Egipto auksas

1924 metais Tokijaus imperatoriškame universitete viename iš pirmųjų eksperimentų su atomine energija buvo gautas auksas. Tokiu būdu buvo atspėta filosofinio akmens mįslė. Tik įvaldžius atominę energiją žmonija sugebėjo vienus elementus paversti kitais, tame tarpe ir auksu. Tik tai daryti kol kas neapsimoka dėl didelių energijos nuostolių ir atominio reaktoriaus darbo didelių kainų.

Natūraliai auksas susiformuoja atominės reakcijos metu žvaigždės viduje. Vėliau jai sprogus auksas pernešamas į kosminę erdvę ir planetas.
Senovės Egipto religijoje auksas traktuodavosi kaip dieviškasis elementas, sakralinis daiktas. Jo Egipte buvo labai daug ir kitų šalių valdovai prašydavo aukso motyvuodami, kad Egipto faraonams auksas – kaip dulkės po kojomis. Iškyla klausimas – kodėl Egipte buvo žymiai daugiau aukso nei kaimyninėse šalyse ir kodėl auksas turėjo dieviškų savybių. Paleokontaktų šalininkai tvirtina kad egiptiečiai galėdavo patys pasigaminti aukso, tik su ateivių iš kitų planetų pagalba. Gal didžioji Gizos piramidė su savo landomis, tuneliais ir kameromis buvo aparatas, galintis produkuoti auksą ?
Gal senųjų mokslininkų siekis rasti filosofinį akmenį buvo ne turto troškimas o troškimas atgauti prapuolusias priešistorines technologijas ir žinias ? Kur randasi raktas į tas žinias ? Ar sugebės šiuolaikinis žmogus tai rasti nes dar labai daug neištyrinėtų vietų yra pasaulyje kur gali būti užmirštieji žinių ir technologijų lobiai.

1936 metais Egipte prie piramidžių buvo atkasta iš smėlio sfinkso figūra. Tai pati didžiausia ir seniausia monolitinė labai keistos formos statula. Žmogaus galva su liūto kūnu. Archeologai tvirtina, kad ji buvo sukurta apie 2,5 tūkst.pr.m.e, bet daugelis ekspertų tvirtina, kad ji daug vyresnė – nuo 12 iki 3 tūkstantmečių pr.m.e. Yra nuomonė ir apie 100 tūkst. metų. Vis dar nėra išaiškinimo kokia šio monumento paskirtis. Paleokontaktų šalininkai teigia kad sfinksas susijęs su ateiviais iš kitų planetų. Yra išlikę daug Egipto ir Šumero raštų, kuriuose minimi sfinksai – pusiau žmonės pusiau gyvūnai. Pagal šumerų legendas anunaki (ateiviai) atskrisdavo į Žemę atsivežti aukso. Tačiau po kiek laiko jie sugalvojo iš vietinių gyvūnų sukurti žmones, kad jie atliktų jiems reikalingą darbą. Taip eksperimentų su genų inžinerija dėka ir atsirado sfinksai. Gal Gizos Didysis Sfinksas tarnavo paminklu ar sandėliavimo vieta brangiajam metalui ? Ten surasta daug paslaptingų patalpų, šachtų ir sudėtingų tunelių sistemų. Šachta už Sfinkso leidžiasi labai giliai ir niekas nežino kur ji veda. Dabartiniu laiku georadaro pagalba aptiktos požeminės tuštumos ne tik aplink Sfinksą ir ir po juo. Paleokontaktų šalininkai tvirtina kad ten randasi metraščiai ir tame tarpe apie Atlantidą. Yra teorija, kad žmonės, 10,5 tūkst. m.pr.m.e. pergyvenę Atlantidos katastrofą nusigavo iki šios vietos. Jie atsinešė daug monoskriptų ir pastatė čia jų saugyklą. Taip kad neaišku ką tose saugyklose galima rasti – auksą, ar inoplanetinį protą apie senovės stebuklingas technologijas, ar viską kartu.

2011.USA;  Ancient Aliens  «Aliens and Temples of Gold»

Malta

Vidurženio jūros centre sala Malta. Akmeniniai monumentai, kurie 1000 metų senesni už Egipto piramides – vieni iš seniausių ir keisčiausių pasaulyje.

Įdealiai suplanuotos vidinės patalpos,  grįstos alėjos kažkada buvusios uždengtos stogais, monolitai virš 20 tonų, kai dar nebuvo atrastas ratas.
   
Įdomu tai kad aplinkui randasi daug lygiagrečių šiek tiek daugiau metro pločio griovių panašių į vėžes, kurių ilgis nuo 100 m iki 1 km ir kurių gale pastatytos šventyklos.
Maltoje rastos ir 3 tūkstantmečio pr.m.e požeminės šventyklos. Viename iš kambarių (Orakulo) įspudingos akustinės sąvybės – žmogaus balsas girdimas visame komplekse.

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Ancient Engineers“

Egipto Karnakas

Egipto Karnakas šalia Luksoro
Senovėje Tėbai. Manoma, kad Tėbai 1980–1770 m. pr. m. e. ir 1400–668 m. pr. m. e. laikotarpiais buvo didžiausias pasaulio miestas.
Rytinėje Nilo pakrantėje, 3km į šiaurę gigantiškas Karnako šventyklų kompleksas, pradėtas statyti 16 a.pr.m.e.
Didžiūlės šventyklos, obeliskai ir sfinksų alėja neįsivaizduojami be mašininio apdirbimo.

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Ancient Engineers“

Kalendorius

Senojo Testamento Enocho knygoje aprašyta, kad 5000 metų atgal buvo atskridę ateiviai, kurie paliko žmonijai palikimą – laiko kapsulę su užšifruota informacija apie savę ir savo žinias.
Pasirodo šios kapsulės koordinatės užšifruotos mūsų įprastiniame savaitiniame kalendoriuje, kuris buvo žinomas Egipte dar prieš 6000 metų.   Kiekvienam Egipto faraonui reikėjo duoti priesaiką kad jokiu būdu nekeis kalendoriaus nes pasikeistų užšifruota informacija.
Matematikas Pachomov išnagrinėjo kalendorių, jo ciklus, kai mėnesio dienos sutampa su savaitės dienomis, ištyrė kalendorines matricas ir surado įdomių dalykų. Pvz. erdvinį vaizdą, kuris primena kokią tai turinčią panašumų į žuvį būtybę.
Pasirodo senuose Šumerų tekstuose ir seniausiame indų piešinių mene yra minimos tokios nukritusios iš dangaus būtybės-amfibijos, kurios davė žmonėms žinias apie įvairius civilizacijos dalykus: apie raidžių panaudojimą, kaip statyti namus ir miestus bei šventoves, kaip auginti žemės kultūras ir pagerinti gyvenimo sąlygas.
Toliau tiriant kalendorines matricas buvo gautas Oriono žvaigždyno piešinys kuriame pažymėta viena žvaigždė.
Dar buvo sukeistos savaitės dienos į natas kurių irgi yra septynios ir gautas muzikinis kūrinys.
Pachomovas taip pat nustatė laiko kapsulės vietą – Saulės sala Titikakos ežero pietuose netoli nuo Bolivijos miestelio Copacabana. Šią salą matematikas gavo iš kalendorinės matricos su pažymėta toje saloje vieta. Daugelys inkų legendų irgi nurodo šią vietą kurioje atskridę  po Tvano ateiviai sukūrė naują Žmonių civilizaciją.

Sacharos geologija ir klimatas

40 mln. metų atgal Sachara buvo okeano dugne.
Po to priartėjo prie Europos, pakilo tapo tropikais.
3 mln. metų atgal pasidarė dykuma ir kas 20 tūkstančių metų, dėl žemės ašies pasislinkimų pastoviai kaitaliojasi tai dykuma tai tropikai su didžiuliais ežerais.

Paskutini kartą Sachara žaliavo prieš 7 tūkst. metų.
Prieš 5,5 tūkst. metų virto dykuma per porą amžių.
Tokiu būdu vėl sužaliuos po 15 tūkst. metų.

Žmonės persikėlė į šiaurę ir susiformavo didžioji Egipto civilizacija.

Atrasta nafta ir gręžiniai netikėtai išaiškino, kad po smėliu randasi klodai gėlo vandens, kurį galima panaudoti drėkinimui.
Nors jie dideli, siekia Š. Amerikos didžiųjų ežerų tūrį, tačiau drėkinimui užtektų gal 100 metų. Prisipildytų tik po 15 tūkst. metų.