Alternatyvios istorijos įdomybių konspektas

Geologinė (tradicinė) laiko skalė

Eonas

Era

Periodas
(gyvūnijos
stadija)

Serija/
Epocha

Pagrindiniai įvykiai

Pabaiga, Milijonai
metų

Fanero
zojus
Kainozojus Neogenas[1] Holocenas Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas Tęsiasi
Pleistocenas Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija 0,011430 ± 0,00013
Pliocenas Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas; Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai. 1,806 ± 0,005 *
Miocenas Klimatas švelnus; Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai; Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominidai. 5,332 ± 0,005 *
Paleogenas[1] Oligocenas Klimatas šiltas; Intensyvi faunos evoliucija, ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas. 23,03 ± 0,05 *
Eocenas Paspartėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios „šiuolaikinės“ žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia. 33,9 ± 0,1 *
Paleocenas Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai; Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas. Pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio). 55,8 ± 0,2 *
Mezozojus Kreida Viršutinė/
Vėlyvoji
Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai, jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, titanozauras, raguotieji dinozaurai ir kt.) Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana. 65,5 ± 0,3 *
Apatinė/
Ankstyvoji
99,6 ± 0,9 *
Jura Viršutinė/
Vėlyvoji
Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, karnozaurai, stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ichtiozaurai ir pliozaurai. Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją. 145,5 ± 4,0
Vidurinioji 161,2 ± 4,0
Apatinė/
Ankstyvoji
175,6 ± 2,0 *
Triasas Viršutinis/
Vėlyvasis
Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai. 199,6 ± 0,6
Vidurinis 228,0 ± 2,0
Apatinis/
Ankstyvasis
245,0 ± 1,5
Paleozojus Permas Lopingijus Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs pečiakojai, dvigeldžiai, foraminiferos. Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų. 251,0 ± 0,4 *
Gvadalupis 260,4 ± 0,7 *
Kizuralis 270,6 ± 0,7 *
Karbo
nas[2]
Pensil
vanis
Viršutinis/
Vėlyvasis
Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai didelė deguonies koncentracija. 299,0 ± 0,8 *
Vidurinis 306,5 ± 1,0
Apatinis/
Ankstyvasis
311,7 ± 1,1
Misisipis Viršutinis/
Vėlyvasis
Dideli primityvūs medžiai, pirmieji sausumos stuburiniai; primityvūs rykliai išplito jūrose; paplitę koralai, pečiakojai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas. 318,1 ± 1,3 *
Vidurinis 326,4 ± 1,6
Apatinis/
Ankstyvasis
345,3 ± 2,1
Devonas Viršutinis|
Vėlyvasis
Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose pečiakojai, Tabulata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir riešapelekės žuvys. Pirmosios amfibijos. Kontinentas Euroamerika. 359,2 ± 2,5 *
Vidurinis 385,3 ± 2,6 *
Apatinis/
Ankstyvasis
397,5 ± 2,7 *
Silūras Pšidolis Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys 416,0 ± 2,8 *
Ludlovis 418,7 ± 2,7 *
Venlokas 422,9 ± 2,5 *
Landoveris 428,2 ± 2,3 *
Ordovikas Viršutinis/
Vėlyvasis
Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito graptolitai, trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai. 443,7 ± 1,5 *
Vidurinis 460,9 ± 1,6 *
Apatinis/
Ankstyvasis
471,8 ± 1,6
Kambras Viršutinis/
Vėlyvasis
Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, pintys, brachiopodai. 488,3 ± 1,7 *
Vidurinis 501,0 ± 2,0 *
Apatinis/
Ankstyvasis
513,0 ± 2,0
Protezo
zojus[3]
Neo
protezo
zojus
Ediakaris Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios pintys. 542,0 ± 1,0 *
Kriogenis Galimas „sniego gniūžtės“ periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia 630 +5/-30 *
Tonis Akritarchų plitimas 850 [4]
Mezo
protezo
zojus
Stenis Rodinijos susiformavimas 1000 [4]
Ektazis 1200 [4]
Kalimis 1400 [4]
Paleo
protezo
zojus
Stateris Pirmieji eukarijotai 1600 [4]
Orosiris Atsirado deguonies atmosfera 1800 [4]
Riacinis 2050 [4]
Sideris 2300 [4]
Archėjus[3] Neo
archėjus
Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas 2500 [4]
Mezo
archėjus
Pirmieji stromatolitai 2800 [4]
Paleo
archėjus
Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos 3200 [4]
Eo
archėjus
Prokariotai 3600 [4]
Hadėjus[3][5] 4100 mln. m. – Seniausia žinoma uoliena;
4400 mln. m. – Seniausias žinomas mineralas
4570 mln. m. – Žemės susiformavimas
3800
  1. Istoriškai kainozojus buvo suskirstytas į kvartero periodą ir terciaro periodą. Dabar vietoje terciaro atsirado du: paleogenas ir neogenas.
  2. naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
  3. Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
  4. Nustatyta pagal absoliutų laiką t. y. geochronologiniais metodais
  5. Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .

Šaltinis wikipedijoje ir www.Lietuvos.net

2012-04-02 - Posted by | geologija, Klimatas, Ledynmečiai, priešistorė, Žmogaus evoliucija | , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: