Majai

Majai – Centrinės Amerikos indėnų tauta, sukūrusi Majų civilizaciją. Jie gyveno vadinamajame istoriniame-kultūriniame Maja regione (Meksikos pietuose (Čiapas, Jukatano šiaurė), Gvatemaloje, vakarų Hondūre ir šiauriniame Belize). Jų civilizacija gyvavo maždaug nuo 1000 m. pr. m. e. iki ispanų užkariavimo (iki XVI a.).

3113 m.pr.m.e    – prasideda majų kalendorius
2012.12.21    – pasibaigia majų kalendorius

Majų civilizacijoje gyvavo apie 70 miestų.

15 a. nukariavo Konkistadorai – ispanų, portugalų užkariautojai.
Majai pasidavė, nes buvo numatyta jų kalendoriuje. Galvojo kad dievai nes nepažinojo nei arklių nei šaunamųjų ginklų.

Buvo didelės problemos su vandeniu ir dirvoženio nualinimu iškirtus miškus. Pagrindinis maistas kukurūzai, kuriuos augino apie 5 tūkst. metų. Dar pupos ir moliūgai.
Aukodavo vaikus dievams. Ant vulkano virš 6000m aukščio rastos trys pusės tūkstančio metų senumo labai gerai išsilaikiusios vaikų mumijos. Išsilaikė nes buvo padengtos vulkano pelenais ir šaltyje. Dabar saugojamos šaltoje azoto atmosferoje. Nustatyta kad vaikai į šią vietą atvesti apie 1600 km keliu. Kelyje buvo viena sausiausių pasaulyje dykuma.

Vienas didžiausių klasikinės Majų civilizacijos miestų – Tikalis. Dešinėje pusėje – Jaguaro šventykla

Greta religijos, labai gerai buvo išvystyta matematika ir astronomija. Vienas iš pačių pažangiausių matematikos pasiekimų buvo nulio sąvoka. Astronomijoje buvo naudojamasi sudėtingu kalendoriumi, kuris rėmėsi saulės metais (18 mėnesių po 20 dienų ir papildomas 5 dienų laikotarpis), buvo šventieji metai (13 ciklų po 20 dienų) ir daug kitų ciklų, pradėtų skaičiuoti nuo 3114 m. pr. m. e. Majų astronomai turėjo tikslias Mėnulio ir Veneros pozicijų lenteles ir mokėjo numatyti Saulės užtemimus.

Persija

Persija (senovės persų: Pārsa) – senovinis regionas dabartiniame pietvakarių Irane (iš dalies atitinka Farso provinciją).

Senovės Persija, Senovės Iranas (dar Persijos imperija, Persija) – istorinė valstybė ir civilizacija, gyvavusi dabartinio Irano, Afganistano, Azerbaidžano ir dalies Pakistano, Tadžikistano, Turkmėnistano teritorijoje.

Istorija

Persų tauta minima kartu su medais 844 m. pr. m. e. Asirų šaltiniuose ji įvardijama parsuaš. Tuo metu jie klajojo šiaurės Irane aplink Urmijos ežerą. Apie 700 m. pr. m. e. legendinis valdovas Achemenes suvienijo persų gentis. Regioną kontroliuojant medams ir skitams, persai, vadovaujami valdovo Teispes (Cišpiš) migravo į pietus ir apsistojo Persijos regione.

Persija senovėje apjungė nacijas taikiu būdu.

Persepolis (gr. Περσέπολις – „persų miestas“) buvo senovės Persijos sostinė, maždaug 70 km nuo dabartinio Širazo miesto Irane, netoli nuo Pulvaro (Pulwar) įtekėjimo į Kurą vietos.

334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis įžengė į Achemenidų imperiją ir nugalėjo Persijos valdovą.

170 m. pr. m. e. kiti užkariautojai partai paveldėjo imperiją. Jie valdė iš Ktesifono Mesopotamijoje.
226 m. Persijos regionas atgimė iš naujo, nes šiose teritorijose sukilo Achemenidų palikuonis, persas Ardašyras. Jis įkūrė Sasanidų dinastiją, kuri dar vadinama Antrąja Persijos imperija.
Žlugus Sasanidų imperijai, Persija buvo prijungta prie Kalifato ir islamizuota. Ji tapo Farso provincija.