#08 – Supervulkanų išsiveržimai.

Sekančio scenarijaus pavojus du kart didesnis. Kai nubunda Žemės gelmės – laikykitės toliau. Ugnikalnių  išsiveržimai yra labai pavojingi. Jie gali būti neįsivaizduojamai dideli ir galingi. Taip vadinami supervulkanai . Jie jau buvo vos nenužudę žmonių rasę 75 tūkst metų atgal, kai po truputi klimatas šalo ir išsiveržė didžiūlis ugnikalnis Toba . Išsiveržė keletas tūkst. kūb km magmos ir dujų, prisotintų siera. Dangus visame pasulyje patamsėjo ir net Afrikoje temperatūra nusileisdavo žemiau nulio. Vulkaninė žiema prasitęsė apie penkis metus ir tapo tikra žmonijos katastrofa, jos kritiniu momentu. Žmonijos populiacija sumažėjo iki kelių tūkstančių žmonių.
Dar vienas pavyzdys – didžiulė Sibiro plynaukštė irgi supervulkano padarinys.

Ir dabar taip gali atsitikti. Neeina kalba ar atsitiks, tik kada tai atsitiks. Pagrindinis kandidatas yra viena iš populiariausių turistinių vietų, kur per metus atvyksta apie 3 mln žmonių. Tai Jeloustono nacinalinis parkas . Jeloustono kaldera  yra 40 km pločio ir 80 km ilgio. Kelas kilometrų po ja randasi gigantiška magmos kamera spaudžianti ir kaitinanti iš apačios kaip gigantiškas greitpuodis. Kada nors ji sprogs.
Jeloustono supervulkanas išsiverždavo praeityje su gasdinančiu pastovumu – kas 600 tūkstančių metų ir dabar jau praėjo laikas ir turi išsiveržti. Apokaliptinis debesys pasikels į 25 km aukštį ir išplis po visą Žemės atmosferą. 5 ar 6 metai be derliaus ir rūgštimi prisotintu vandeniu vargu ar kas galės pergyventi. Gal keletas procentų žmonių išgyvens kad iš naujo atgimtų mūsų civilizacija.

Asteroidą galima nukreipti nuo Žemės technikos pagalba, atominio karo galima išvengti diplomatijos dėka. O supervulkano sustabdyti neįmanoma. Mūsų amžiuje supervulkano išsiveržimo šansai nedideli – viso viena ar dvi dešimtosios procento. Dėl to šis žmonijos pavojus aštuntoje sąrašo vietoje.

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011

Ledynmečiai ir klimatas