5 pražūtingiausi žmogaus veiklos scenarijai
Per 6 mln metų iš beždžionės susiformavo šiuolaikinis žmogus. Šis kelias buvo pilnas katastrofų ir mirčių. Pavojingi plėšrūnai, pasikartojančios sausros, ledynmečiai, klimato pasikeitimai, net Žemės susidūrimas su asteroidais. Visos jos vis sumažindavo žmonių skaitlingumą. Bet nedaugelis likusiųjų kažkaip sugebėdavo išgyventi ir sukurti dabartinę visuomenę.
Dėl to atrodo mažai tikėtina, kad per artimiausius 100 metų kokie nors gamtos reiškiniai sugebėtų susidoroti su žmonija. Tačiau dar yra pavojai, kuriuos sukuria žmonės patys sau – taip vadinamos atropogeninės (ekologinės) katastrofos…
Ukrainos Pripetės miestas ar Japonijos Fukušima gali parodyti kaip kartais atsitinka neįtikėtinai baisios katastrofos dėl žmogaus veiklos padarinių ir daugeliui šimtų metų į priekį. Ar gali žmonija iššaukti dar didesnes katastrofas, sugebančias sunaikinti žmoniją?
#05, #04, #03, #02, #01 scenarijuose pražūtingiausios žmogaus veiklos.
Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011
#08 – Supervulkanų išsiveržimai.
Sekančio scenarijaus pavojus du kart didesnis. Kai nubunda Žemės gelmės – laikykitės toliau. Ugnikalnių išsiveržimai yra labai pavojingi. Jie gali būti neįsivaizduojamai dideli ir galingi. Taip vadinami supervulkanai . 
Jie jau buvo vos nenužudę žmonių rasę 75 tūkst metų atgal, kai po truputi klimatas šalo ir išsiveržė didžiūlis ugnikalnis Toba . Išsiveržė keletas tūkst. kūb km magmos ir dujų, prisotintų siera. Dangus visame pasulyje patamsėjo ir net Afrikoje temperatūra nusileisdavo žemiau nulio. Vulkaninė žiema prasitęsė apie penkis metus ir tapo tikra žmonijos katastrofa, jos kritiniu momentu. Žmonijos populiacija sumažėjo iki kelių tūkstančių žmonių.
Dar vienas pavyzdys – didžiulė Sibiro plynaukštė irgi supervulkano padarinys.
Ir dabar taip gali atsitikti. Neeina kalba ar atsitiks, tik kada tai atsitiks. Pagrindinis kandidatas yra viena iš populiariausių turistinių vietų, kur per metus atvyksta apie 3 mln žmonių. Tai Jeloustono nacinalinis parkas . Jeloustono kaldera yra 40 km pločio ir 80 km ilgio. Kelas kilometrų po ja randasi gigantiška magmos kamera spaudžianti ir kaitinanti iš apačios kaip gigantiškas greitpuodis. Kada nors ji sprogs.
Jeloustono supervulkanas išsiverždavo praeityje su gasdinančiu pastovumu – kas 600 tūkstančių metų ir dabar jau praėjo laikas ir turi išsiveržti. Apokaliptinis debesys pasikels į 25 km aukštį ir išplis po visą Žemės atmosferą. 5 ar 6 metai be derliaus ir rūgštimi prisotintu vandeniu vargu ar kas galės pergyventi. Gal keletas procentų žmonių išgyvens kad iš naujo atgimtų mūsų civilizacija.
Asteroidą galima nukreipti nuo Žemės technikos pagalba, atominio karo galima išvengti diplomatijos dėka. O supervulkano sustabdyti neįmanoma. Mūsų amžiuje supervulkano išsiveržimo šansai nedideli – viso viena ar dvi dešimtosios procento. Dėl to šis žmonijos pavojus aštuntoje sąrašo vietoje.
Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011
10 pasaulio pabaigos scenarijų.
Daugiau nei 99,9 % visų gyvūnų rūšių, gyvenusių mūsų Žemės pasaulyje dėl vienokių ar kitokių priežasčių išmirė. O žmonių rūšis evoliucijos istorijos eigoje atsirado visiškai neseniai. Palyginus su kitomis rūšimis 
žmonių stambesnės smegenys ir protas leido kolonizuoti tolimiausius pasaulio kampelius ir išplisti iki 7 milijardų asmenų.
Vieni tvirtina, kad tokiu būdu mes apsisaugoję nuo išnykimo, kiti sako – atvirkščiai. Pastarieji tvirtina kad išnykimo tikimybė dabartiniu laiku smarkiai padidėjusi. Ir niekas negali įspėti ar žmonių civilizacija randasi kelio pradžioje ar pabaigoje.
Gimė ir atitinkamas kultūros žanras skirtas šiai temai bei mokslininkai irgi pradėjo nagrinėti įvairių katastrofų galimybes.
Didžiojoje žmonijos istorijos dalyje mes nieko negalėjome padaryti su egzistavimo pavojais, tik prisitaikyti prie jų. Bet dabar mokslo pagalba galime suprasti eilę pavojų. Dėl to kyla poreikis išsiaiškinti kas labiausiai yra pavojinga. Gamtiniai reiškiniai ar mūsų pačių veikla? Kokia tikimybė kad žmonija žus šiame šimtmetyje?
Aptarsime dešimt scenarijų.
Ir pradėsime nuo dešimto #10 – turinčio mažiausią tikimybę.
Geologinė (tradicinė) laiko skalė
|
Eonas |
Era |
Periodas |
Serija/ |
Pagrindiniai įvykiai |
Pabaiga, Milijonai |
|
| Fanero zojus |
Kainozojus | Neogenas[1] | Holocenas | Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas | Tęsiasi | |
| Pleistocenas | Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija | 0,011430 ± 0,00013 | ||||
| Pliocenas | Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas; Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai. | 1,806 ± 0,005 * | ||||
| Miocenas | Klimatas švelnus; Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai; Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominidai. | 5,332 ± 0,005 * | ||||
| Paleogenas[1] | Oligocenas | Klimatas šiltas; Intensyvi faunos evoliucija, ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas. | 23,03 ± 0,05 * | |||
| Eocenas | Paspartėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios „šiuolaikinės“ žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia. | 33,9 ± 0,1 * | ||||
| Paleocenas | Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai; Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas. Pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio). | 55,8 ± 0,2 * | ||||
| Mezozojus | Kreida | Viršutinė/ Vėlyvoji |
Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai, jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, titanozauras, raguotieji dinozaurai ir kt.) Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana. | 65,5 ± 0,3 * | ||
| Apatinė/ Ankstyvoji |
99,6 ± 0,9 * | |||||
| Jura | Viršutinė/ Vėlyvoji |
Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, karnozaurai, stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ichtiozaurai ir pliozaurai. Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją. | 145,5 ± 4,0 | |||
| Vidurinioji | 161,2 ± 4,0 | |||||
| Apatinė/ Ankstyvoji |
175,6 ± 2,0 * | |||||
| Triasas | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai. | 199,6 ± 0,6 | |||
| Vidurinis | 228,0 ± 2,0 | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
245,0 ± 1,5 | |||||
| Paleozojus | Permas | Lopingijus | Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs pečiakojai, dvigeldžiai, foraminiferos. Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų. | 251,0 ± 0,4 * | ||
| Gvadalupis | 260,4 ± 0,7 * | |||||
| Kizuralis | 270,6 ± 0,7 * | |||||
| Karbo nas[2] |
Pensil vanis |
Viršutinis/ Vėlyvasis |
Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai didelė deguonies koncentracija. | 299,0 ± 0,8 * | ||
| Vidurinis | 306,5 ± 1,0 | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
311,7 ± 1,1 | |||||
| Misisipis | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Dideli primityvūs medžiai, pirmieji sausumos stuburiniai; primityvūs rykliai išplito jūrose; paplitę koralai, pečiakojai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas. | 318,1 ± 1,3 * | |||
| Vidurinis | 326,4 ± 1,6 | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
345,3 ± 2,1 | |||||
| Devonas | Viršutinis| Vėlyvasis |
Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose pečiakojai, Tabulata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir riešapelekės žuvys. Pirmosios amfibijos. Kontinentas Euroamerika. | 359,2 ± 2,5 * | |||
| Vidurinis | 385,3 ± 2,6 * | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
397,5 ± 2,7 * | |||||
| Silūras | Pšidolis | Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys | 416,0 ± 2,8 * | |||
| Ludlovis | 418,7 ± 2,7 * | |||||
| Venlokas | 422,9 ± 2,5 * | |||||
| Landoveris | 428,2 ± 2,3 * | |||||
| Ordovikas | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito graptolitai, trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai. | 443,7 ± 1,5 * | |||
| Vidurinis | 460,9 ± 1,6 * | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
471,8 ± 1,6 | |||||
| Kambras | Viršutinis/ Vėlyvasis |
Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, pintys, brachiopodai. | 488,3 ± 1,7 * | |||
| Vidurinis | 501,0 ± 2,0 * | |||||
| Apatinis/ Ankstyvasis |
513,0 ± 2,0 | |||||
| Protezo zojus[3] |
Neo protezo zojus |
Ediakaris | Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios pintys. | 542,0 ± 1,0 * | ||
| Kriogenis | Galimas „sniego gniūžtės“ periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia | 630 +5/-30 * | ||||
| Tonis | Akritarchų plitimas | 850 [4] | ||||
| Mezo protezo zojus |
Stenis | Rodinijos susiformavimas | 1000 [4] | |||
| Ektazis | 1200 [4] | |||||
| Kalimis | 1400 [4] | |||||
| Paleo protezo zojus |
Stateris | Pirmieji eukarijotai | 1600 [4] | |||
| Orosiris | Atsirado deguonies atmosfera | 1800 [4] | ||||
| Riacinis | 2050 [4] | |||||
| Sideris | 2300 [4] | |||||
| Archėjus[3] | Neo archėjus |
Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas | 2500 [4] | |||
| Mezo archėjus |
Pirmieji stromatolitai | 2800 [4] | ||||
| Paleo archėjus |
Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos | 3200 [4] | ||||
| Eo archėjus |
Prokariotai | 3600 [4] | ||||
| Hadėjus[3][5] | 4100 mln. m. – Seniausia žinoma uoliena; 4400 mln. m. – Seniausias žinomas mineralas 4570 mln. m. – Žemės susiformavimas |
3800 | ||||
- Istoriškai kainozojus buvo suskirstytas į kvartero periodą ir terciaro periodą. Dabar vietoje terciaro atsirado du: paleogenas ir neogenas.
- naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
- Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
- Nustatyta pagal absoliutų laiką t. y. geochronologiniais metodais
- Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .
Šaltinis wikipedijoje ir www.Lietuvos.net
Biblija ir įdomybės
Pradžios knyga: http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Pr_1
Бытие: http://ru.wikisource.org/wiki/Бытие
Bible (King James)/Genesis: http://en.wikisource.org/wiki/Bible_(King James)/Genesis
Dievas sutvėrė pasaulį prieš 6000 metų, per 6 dienas.
1 dieną sutvėrė Dangų su Žeme ir šviesą…
2 dieną sutvėrė skliautą tarp vandenų…
3 dieną sutvėrė sausumą, jūras, žolę, augalus, medžius…
4 dieną sutvėrė saulę, mėnulį ir žvaigždes…
5 dieną sutvėrė jūrų gyvūnus ir dangaus sparnuočius…
6 dieną sutvėrė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius bei žmones…
7 dieną poilsiavo…
Žemė ir dangus sukurti iš vandens.
Dangus minimas daugiskaitoje.
Yra trys dangaus erdvės:
1.kur skraido paukščiai…
2.kur saulė, mėnulis ir žvaigždės…
3.Dievo karalystė…
Krikščionys visada žinojo kad žemė apskrita…
Prieš Tvaną žemė buvo apgaubta vandeniu iš viršaus(virš pirmojo dangaus) ir iš apačios(po žemės pluta)
Viršutinis vanduo gerai apsaugojo nuo kenksmingų spindulių ir išlaikė pasaulį šiltnamio sąlygomis.
Atmosferos spaudimas buvo dvigubai didesnis ir deguonies kiekis buvo 50 proc. didesnis.
Visi augalai, gyvūnai ir žmogus buvo kelis kartus didesni ir 3-4 kartus pajėgesni, duodavo didesnius ir daugiau vaisių, daug greičiau gydavo žaizdos. Žmonės gyveno 900 metų. Dėl daug vešlesnės augalijos tiek daug anglies, naftos ir dujų iškasenų.
Dinozaurų randamos liekanos rodo, kad pas juos buvo labai maži plaučiai ir šnervės, kad galėtų gyventi mūsų atmosferos sąlygomis, tik iki Tvano. Tai patvirtina rasti senoviniai piešiniai su dinozaurais ir legendos.
Tvanas įvyko prieš 4400 metų.
Vandens 3 šaltiniai, išsiveržė ir iš dangaus ir iš požemių.
Kadangi prieš Tvaną buvo visi didesni ir galingesni, nebuvo problematiška pastatyti tokį didelį ir galingą Nojaus laivą.
Nojus – trečias Adomo palikuonis. Gyveno 950 metų. Po jo niekas ilgiau negyveno, žmonių gyvenimo amžius palaipsniui trumpėjo.
Nojaus laivas buvo statomas 150 metų ir tvano metu plūduriavo 6 mėn.
Šalia Ararato kalno rasti didžiuliai plokšti akmenys su ovalia skyle viršuje tikriausiai buvo pririšti prie Nojaus laivo kaip plaukiojantys inkarai kad stabilizuotų didelį laivą ir neleistų per toli nuplaukti.
Tvano pabaigoje pakilo kalnai ir nusileido lygumos…
http://en.wikipedia.org/wiki/Nephilim
http://ru.wikipedia.org/wiki/Исполины
Nefilimai – žmonės gigantai gimę kai puolusieji angelai paėmė į žmonas žmonių dukteris. Kad panaikinti jų ardomąją veiklą ir ištvirkavimą Dievas nusprendė sukelti Tvaną.
Dar iki dabar žvejai kartais sugauna neįtikėtino dydžio vandens gyvūnų, o pvz aborigenai, gyvenantys centrinės Afrikos didžiausioje pasaulyje pelkėtoje vietovėje pasakoja kad dar ten yra dinozaurų.
Dar ir dabar didžiausieji gyvūnai kaip drambliai ir banginiai gyvena ilgiausiai. Gyvūno dydis susijęs su gyvenimo trukme.
Daugelyje senovinių ir biblinių piešinių yra vaizduojamos dvi persipynusios gyvatės. Toks piešinys labai panašus į DNK formulę.
Žmonės pradžioje buvo nemirtingi, tačiau buvo įneši pakeitimai į DNK ir užprogramuotas palaipsninis savęs sunaikinimas – senatvė ir mirtis.
Žymėti ir dalintis su kitais
-
Autoriai
-
Alternatyvios istorijos įdomybių konspektas 