Graikų dievų ir mitinių būtybių sąrašas
Senovės graikų garbinti dievai.
Pasaulį valdančių dievų elitą sudarė trys dievų generacijos. Pirmoji karta buvo pirmapradžiai dievai: Gaja, Uranas, Erotas, Erebas ir kt. Antroji generacija titanai, kurie nuvertė pirmąją. Trečioji Olimpo dievai analogiškai antrajai nuvertė antrąją ir įsigalėjo pasaulyje. Moteriškos dievybės, kildinamos iš deivės Motinos senovinio pavidalo.
- Acheloja – menka mėnulio dievybė.
- Adikija – neteisybės deivė.
- Adefagija – apsirijimo deivė.
- Adranas – dievas, garbintas Sicilijoje ir atlikęs panašias funkcijas kaip Dzeusas ir Hefaistas.
- Adonis – augimo dievas, Afroditės mylimasis.
- Aega – menka saulės dievybė, Helijo ir Gajos dukra.
- Aetonas – bado dievas.
- Aigipanas – pusiau ožys, pusiau žuvis, gyvuliškas dievas.
- Aidos – kuklumo ir pagarbos personifikacija.
- Agatodemonas – žemdirbystės, sėkmės, sveikatos dievas.
- Agdistis – hermafroditinė dievybė, Dzeuso ir Kibelės vaikas.
- Aglaja – Hefaisto žmona, Asklepijo ir Epionės duktė.
- Afroditė – meilės ir grožio deivė.
- Afaja – deivė, identifekuota su Atėne ar Artemide.
- Akeso – gydymo deivė, Asklepijo ir Epionės dukra.
- Akratas – nemaišyto vyno dievas.
- Alastoras – šeimyninių vaidų personifikacija.
- Alatėja – tiesos ir nuoširdumo deivė.
- Alfėjas – upės dievas, Okeano ir Tetijos sūnus.
- Alektrona – senovinė deivė, laikyta saulės dukra.
- Amfitritė – jūrų dievo Nerėjo ir Doridės dukra, Poseidono žmona.
- Anankė– likimo personifikacija, morių motina.
- Anteras – netrokštamos meilės, meilės paniekinimo personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
- Antėja – daržų, gėlių deivė.
- Aonas – Poseidono sūnus.
- Apatė – apgaulės personifikacija, gimė iš Niktės.
- Apolonas – menų, grožio ir šviesos dievas.
- Aretė – dorybės deivė, Praksidikės dukra.
- Arėjas – karo dievas.
- Aristėjas – menkas dievas, Apolono ir Kirenės sūnus.
- Argija – tingumo personifikacija.
- Artemidė – medžioklės deivė.
- Asklepijas – gydytojų ir gydymo meno dievas.
- Astraja – tiesos deivė, Dzeuso ir Temidės duktė, pavirtusi Mergelės žvaigždynu.
- Atė – pažeminimo, gėdos personifikacija.
- Atėnė – išminties, teisingumo ir karo deivė.
- Azija – titano Japeto žmona.
- Bentesikimė – Poseidono ir Amfitritės dukra.
- Bija – galios personifikacija, Palanto ir Stiksės dukra.
- Brizo – jūreivių ir žvejų globėja.
- Charitės – geranoriškos, malonios ir linksmos deivės.
- Charonas – Hado keltininkas, Niktės ir Erebo sūnus.
- Chaosas – pirmykštė beformė tuščia erdvė, iš kurios atsirado pirmieji dievai.
- Chronas – amžinas laikas.
- Chloridė – pavasario deivė.
- Deimas – siaubo personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
- Demetra – žemdirbystės deivė.
- Dionisas – vyndarystės, ekstazės dievas.
- Dionė – Atlanto dukra, Dzeuso žmona.
- Dikajosinė – teisingumo personifikacija.
- Disnomija – nusikaltimo personifikacija.
- Dzeusas – vyriausias Olimpo dievas, žemės ir dangaus valdovas.
- Eileitija – gimdyvių deivė.
- Elpis – vilties personifikacija.
- Enio – siaubo personifikacija, senovinė dievybė, Arėjo dukra ir bendražygė.
- Eolas – vėjų valdovas.
- Erebas – požeminio pasaulio tamsa, pirmapradis dievas.
- Eridė – nesantaikos deivė.
- Erinijos – keršto deivės, Gajos dukterys.
- Erotas – meilės dievas, Afroditės sūnus arba pirmapradis dievas.
- Ersa – rasos deivė, Dzeuso ir Selenos dukra.
- Eteris – kosmoso ir dangaus personifikacija, gimė iš Niktės ir jos brolio Erebo.
- Euribija – Poseidonui pavaldi jūros dievė, Ponto ir Gajos dukra.
- Fanas – pirmapradis seksualinio troškimo dievas.
- Femė (Osa) – šlovės, gandų ir paskalų personifikacija.
- Filotija – draugystės, prisirišimo personifikacija, gimė iš Niktės.
- Fobas – baimės personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
- Forkinas (Forkijas) – jūros dievybė, Gajos ir Ponto sūnus, jūrų gelmių personifikacija.
- Fusis – pirmapradė gamtos personikacija.
- Gaja (Gėja) – Žemės personifikacija, pirmapradė deivė.
- Geras – senatvės personifikacija, gimė iš Niktės.
- Glaukas – jūros dievas, jūreivių ir žvejų globėjas.
- Gorgonės – jūrų dievų Forkino ir Keto dukros, Gajos anūkės.
- Grajos– įvairios neigiamos deivės, Forkono ir Keto dukterys;
- Hadas – mirusiųjų pasaulio dievas, Dzeuso ir Heros sūnus.
- Harmonija – žmonių santykių harmonijos ir santarvės deivė, Arėjo ir Afroditės dukra.
- Harpokratas – pirmos ankstyvos žiemos saulės personifikacija.
- Hidras – pirmapradis vandens dievas;
- Higėja – sveikatos, švaros deivė, Asklepijaus dukra.
- Himeras – geismo, aistros personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
- Himenajus – santuokos dievas.
- Hipnas – miego dievas.
- Hebė – jaunystės deivė.
- Hefaistas – kalvystės dievas.
- Heliadai – Helijo vaikai (dalis buvo mirtingi).
- Hemera – dienos personifikacija, gimė iš Erebo ir Niktės.
- Hekatė – nakties sapnų ir stebuklų deivė.
- Hera – santuokos deivė, Dzeuso žmona, Krono ir Rėjos dukra.
- Hermis – dievų pasiuntinys, pirklių globėjas.
- Heskihija – ramybės deivė.
- Horos, Dzeuso ir Temidės dukterys:
- Pirmoji karta:
- Talo(Taletė) – pavasario deivė;
- Antroji karta:
- Trečioji karta:
- Valandos (ne visų pripažįstama):
- Augė – pirmoji šviesa;
- Anatolė – saulėtekis;
- Muzika – muzikos ir studijų valanda;
- Gimnastika – gimnastikos, pratimų valanda;
- Nimfė – švarinimosi valanda (prausimasis, maudymasis);
- Mesembrija – vidurdienis;
- Spondė – po priešpiečių išliejant vyno aukojimas;
- Eletė – maldininkas (maldos metas), pirmosios popietės darbo valandos;
- Aktė (Kipris) – valgymas, malonumas, antrosios popietės darbo valandos;
- Hespera (Hesperis) – vakaras;
- Didis (Dysis) – saulėlydis;
- Arktos – paskutinė šviesa;
- Homonoja – santarvės deivė, Praksidikės dukra.
- Hormė – pastangos, aktyvios veiklos personifikacija.
- Hestija – šeimos židinio deivė.
- Iridė – vaivorykštės deivė, okeanidė, vandenynų nimfos Elektros dukra, Heros pasiuntinė.
- Jalisa – deivė, garbinata Rodo saloje.
- Jambė – įžeidžiančio humoro deivė, Pano ir nimfos Echo duktė.
- Jaso – gydimo personifikacija, Asklepijo ir Epionės duktė.
- Kabeirai – orgijų dievybių grupė, Hefaisto ir Kabeiro sūnūs.
- Kaeras – galimybės, puikios progos personifikacija.
- Kakija – ydų ir sugedusios moralės deivė.
- Kamira – deivė, garbinata Rodo saloje.
- Kariatija – riešutmedžio deivė.
- Kerės – Erebo ir Niktės dukterys, mirties dvasios.
- Keto – pavojaus jūroje personifikacija, Gajos ir Ponto dukra.
- Kirkė – Helijo ir Persės dukra, gyvenusi Ajajės saloje.
- Komas – linksmybių dievas.
- Kratosas (Cratos) – jėgos ir stiprumo personifikacija, Palanto ir Stiksės sūnus.
- Krisas – aukso dievas, Dzeuso sūnus.
- Ktesijas – namų ūkio dievas, Praksidikės sūnus.
- Ladonas – Ladono upės Arkadijoje dievas, Okeano ir Tetijos sūnus.
- Lampetija – šviesos personifikacija, Helijo dukra.
- Letė – užmaršties personifikacija, Eridės dukra.
- Leukotėja – senovinė jūros dievybė.
- Linda – deivė, garbinta Rodo saloje.
- Lisa – beprotybės deivė, Niktės ir Urano dukra.
- Litajos – maldų personifikacijos, Dzeuso dukterys.
- Manija – beprotybės personifikacija.
- Meandras – Meandro upės dievas, Okeano ir Tetijos sūnus.
- Moiros – likimo deivės.
- Moras – pražūties personifikacija, gimė iš Niktės.
- Momas – kaltės personifikacija, gimė iš Niktės.
- Mormo – deivė, kandžiojusi blogus vaikus, Hekatės mylimoji.
- Mūzos– trys pirmosios, vėliau dar devynios menų deivės:
- Trys pirmosios mūzos:
- Devynios tradicinės mūzos, Mnemosinės ir Dzeuso dukros:
- Kaliopė – epinės poezijos mūza;
- Klio – istorijos mūza;
- Erata – elegijos mūza;
- Euterpė – muzikos mūza;
- Melpomenė – tragedijos mūza;
- Polymnija – lyrinės poezijos mūza;
- Terpsichorė – šokio ir chorinių himnų mūza;
- Talija – komedijos ir idilijos mūza;
- Uranija – astronomijos, astrologijos ir geometrijos mūza;
- Nikė – pergalės personifikacija, Palanto ir Stiksės dukra.
- Niktė – nakties tamsa, pirmapradė deivė.
- Nimfos– gamtos deivės, dievų palydovės:
- Driadės – miško nimfos;
- Hamadriadės – nimfos, buvusios medžio dalimi;
- Hesperidės – driadės, Atlanto ir Hesperos keturios dukterys;
- Najadės – šaltinių ir upelių nimfos;
- Nereidės – jūros nimfos, gražuolės Nerėjo ir Doridės dukterys;
- Lampadės – požeminio pasaulio nimfos.
- Oreadės – kalnų nimfos.
- Plejadės – titano Atlanto ir okeanidės Plekonės dukros.
- Okeanidės – vandenynų nimfos, Okeano dukterys.
- Nemezidė – griežto teisingumo, pražuvimo, keršto deivė, Niktės dukra.
- Nerėjas – Egėjo jūros dievas, Gajos ir Ponto sūnus.
- Nesojos – salų personifikacijos;
- Oenotropajos:
- Okeanas – titanas, vandenyno dievas.
- Oneirojai– miego ir sapnų dievai:
- Pajanas – dievų gydytojas.
- Panas – piemenų ir bandų dievas.
- Pandija – ryškumo personifikacija, Dzeuso ir Selenos dukra.
- Palantas – Stksės vyras, Krejo ir Euribijos sūnus.
- Panacėja – gydymo deivė, Asklepijos ir Epionės duktė.
- Peitė (Peitija) – įtikinimo ir sugundymo personifikacija. Afroditės ir Hermio dukra.
- Penija – skurdo personifikacija.
- Pentas – liūdesio, sielvarto personifikacija.
- Praksidikė – teisminės bausmės deivė.
- Priapas – derlingumo dievas, Dioniso ir Afroditės sūnus.
- Protėjas – senovinis jūrų dievas.
- Plutas – turto personifikacija, Demetros ir Jasiono sūnus.
- Ponas – sunkaus darbo personifikacija, gimė iš Niktės.
- Pontas – senovinis jūrų dievas (jūrų giluma), Gajos ir Eterio sūnus.
- Poras – tikslingumo, praktinių sumetimų personifikacija.
- Poseidonas – vyriausias jūrų dievas, Krono ir Rėjos sūnus.
- Potamai – upių ir ežerų personifikacijos, Okeano ir Tetidės vaikai (apie 100 dievų).
- Persefonė – atgimstančios gamtos, mirusiųjų pasaulio deivė.
- Soteras (Soterija) – saugumo ir išsigelbėjimo nuo bėdos personifikacija.
- Talasa – pirmapradė jūros deivė, Eterio ir Hemeros dukra.
- Tanatas – mirtis, gimė iš Niktės.
- Tartaras – begalinė bedugnė, požemio pasaulis, pirmapradis dievas.
- Taumas – jūros pagarbi netikėtumo personifikacija, Gajos ir Ponto sūnus.
- Telchinai – Olimpo dievų palydovai, Ponto ir Talasos vaikai.
- Telesforas – Asklepijaus sūnus, simbolizuoja atsigavimą po ligos.
- Tesidė – pirmapradė kūrimo personifikacija.
- Tichė – sėkmės deivė.
- Titanai:
- Urano vaikai:
- Titanų vaikai:
- Triajos – trys gamtos deivės.
- Tritonas – jūros gelmių pasiuntinys, Poseidono ir Amfitritės sūnus.
- Uranas – dangaus dievas, nuverstas nuo sosto Krono, savo sūnaus.
- Urėjai (Ourea) – kalnų dievai.
- Zagrėjas – Dzeuso sūnus, kuris vėliau tapo Dionisu.
- Zelas – uolumo personifikacija, Palanto ir Stiksės sūnus.
Graikų mitinių būtybių sąrašas:
- Aloadai, Otas ir Efialtas, milžinai, Poseidono sūnūs;
- Amfisbaena – dvigalvė gyvatė su šviečiančiomis akimis[1].
- Argas, šimtaakis milžinas;
- Auksavilnis avinas, kurio vilnos keliavo argonautai;
- Automatonai– dirbtini metaliniai mechanizmai:
- Charibdė, jūrų pabaisa, primenanti jūros verpetą, Gajos ir Poseidono dukra;
- Chrisaoras, sparnuotas milžinas su trigubu liemeniu, Poseidono ir Medūzos palikuonis;
- Cerberis, trigalvis šuo, saugojęs Tartaro vartus;
- Chimera, ožkos, liūto ir drakono hibridinė pabaisa, Tifono ir Echidos palikuonis;
- Diomedo žirgai, kumelės-žmogėdros;
- Egidė – iš žemės gimusi, ugnimi kvėpavusi pabaisą, siautėjusi Frigijoje, Indijoje, Libijoje ir Egipte;
- Empusa, demonas, galėjęs keisti pavidalą;
- Erimanto šernas, kurį Heraklis turėjo sugauti 4-ajame žygdarbyje;
- Etonas, milžiniškas erelis gimęs iš Tifono ir Echidnos sąjungos.
- Feniksas, paukštis, atgimstantis iš pelenų;
- Gerionas, milžinas su trimis liemenimis;
- Gigantai, milžinai su gyvačių kojomis, gimė iš Gajos ir Urano;
- Grifai, baisūs paukščiai su erelio snapais ir liūto kūnais.
- Gorgonės, jas pamačiusieji sustingdavo į akmenį, Forkino ir Keto dukterys;
- Harpijos, moterys paukščiai, Elektros ir Taumo dukterys;
- Hekatonkheirai, šimtarankiai, penkiasdešimtgalviai milžinai, Urano ir Gajos vaikai;
- Kakas, ugnimi alsuojantis milžinas;
- Kalidono šernas, kurį pasiuntė Artemidė, kadangi miesto žmonės ją pamiršo;
- Kampė, sfinkso, drakono ir skorpiono hibridinė pabaisa;
- Kentaurai (Tesalijos), pusiau arklių, pusiau žmonių rasė;
- Kerinėjos stirna, stirna aukso ragais ir vario kojomis;
- Kiklopai, vienaakių milžinų rasė;
- Kipro kentaurai, kentaurai turėję buliaus ragus;
- Lernos hidra, panašus į gyvatę daugiagalvis jūros pabaisa, Echidnos ir Tifono palikuonis;
- Ladonas, šimtagalvis drakonas, Tifono ir Echidos palikuonis;
- Lamija, pabaisa, valgiusi vaikus, moters galva ir krūtine bei gyvatės kūnu;
- Minotauras, pusiau žmogus, pusiau jautis, gyvenęs labirinte;
- Nefelė – fantomas, turintis Heros formą, kurį suformavo iš debesų Dzeusas[2].
- Nemėjos liūtas, Echidnos ir Tifono palikuonis;
- Ortras, dvigalvis šuo, Echidnos ir Tifono palikuonis;
- Pegasas, sparnuotas arklys, Poseidono ir Medūzos palikuonis;
- Pitonas, gyvatė, Delfų žemės drakonas.
- Satyrai, pusiau žmonės, pusiau ožiai;
- Scilė, jūros pabaisa, jos kūną sudarė dvylika šuniškų kojų ir žuvies uodega, Forkino ir Keto dukra;
- Silenai, pusiau žmonės, pusiau arkliai;
- Sirenos, pusiau moterys, pusiau paukščiai;
- Sfinksas, liūtas su žmogaus galva;
- Stimfalo paukščiai, paukščiai varinėmis kojomis;
- Teumesijos lapė, milžiniška lapė, medžiojusi Tėbų miesto vaikus;
- Tifonas, monstras, šimtagalvė baidyklė, Gajos ir Tartaro sūnus;
- Titijas, milžinas, Dzeuso ir Elaros sūnus;
- Tritonai, į undines panašios vyriškos būtybės, jūros dievų palydovai;
- Uroboras, gyvatė, kuri laiko apsivijusi Žemės rutulį, nasrais įsikibusi į savo uodegą
Yra neatitikimų. Hadas – Krono ir Rėjos sūnus. Dzeusas buvo Hado brolis, ne tėvas.