Mesopotamija

Mesopotamija (arba Tarpupis)

Gyvenvietės Mesopotamijoje aptinkamos jau viduriniame paleolite (arba Senasis akmens amžius yra pirmasis akmens amžiaus periodas, kuris prasideda hominidams pradėjus gamintis akmeninius įrankius (prieš maždaug 2,6 mln.)).

10 tūkst.m.pr.m.e – žemdirbystės atsiradimas
VI-V tūkst. pr. m. e. Mesopotamijoje gyvavo trys skirtingos kultūros
* Hassuna periodas (5800-5500)
* Samaros periodas (5600-5000)
* Halafo periodas (5500-4500)

Seniausieji gyventojai, kuriuos mini rašytiniai šaltiniai, buvo šumerai – pietuose ir akadai – šiaurėje.

4-3 tūkst. pr. m. e. sandūroje Pietinėje Mesopotamijoje atsiranda šumerų miestai-valstybės: Nipūras, Lagašas, Urukas ir kt. Jie tapo savarankiškomis valstybėmis, garbinančiomis skirtingus dievus ir kovojančiomis tarpusavyje. Kai kurioms jų pavykdavo įgyti laikiną hegemoniją kitų miestų atžvilgiu, tačiau šį susiskaldymo pobūdį šumerai išlaikė beveik per visą savo istoriją.

Apie 2300 m. pr. m. e. Umos miesto karalius Lugalzagizis suvienijo visą Mesopotamiją į vieningą imperiją. Ji išsilaikė labai trumpai, kadangi 2300-2200 m. pr. m. e., čia įsiviešpatavo šiaurėje gyvenusi semitiška tauta akadai, kurių karalius Sargonas vėl suvienijo Mesopotamiją į Akado imperiją.

Po Akado imperijos viešpatavimo į Mesopotamiją įsiveržė semitai amoritai, kurie sunaikino senąją civilizaciją. Mesopotamija suskilo, ir skirtingi miestai, tokie, kaip Isinas, Ešnūna, Maris, Ašūras čia sukūrė atskiras karalystes. Tame kontekste išryškėjo iki tol visai nežymus Babilono miestas, kurio valdovas Hamurabis 1800 m. pr. m. e. suvienijo Mesopotamiją ir įkūrė Babilonijos karalystę, kuri egzistavo iki 1600 m. pr. m. e. Ji paprastai vadinama Senąja Babilonijos karalyste.

II tūkst. pr. m. e. viduryje Babilonija nusilpo ir ją užplūdo priešai iš šiaurės bei rytų. Tai buvo kasitai, kurių dinastija valdė Pietų Mesopotamiją, ir asirai bei mitaniai, valdę šiaurės Mesopotamiją.

Po suirutės laikotarpio II tūkst. pr. m. e. pabaigoje, sukrėtusio visą Artimųjų Rytų senovės pasaulį, Mesopotamijoje įsigalėjo atgimusi Asirijos imperija. Jos žymiausias valdovas Ašurbanipalas valdė 700-612 m. pr. m. e.

VII a. pr. m. e. pradžioje žlugus Asirijai, sostinė vėl buvo sugrąžinta į Babiloną ir įkurta Naujoji Babilonijos karalystė arba Chaldėjų Babilonas, egzistavęs 612-539 m. pr. m. e. Šį suvienijimą galima sieti su dviem žymiausiais šios karalystės valdovais Nabuchodonosaru I ir II.

Šumeras

Nepaaiškinamas Šumerų (pietinė Mesopotamija – dabar pietų Irakas) žinių išsivystymas seniausios istorijos laikais. Kai kas tvirtina kad gali būti susijęs su ateiviais (žr. įrašą Nibiru ir Anunaki)

Ši civilizacija susikūrė VI tūkst. pr. m. e. Oficialioje istorijoje manoma, kad perėjimas prie nederlingos žemės drėkinimo ir buvo civilizacijos atsiradimo priežastis.

Susimaišius Mesopotamijos pietuose gyvenantiems ubaidams ir iš Arabijos dykumos atsikėlusiems semitams apie IV tūkst. pr. m. e. pietų Mesopotamijoje susidarė šumerai. Šumerai sukūrė kanalų tinklą Tigro ir Eufrato žemupyje sausindami ten buvusias pelkes. Atsirado pirmieji miestai, kurių svarbiausias buvo Urukas, kuriame gyveno apie 10 000 gyventojų. Apie 3400 metus pr. m. e. atsirado raštas, 4-to tūkstantmečio pabaigoje – bronza. Didesniuose miestuose atsirado amatininkų, vystėsi prekyba.

Maždaug 3-ame tūkstantmetyje pr. m. e. Šumerą sudarė daugybė miestų-valstybių, valdomų atskirų karalių. Iš pradžių Šumero miestai: Adabas, Eridu, Isinas, Kišas, Kulabas, Larsamas, Ūras, Urukas, Lagašas, Nipūras buvo nepriklausomi. Pirmasis žinomas šumerų valdovas buvo Etana, kuris gyveno apie 2800 m. pr. m. e. ir buvo Kišo valdovas. Apie 2800 m. pr. m. e. Šumero miestai buvo sujungti į Senovės Šumero valstybę su besikeičiančiais valdovais.

Uruko (pirmoji šumerų sostinė) liekanų sluoksniuose rastos pirmosios šumerų piktografiniu raštu išmargintos lentelės. Raštas atsirado dėl ūkio poreikių. Perėjo tokias stadijas: piktografinis – ideografinis – fonetinis. Raštą iš šumerų perėmė dukterinė Babilono civilizacija, o taip pat ir asirai, hetitai, kanaaniečiai. Rašoma buvo ant molinių lentelių.