Mesopotamija

Mesopotamija (arba Tarpupis)

Gyvenvietės Mesopotamijoje aptinkamos jau viduriniame paleolite (arba Senasis akmens amžius yra pirmasis akmens amžiaus periodas, kuris prasideda hominidams pradėjus gamintis akmeninius įrankius (prieš maždaug 2,6 mln.)).

10 tūkst.m.pr.m.e – žemdirbystės atsiradimas
VI-V tūkst. pr. m. e. Mesopotamijoje gyvavo trys skirtingos kultūros
* Hassuna periodas (5800-5500)
* Samaros periodas (5600-5000)
* Halafo periodas (5500-4500)

Seniausieji gyventojai, kuriuos mini rašytiniai šaltiniai, buvo šumerai – pietuose ir akadai – šiaurėje.

4-3 tūkst. pr. m. e. sandūroje Pietinėje Mesopotamijoje atsiranda šumerų miestai-valstybės: Nipūras, Lagašas, Urukas ir kt. Jie tapo savarankiškomis valstybėmis, garbinančiomis skirtingus dievus ir kovojančiomis tarpusavyje. Kai kurioms jų pavykdavo įgyti laikiną hegemoniją kitų miestų atžvilgiu, tačiau šį susiskaldymo pobūdį šumerai išlaikė beveik per visą savo istoriją.

Apie 2300 m. pr. m. e. Umos miesto karalius Lugalzagizis suvienijo visą Mesopotamiją į vieningą imperiją. Ji išsilaikė labai trumpai, kadangi 2300-2200 m. pr. m. e., čia įsiviešpatavo šiaurėje gyvenusi semitiška tauta akadai, kurių karalius Sargonas vėl suvienijo Mesopotamiją į Akado imperiją.

Po Akado imperijos viešpatavimo į Mesopotamiją įsiveržė semitai amoritai, kurie sunaikino senąją civilizaciją. Mesopotamija suskilo, ir skirtingi miestai, tokie, kaip Isinas, Ešnūna, Maris, Ašūras čia sukūrė atskiras karalystes. Tame kontekste išryškėjo iki tol visai nežymus Babilono miestas, kurio valdovas Hamurabis 1800 m. pr. m. e. suvienijo Mesopotamiją ir įkūrė Babilonijos karalystę, kuri egzistavo iki 1600 m. pr. m. e. Ji paprastai vadinama Senąja Babilonijos karalyste.

II tūkst. pr. m. e. viduryje Babilonija nusilpo ir ją užplūdo priešai iš šiaurės bei rytų. Tai buvo kasitai, kurių dinastija valdė Pietų Mesopotamiją, ir asirai bei mitaniai, valdę šiaurės Mesopotamiją.

Po suirutės laikotarpio II tūkst. pr. m. e. pabaigoje, sukrėtusio visą Artimųjų Rytų senovės pasaulį, Mesopotamijoje įsigalėjo atgimusi Asirijos imperija. Jos žymiausias valdovas Ašurbanipalas valdė 700-612 m. pr. m. e.

VII a. pr. m. e. pradžioje žlugus Asirijai, sostinė vėl buvo sugrąžinta į Babiloną ir įkurta Naujoji Babilonijos karalystė arba Chaldėjų Babilonas, egzistavęs 612-539 m. pr. m. e. Šį suvienijimą galima sieti su dviem žymiausiais šios karalystės valdovais Nabuchodonosaru I ir II.