Šibalba

Jukatano pusiasalis – vienas populiaraiausių tarp turistų Meksikoje. Be nuostabių pliažų pusiasalio teritorija padengta nepraeinamomis džiunglėmis ir daugybe senotų  – karstinių ežerėlių ar gamtinių šulinių.  Taip pat čia šalia džiunglių daug požeminių urvų. Čia Meksikos archeologai aptiko artefaktų, kokių analogų nėra niekur pasaulyje.
Jie, vadovaujami Guillermo de Anda, pasinaudojo 17 a. misionierių užrašais, kurie mini džiunglėse esančią paslaptingą Majų  šventovę. Šalia apleistos Tahčibičen gyvenvietės , buvo apie 45 metrus nusileidę su povandenine įranga į apsemtus vandens požeminius urvus. Buvo aptiktos beveik 2 tūkst. metų senumo kolonos su Majų rašmenimis ir sudaužytos akmeninės galvos. Sausoje urvo vietoje aptikta šventovė su akmeniniu takeliu link piramidės ir žmonių kaulais šalia jos. Buvo ir jaguarų kaulų.
Majų mitologijoje minima požeminė karalystė Šibalba . Čia galėjo vykti žmonių aukojimo ir luošinimo ritualai, siekiant įsiteikti dievams. Čia tikriausiai legendiniai vartai į pomirtinę Majų legendų karalystę, valdomą žiauraus mirties dievo. Jis priversdavo savo svečius praeiti per tamsias, šaltas išbandymų kameras su ietimis, šiksnosparniais, vorais, reptilijomis ir jaguarais, kraujo upes. Čia galima pamatyti kaip Majai isivaizdavo pomirtinį sielos kelią.
Tačiau Guillermo de Anda tvirtina kad radiniai senesni.
Legendos pasakoja, kad kai nusileido iš dangaus kelias į žvaigždes – 13 ir 9 dievai nužengė ant žemės. O tai aiškus nurodymas apie kosmoso ateivius, kitos planetos keliautojus. Jei taip, tai vis tik kodėl jie pademonstravo tokius žiaurumus žemės gyventojams?
Archeologai rado nemažai unikalių požeminių vietų, kur legendas patvirtina radiniai. O kas jei ateivių apsilankymo žemėje papildomi įrodymai randasi daug didesnėse gelmėse, nei iki šiol buvo atliekami archeologiniai ir geologiniai paviršinės žemės plutos tyrimai?

Zagadki.Istorii.Pod_Tolshchei_Zemli 2011
Ancient Aliens “Underground Aliens“ 2010
Šibalba; Požeminiai Jukatano urvai;
Portal to Maya Underworld Found in Mexico?;
Как пройти на тот свет

Ekvadoro metalinė biblioteka

Pietų Amerika. Ekvadoras. Andų kalnų masyvas. Tūkstantmečiais rytinis kalnų slėnis priklausė Chibarų  indėnams – galvų medžiotojams ir savo žemių ir paslapčių gynėjams. Didžiausia jų saugojama paslaptis – urvas Los Tajos.
Italų katalikas misionierius tėvas Paulo Karlo Kresbi praeito amžiaus viduryje pasižymėjo didele meile iš indėnų pusės. Jis nuoširdžiai padėdavo vietiniams gyventojams ir jie atsidėkodami jam nešdavo dovanas. Tokiu būdu jis sukaupė nemažai vietinių artefaktų, tame tarpe iš brangiųjų metalų, su nuostabiais raižiniais ir ženklais, kurie nesutinkami Chibarų kultūros paminkluose.
Erikas Fon Denikenas 1973 metais savo knygoje “Dievų auksas“ aprašė šią nuostabią tėvo Kresbi kolekciją. Pilnai tikėtina kad tai buvo iš urvo Los Tajos (žemėlapis), kažkada padovanotos indėnams nežinomos aukštai išsivysčiusios civilizacijos.
Iškelti  Fon Denikeno knygoje klausimai paskatino tyrinėjimams ir škotą Telli Holą. 1975 metais jis atvyko į Kuenkos miestelį savo akimis pamatyti Kresbi kolekciją. Vėliau organizavo virš 100 žmonių ekspediciją urvo tyrinėjimams. Netgi pirmasis nusileidęs ant Mėnulio kosmonautas Nilas Amstrongas  dalyvavo šioje ekspedicijoje. Iš tikrųjų buvo rasta grandiozinė patalpa, bet ataskaita buvo daug kuklesnė nei aprašė Erikas Fon Denikenas. Buvo rastas kapas su pusantro tūkst.pr.m.e. artefaktais, bet nieko panašaus į Kresbi kolekciją nebuvo ir tokiu būdu neišaiškėjo iš kur ji atsirado.
Telli Holas nenuleido rankų ir po 15 metų, 1991 jis susirado ekvadorietį Petronio Jaramillo kuris tvirtino kad 1946 metais, būdamas paauglys, lankėsi Los Tajos urve. Ten nusigavo per slaptą angą, esančią po vandeniu ežere. Pasakojo kad matė daug artefaktų kaip Kresbi kolekcijoje ir net knygų auksiniais viršeliais. Iki šiol vyksta ginčai kad senovėje Žemę galėjo aplankyti kokia tai civilizacija, kuri požemiuose paliko žmonių ateinančioms kartoms kokią tai informaciją.
Bet Petronio numirė nespėjęs parodyti tą landą o 2008 metais numirė ir tyrinėtojas Telli Holas taip ir neradęs metalinės bibliotekos. O Kresbi kolekcija irgi dingo be pėdsakų.
Tačiau tėvo tyrinėjimus nusprendė pratęsti dukra Eilin. Jos kolekcija vis pasipildo naujais artefaktų  egzemplioriais. EilinKolekc.jpg Aiškiai matosi ištęstas viršugalvis, kaip ir Egipto statulose.  Tikėsimės kada nors bus rasta metalinė biblioteka ir išaiškės indėnų kruopščiai saugojama paslaptis.

Zagadki.Istorii.Pod_Tolshchei_Zemli 2011

Indėnų genčių kosmogoninės legendos

Pietvakarių Amerikos plynaukštės su masyviais kalnais tapo namais daugeliui indėnų genčių. Navacho, Zuni, Pueblo, Hopi ir Apačiai. Kiekviena turėjo savo tikėjimą. Bet jų kosmogoninėse legendose yra rišantis elementas. Indėnai sako: “mokslininkai įrodinėja kad mūsų protėviai atėjo iš Aliaskaos įveikę Beringo sąsiaurį, bet mes žinom kad jie pakilo iš požeminio pasaulio“.
Senosios legendos sako, kad tam tikru laikotarpiu gentys privalėjo grįžti į požemius, kad išsaugoti gyvybę. Indėnai Hopi iš Orizonos  perduoda mitą, kad nuo mirtino lietaus ir krentančių žvaigždžių jų protėvius išgelbėjo žmonės-gyvatės. Jie nuvedė protėvius į slėptuves toli po žeme. Kitoje versijoje nuo ugnies ir ledo audros Hopi gentį išgelbėjo žmonės-skruzdelės. Jie požeminiuose karalystėse kartu su žmonėmis-skruzdelėmis galėjo palaukti kataklizmų pabaigos ir po to grįžti į viršų, jiems įprastą pasaulį.
Dar indėnų senoliai ir šamanai pasakoja, kad prieš apgyvendinimą po žeme jų visas gentis atvežė čia žvaigždžių žmonės ar kosminiai dievai. Nenuostabu, kad ateiviai atrodė panašūs į skruzdėles ar kitus roplius.
Ir dabartiniais laikais Apačių ir  Jikarilla gentčių senoliai prie Arčuleso plynaukštės Naujojoje Meksikoje pasakoja apie sutiktus NSO, ventiliacines angas ir slaptą bendradarbiavimą su kariškiais.

Zagadki.Istorii.Pod_Tolshchei_Zemli 2011
Pietų Amerikos istorija
Hopi mitologija

Senovės “oro linijos“

Įvairių pasaulio vietų architektūros stilių panašumas ir senovės kultūrų mitologija liudija kad seniausiais laikais egzistavo susisiekimo ir prekybos keliai. Kaip su dabartinėmis oro linijomis, taip ir senovėje įvairiose pasaulio strateginėse vietose buvo statomi statiniai ir aikštelės skraidantiems objektams kaip pvz. vimanams . Ar pvz. Naskos linijos galėjo būti pakilimo-nusileidimo juostomis.

Pirmieji Mezoamerikos  miestai pietryčių Meksikoje archeologų tarpe kelia ypatingą domėjimąsi. NSO entuziastai sieja šią vietą su vimanais .

Legendos apie keliones oru taip pat aptinkamos Afrikos ir Artimųjų Rytų senovės civilizacijų rankraščiuose.
Pagal 2 m.e.a. Etiopų šventojo rašto “Kebra Nagast“  (knyga apie karalių šlovę), karalienė Saba  gavo dovanų  iš Izraelio karaliaus Saliamono  skraidantį kilimą (taip buvo vadinamos skraidančios mašinos).
Saliamonas skraidydavo su juo Artimuosiuose Rytuose, kur plokščiakalniai pavadinti Saliamono kalnais ir turi patogias vimanų nutupimo aikšteles. Garsusis Rerichas tyrinėjantis 1920 metais centrinę Aziją ir Tibetą, tvirtino kad pas tibetiečius yra padavimas apie Saliamoną, apsilankiusį ant skraidančio aparato. Dar “Kebra Nagast“ yra teigiama kad Saliamonas panaudojo šį skraidantį aparatą pasaulio žemėlapių sudarymui. Štai iš kur galėjo kilti senieji žemėlapiai, kurie netgi su Antarktida. Neatitikimai šiuolaikiniams, gali atsispindėti dėl tų laikų ledynmečio.

Zagadki.Istorii.Zvezdnie.kolesnici. 2011

Teotihuakanas

Centrinė Meksika, 40 km į šiaurės rytus nuo Meksiko yra Teotihuakanas. Čia yra vienų didžiausių Mezoamerikos piramidžių kompleksas, taip pat išlikę daug gyvenamųjų pastatų, vadinamoji Mirties gatvė bei spalvinga sienų puošyba.

Ankstyviausi miesto pastatai datuojami 200 m. pr. m. e., o svarbiausias statinys – Saulės piramidė, buvo užbaigta ~100-aisiais mūsų eros metais.
Klestėjimo laikotarpiu, tarp 150 ir 450 m.e. metų, užėmė 30 km² plotą, čia gyveno virš 150 tūkst. žmonių.
Jau VI a. miesto gyventojų skaičius buvo pradėjęs mažėti. Tai buvo susiję su 535-536 m. vykusia klimato kaita ir kilusia sausra. Pastatai buvo nuniokoti tik palei Mirties gatvę, o kiti liko neliesti. Dėl to, manoma, kad miesto žlugimą lėmė vidinis sukilimas.

Cheopso piramidės Gizoje ir Saulės piramidės Teotihuakane pagrindo perimetras beveik tas pat – 920 metrų. Aukštis atitinkamai gaunamas Chepso piramidei perimetrą padalinus iš 2pi ir Saulės piramidei iš 4pi. Kaip Gizos piramidės, taip ir Teotihuakano piramidės orientuotos pagal Oriono žvaigždyną. Abi turi vidines kameras.

Neįprasta tai kad Teotihuakane statybose panaudotas žėrutis, kurio yra tik už 5000 km. Brazilijoje. Tai ne dekoracijai skirta medžiaga. Ji labai geras dielektrikas ir išlaiko aukštą temperatūrą, nesilydo ir permatoma. Didesniais kiekiais aptikta Teotihuakano komplekso požemiuose  kuriuose galėjo būti galingi enegetiniai įrengimai.

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Ancient Engineers“