičiasi. Buvo periodai, kai visas paviršius apšaldavo, būdavo ir šiltųjų periodų, kai nuo karščio pusiaujo biologinė įvairovė nuskursdavo ir persislinkdavo į poliarines sritis. Dabartiniu laiku mes pergyvename naują visuotinį atšilimą, kurį išprovokavo žmogaus veikla. Mes su visa gyvunija ir augalija dabar žaidžiame rizikingą žaidimą su gyvybės įvairovės aprūpinimo galimybėmis gamtoje. Tik nežinome kiek laiko liko iki negrįžtamų padarinių kai jau bus vėlu – 10 metų ar 100 metų. Kiek dar yra gamtinių rezervų. Visi klimatologai sutinka kad globalinio atšilimo požymiai labai akivaizdūs. Pavyzdžiui visiškai aišku, kad grenlandijos ledynai traukiasi, bet gal tik po 20 ar 50 metų mes suprasime, kad tai buvo negrįžtamas, laiku nesustabdytas procesas.

Iki istorinių epochų analizė  rodo kad mes galime patirti staigų temperatūros šuolį. 55 mln metų atgal Žemė buvo patirusi tokį temperatūros šuolį, kokį dabar provokuoja atmosferos užterštumas CO2. Dar didesnę įtaką šiltnamio efektui daro išsiskiriantis metanas, kuris ir buvo kaltininkas 55 mln m atgal. Ir dabar gali taip atsitikti, nes vandenynų dugne bei sibiro tundroje yra daug užkonservuoto metano kietame pavidale, kurį laiko įšalas, o šiltėjant aplinkai gali išsiveržti į paviršių ir iššaukti grandininę atšilimo reakciją. Iki industrializacijos 150 metų atgal 1 mln molekulių oro, angles dioksido buvo 270, o šiandien jau beveik 50% daugiau – 390. Esant tokiam augimui, iki amžiaus galo pasieksim 800 – 1000 koncentraciją – klimatas atšils nuo 4 iki 8 laipsnių ir dėl ledynų tirpsmo vandenyno lygis pakils nuo 5 iki 10 metrų. Daug dažnesni ir stipresni bus uraganiniai vėjai, potvyniai, gaisrai, išnyks kaikurie gyvūnai, po vandeniu atsidurs Venecija ir t.t. O išsilaisvinęs metanas dar du kart tiek pakels temperatūrą. Bet ar prives šie kataklizmai prie žmonijos žūties ? Gal yra galimybė atspindėti dalį saulės šilumos ar panaudoti kitus geoinžinierijos  metodus ? Tačiau kai žmogus įsiterpia į kokius nors sudėtingus, ne iki galo žinomus gamtos procesus, dažnai būna neįvertinti šalutiniai veiksniai, kurie savo ruožtu gali pakenkti kitais kataklizmais. Ar nebus ligos gydymas blogiau už pačią ligą kaip kartais būna ? Tokiu būdu beliks tik tas vienintelis metodas, kurį pritaikė Žemės gyvybė prieš 55 mln metų. Persikelti į Antarktidą.
Šio scenarijaus tikimybė yra aukštesnė nei supervulkano išsiveržimas ar atliekami fizikiniai eksperimentai ar kiti anksčiau aprašyti pavojai. Dėl to klimatinis kolapsas priskirtas 4 vietai iš 10.

Ledynmečiai ir klimatas

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011

#08 – Supervulkanų išsiveržimai.

Sekančio scenarijaus pavojus du kart didesnis. Kai nubunda Žemės gelmės – laikykitės toliau. Ugnikalnių  išsiveržimai yra labai pavojingi. Jie gali būti neįsivaizduojamai dideli ir galingi. Taip vadinami supervulkanai . Jie jau buvo vos nenužudę žmonių rasę 75 tūkst metų atgal, kai po truputi klimatas šalo ir išsiveržė didžiūlis ugnikalnis Toba . Išsiveržė keletas tūkst. kūb km magmos ir dujų, prisotintų siera. Dangus visame pasulyje patamsėjo ir net Afrikoje temperatūra nusileisdavo žemiau nulio. Vulkaninė žiema prasitęsė apie penkis metus ir tapo tikra žmonijos katastrofa, jos kritiniu momentu. Žmonijos populiacija sumažėjo iki kelių tūkstančių žmonių.
Dar vienas pavyzdys – didžiulė Sibiro plynaukštė irgi supervulkano padarinys.

Ir dabar taip gali atsitikti. Neeina kalba ar atsitiks, tik kada tai atsitiks. Pagrindinis kandidatas yra viena iš populiariausių turistinių vietų, kur per metus atvyksta apie 3 mln žmonių. Tai Jeloustono nacinalinis parkas . Jeloustono kaldera  yra 40 km pločio ir 80 km ilgio. Kelas kilometrų po ja randasi gigantiška magmos kamera spaudžianti ir kaitinanti iš apačios kaip gigantiškas greitpuodis. Kada nors ji sprogs.
Jeloustono supervulkanas išsiverždavo praeityje su gasdinančiu pastovumu – kas 600 tūkstančių metų ir dabar jau praėjo laikas ir turi išsiveržti. Apokaliptinis debesys pasikels į 25 km aukštį ir išplis po visą Žemės atmosferą. 5 ar 6 metai be derliaus ir rūgštimi prisotintu vandeniu vargu ar kas galės pergyventi. Gal keletas procentų žmonių išgyvens kad iš naujo atgimtų mūsų civilizacija.

Asteroidą galima nukreipti nuo Žemės technikos pagalba, atominio karo galima išvengti diplomatijos dėka. O supervulkano sustabdyti neįmanoma. Mūsų amžiuje supervulkano išsiveržimo šansai nedideli – viso viena ar dvi dešimtosios procento. Dėl to šis žmonijos pavojus aštuntoje sąrašo vietoje.

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011

Ledynmečiai ir klimatas

Ledynmečiai ir klimatas

Per visą Žemės istoriją buvo mažiausiai keturi ledynmečiai. Pats pirmasis ir daugiau hipotetinis įvyko prieš 2300-2700 mln. metų ankstyvame proterozojuje.

Kitas ledynmetis, galbūt pats didžiausias, įvyko prieš 600-800 mln. metų (kriogenio periodas). Tuometinis superkontinentas Rodinija buvo uždengtas storu ledo sluoksniu, užšalo vandenynai. Šis Žemės vystymosi etapas dar vadinamas sniego gniūžtės etapu (pagal panašumą į sniego gniūžtę). Tesėsi apie 25 mln. metų, ledo sluoksnis siekė iki 2000m. Išeiti iš šios būsenos pavyko vulkanų pagalba, dėl padidėjusio anglies dvideginio. Tuomet per 3 mln. metų iš išlikusiu vienaląsčių išsivystė daugialąsčiai, kurie savo ruožtu išaugino atmosferos deguonies kiekį nuo 1% iki 30% ir įvyko gyvybės šuolis.

Kiek mažesnis ledynmetis vyko vėlyvojo ordoviko metu prieš 430–460 mln. metų. Didesni poliariniai ledynai buvo karbono ir ankstyvojo permo metu prieš 260-350 mln. metų.

Prieš 250 mln. metų baigėsi Sibiro vešlios augalijos ir akmens anglies klodų formavimosi periodas, nes gelmėse susiformavo branduolyje kaitintos magmos klodas, kuris išsiveržė į paviršių labai plačiu mastu, liejosi milijoną metų ir suformavo Sibiro plynaukštę. Lavų anglies dvideginis ir anglies klodų metanas apnuodijo žemės atmosferą bei vandenynus ir prasidėjo šiltnamio efektas, kuris nužudė beveik visą gyvūniją ir augaliją.

55 mln. metų atgal vandenynai atšilo ir iš jų dugno išsiskyrė ten užkonservuotas metanas, kuris dar labiau padidino šiltnamio efektą.
Tačiau prieš 50 mln. metų dėl kontinentų susigrūdimo iškilo Himalajų kalnai, kurie savo lietaus plaunamomis uolienomis sumažino anglies dvideginio kiekį.

Paskutinis ledynmetis pasibaigė daugmaž prieš 15 000 – 10 000 metų.

Geologai teigia, kad Himalajai toliau auga, nes Indija lenda po Azija jau 50 mln metų. Himalajų akmenys sugeria anglies dvideginį ir šaldo pasaulį. Dėlto buvo paskutinis ledynmetis prieš 2,5 mln metų. Pastebėtas dėsningumas, kad Himalajų augimas 50 mln metų laikotarpyje sutampa su pasaulio temperatūros mažėjimu.

Prieš 2 mln. metų susiformavo didžiuliai ledynai šiaurės Amerikoje, kurie tai užsitraukdavo tai atsitraukdavo.

3 – 4 km storio ledo sluoksnio ištirpimas galėjo pakelti vandenyno lygį apie 120 m.

Žr. priešistorės eros amžiai su paskutinio ledynmečio Europos ir Artimųjų Rytų žemėlapiu

Tūkstantmečiais vykusio temperatūros kitimo duomenų įvairių šaltinių grafikas:

Aiškiai matomas mažasis ledynmetis apie 1600 metus.

O štai temperatūros, anglies dvideginio ir dulkių koncentracijos kitimas tūkstantmečių bėgyje:

Ir temperatūros kitimai milijonų metų bėgyje:

Šiame grafike aiškiai matyti :
34 mln.m.atgal – Antarktidos ledyno gimimas;
25 mln.m.atgal – Antarktidos ledyno sumažėjimas;
13 mln.m.atgal – Antarktidos ledyno pakartotinas didėjimas;
apie 3 mln.m.atgal – pleistoceno ledynmečio pradžia, kai tai pasidengia, tai ištirpsta ledynais šiaurės pusrutulio dalis.

Anglies dvideginio koncentracijos mln.metų bėgyje:

Šių grafikų failai paimti iš Wikipedijos.