Geologinė (tradicinė) laiko skalė

Eonas	Era	Periodas (gyvūnijos stadija)		Serija/ Epocha	Pagrindiniai įvykiai	Pabaiga, Milijonai metų
Fanero zojus	Kainozojus	Neogenas[1]		Holocenas	Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas	Tęsiasi
				Pleistocenas	Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija	0,011430 ± 0,00013
				Pliocenas	Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas; Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai.	1,806 ± 0,005 *
				Miocenas	Klimatas švelnus; Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai; Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominidai.	5,332 ± 0,005 *
		Paleogenas[1]		Oligocenas	Klimatas šiltas; Intensyvi faunos evoliucija, ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas.	23,03 ± 0,05 *
				Eocenas	Paspartėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios „šiuolaikinės“ žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia.	33,9 ± 0,1 *
				Paleocenas	Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai; Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas. Pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio).	55,8 ± 0,2 *
	Mezozojus	Kreida		Viršutinė/ Vėlyvoji	Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai, jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, titanozauras, raguotieji dinozaurai ir kt.) Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana.	65,5 ± 0,3 *
				Apatinė/ Ankstyvoji		99,6 ± 0,9 *
		Jura		Viršutinė/ Vėlyvoji	Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, karnozaurai, stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ichtiozaurai ir pliozaurai. Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją.	145,5 ± 4,0
				Vidurinioji		161,2 ± 4,0
				Apatinė/ Ankstyvoji		175,6 ± 2,0 *
		Triasas		Viršutinis/ Vėlyvasis	Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai.	199,6 ± 0,6
				Vidurinis		228,0 ± 2,0
				Apatinis/ Ankstyvasis		245,0 ± 1,5
	Paleozojus	Permas		Lopingijus	Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs pečiakojai, dvigeldžiai, foraminiferos. Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų.	251,0 ± 0,4 *
				Gvadalupis		260,4 ± 0,7 *
				Kizuralis		270,6 ± 0,7 *
		Karbo nas[2]	Pensil vanis	Viršutinis/ Vėlyvasis	Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai didelė deguonies koncentracija.	299,0 ± 0,8 *
				Vidurinis		306,5 ± 1,0
				Apatinis/ Ankstyvasis		311,7 ± 1,1
			Misisipis	Viršutinis/ Vėlyvasis	Dideli primityvūs medžiai, pirmieji sausumos stuburiniai; primityvūs rykliai išplito jūrose; paplitę koralai, pečiakojai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas.	318,1 ± 1,3 *
				Vidurinis		326,4 ± 1,6
				Apatinis/ Ankstyvasis		345,3 ± 2,1
		Devonas		Viršutinis| Vėlyvasis	Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose pečiakojai, Tabulata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir riešapelekės žuvys. Pirmosios amfibijos. Kontinentas Euroamerika.	359,2 ± 2,5 *
				Vidurinis		385,3 ± 2,6 *
				Apatinis/ Ankstyvasis		397,5 ± 2,7 *
		Silūras		Pšidolis	Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys	416,0 ± 2,8 *
				Ludlovis		418,7 ± 2,7 *
				Venlokas		422,9 ± 2,5 *
				Landoveris		428,2 ± 2,3 *
		Ordovikas		Viršutinis/ Vėlyvasis	Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito graptolitai, trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai.	443,7 ± 1,5 *
				Vidurinis		460,9 ± 1,6 *
				Apatinis/ Ankstyvasis		471,8 ± 1,6
		Kambras		Viršutinis/ Vėlyvasis	Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, pintys, brachiopodai.	488,3 ± 1,7 *
				Vidurinis		501,0 ± 2,0 *
				Apatinis/ Ankstyvasis		513,0 ± 2,0
Protezo zojus[3]	Neo protezo zojus	Ediakaris		Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios pintys.		542,0 ± 1,0 *
		Kriogenis		Galimas „sniego gniūžtės“ periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia		630 +5/-30 *
		Tonis		Akritarchų plitimas		850 [4]
	Mezo protezo zojus	Stenis		Rodinijos susiformavimas		1000 [4]
		Ektazis				1200 [4]
		Kalimis				1400 [4]
	Paleo protezo zojus	Stateris		Pirmieji eukarijotai		1600 [4]
		Orosiris		Atsirado deguonies atmosfera		1800 [4]
		Riacinis				2050 [4]
		Sideris				2300 [4]
Archėjus[3]	Neo archėjus	Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas				2500 [4]
	Mezo archėjus	Pirmieji stromatolitai				2800 [4]
	Paleo archėjus	Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos				3200 [4]
	Eo archėjus	Prokariotai				3600 [4]
Hadėjus[3][5]	4100 mln. m. – Seniausia žinoma uoliena; 4400 mln. m. – Seniausias žinomas mineralas 4570 mln. m. – Žemės susiformavimas					3800

1. Istoriškai kainozojus buvo suskirstytas į kvartero periodą ir terciaro periodą. Dabar vietoje terciaro atsirado du: paleogenas ir neogenas.
2. naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
3. Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
4. Nustatyta pagal absoliutų laiką t. y. geochronologiniais metodais
5. Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .

Šaltinis wikipedijoje ir www.Lietuvos.net