Magnetinės Žemės anomalijos

Žemė turi gana stiprų magnetinį lauką, kurio ašis pakrypusi į Žemės sukimosi ašį 11,5° kampu, bet ji pamažu keičiasi. Be to, magnetiniai šiaurės ir pietų poliai per paskutinį milijoną metų kelis kartus susikeitė vietomis (inversija). Paskutini kartą manoma kad prieš 78 tūkst. metų.
Saulės magnetinis laukas susikeičia kas 11 metų, paskutinis 2001 metų kovo mėn.

Šiaurės magnetinis polius dabar yra šiaurės rytų Kanadoje, už 1600 km nuo geografinio šiaurės ašigalio. Magnetinio lauko indukcija geomagnetinio pusiaujo juostoje yra 3,1×10^-5 T (teslų), prie geomagnetinių polių — 6,2×10^-5 T. Magnetinis laukas susidaro laidžiame elektrai išoriniame Žemės branduolyje dėl Žemės sukimosi apie ašį ir skystų masių konvekcinio judėjimo aukštyn ir žemyn.
Magnetinis laukas maždaug 1000 km aukštyje sąveikauja su tarpplanetiniais dalelių srautais, sudarydamas magnetosferą. Į Saulę atgręžtoje Žemės pusėje magnetosfera tęsiasi iki 60 000—70 000 km nuo paviršiaus, o priešingoje jos pusėje susidaro daugiau kaip 5 mln. km ilgio magnetosferos uodega. Žemės magnetosferos „pagrobtos“ Saulės vėjo dalelės sudaro dvi radiacijos juostas (van Aleno žiedus): vidinę (2400—5600 km aukštyje) ir išorinę (12 000—20 000 km aukštyje). Virš Žemės magnetinių polių radiacijos juostų nėra.

Dabartiniu laiku atliekami intensyvūs tyrimai kaip keitėsi Žemės magnetinis laukas praeityje. Okeanų vidurio kalnagūbrių pluta ir sustingusios vulkanų lavos užfiksavo šiuos duomenis. Jų dėka bus bandoma prognozuoti ateities Žemės magnetinio lauko pakitimus ir susieti su gyvybės vystymosi sąlygomis. Kanados mokslininkų atliekami tyrimai nustatė, kad jei prieš 30 metų šiaurės magnetinis polius pasislinkdavo apie 10 km, tai dabartiniu laiku daugiau – jau slenka sibiro kryptimi 60 km per metus. Be to nustatyti dideli magnetinio lauko anomalijų plotai pietų pusrutulyje, kur magnetinis laukas pakeitė kryptį ir bendrai šis laukas silpnėja. Per 22 pastaruosius metus susilpnėjo vidutiniškai 1,7 %. Galimas daiktas jis dabar susikeitimo (inversijos) stadijoje, kuri truks tūkstančius metų.

Kadangi Žemės magnetinis laukas tiesiogiai susijęs su Žemės magnetosfera, todėl susijęs ir su Žemę pasiekiančiais kosminiais spinduliais bei dalelėmis ir su gyvybės raida bei sąlygomis mūsų planetoje.

Duomenys iš Wikipedijos ir Diskaverio dokumentikos.

Vandenynų geologija

Kas 300 000 metų Žemės magnetinis laukas susikeičia vietomis. Įvyksta magnetinio lauko inversija.
Tai parodo, kad po Atlanto ir Ramiuoju vandenynais kalvagūbriai slenka daugiau kaip 2in ar 5cm per metus.

Marianų įduba – povandeninė įduba Ramiajame vandenyne, Filipinų jūroje, išilgai Marianų salų rytinių krantų, apie 1500km ilgio.
Marianų įduba praktiškai yra neištirta.

1960 m. žmogaus valdomas amerikiečių batiskafas nusileido į 10 915 m gylį
2009 m. giliavandenis automatinis povandeninis aparatas „Nereus“, sukurtas JAV Woodse Hole okeanografijos institute, sėkmingai pasiekė „Čelendžerio gelmės“ vietą Marianų įduboje.

Ten kur sunkesnės tektoninės plytos palenda lengvesnėmis, šio subdukcijos proceso metu susiformuoja vulkanai, vyksta žemės drebėjimai ir cunamiai. Mariano įduboje vulkanai ne iš magmos o iš slidaus purvo ir nesusidaro žemės drebėjimų.