#04 – Klimato kolapsas.

Sekantis pasaulio pabaigos scenarijus ne teorinis, o iš tikro tikėtinas.
1909 m sausis. Antarktidoje vasara. Ernestas Šakletonas , žinomas poliarinis tyrinėtojas atsisakė bandymo pasiekti pietų polių. Kelyje atgal į bazinę stovyklą jis aptiko tai, kas iš pagrindų pakeitė požiūrį į ledinį kontinentą. Tai buvo ledinis suakmenėjęs medienos gabalas. Taip pat uolienoje rado kitus aiškius augalų atspaudus. Vienintelis šios mįslės atsakymas galėjo būti kad kažkada čia augo tropinis miškas.
Dabar patikimai nustatyta, kad Žemės klimatas pastoviai keičiasi. Buvo periodai, kai visas paviršius apšaldavo, būdavo ir šiltųjų periodų, kai nuo karščio pusiaujo biologinė įvairovė nuskursdavo ir persislinkdavo į poliarines sritis. Dabartiniu laiku mes pergyvename naują visuotinį atšilimą, kurį išprovokavo žmogaus veikla. Mes su visa gyvunija ir augalija dabar žaidžiame rizikingą žaidimą su gyvybės įvairovės aprūpinimo galimybėmis gamtoje. Tik nežinome kiek laiko liko iki negrįžtamų padarinių kai jau bus vėlu – 10 metų ar 100 metų. Kiek dar yra gamtinių rezervų. Visi klimatologai sutinka kad globalinio atšilimo požymiai labai akivaizdūs. Pavyzdžiui visiškai aišku, kad grenlandijos ledynai traukiasi, bet gal tik po 20 ar 50 metų mes suprasime, kad tai buvo negrįžtamas, laiku nesustabdytas procesas.

Iki istorinių epochų analizė  rodo kad mes galime patirti staigų temperatūros šuolį. 55 mln metų atgal Žemė buvo patirusi tokį temperatūros šuolį, kokį dabar provokuoja atmosferos užterštumas CO2. Dar didesnę įtaką šiltnamio efektui daro išsiskiriantis metanas, kuris ir buvo kaltininkas 55 mln m atgal. Ir dabar gali taip atsitikti, nes vandenynų dugne bei sibiro tundroje yra daug užkonservuoto metano kietame pavidale, kurį laiko įšalas, o šiltėjant aplinkai gali išsiveržti į paviršių ir iššaukti grandininę atšilimo reakciją. Iki industrializacijos 150 metų atgal 1 mln molekulių oro, angles dioksido buvo 270, o šiandien jau beveik 50% daugiau – 390. Esant tokiam augimui, iki amžiaus galo pasieksim 800 – 1000 koncentraciją – klimatas atšils nuo 4 iki 8 laipsnių ir dėl ledynų tirpsmo vandenyno lygis pakils nuo 5 iki 10 metrų. Daug dažnesni ir stipresni bus uraganiniai vėjai, potvyniai, gaisrai, išnyks kaikurie gyvūnai, po vandeniu atsidurs Venecija ir t.t. O išsilaisvinęs metanas dar du kart tiek pakels temperatūrą. Bet ar prives šie kataklizmai prie žmonijos žūties ? Gal yra galimybė atspindėti dalį saulės šilumos ar panaudoti kitus geoinžinierijos  metodus ? Tačiau kai žmogus įsiterpia į kokius nors sudėtingus, ne iki galo žinomus gamtos procesus, dažnai būna neįvertinti šalutiniai veiksniai, kurie savo ruožtu gali pakenkti kitais kataklizmais. Ar nebus ligos gydymas blogiau už pačią ligą kaip kartais būna ? Tokiu būdu beliks tik tas vienintelis metodas, kurį pritaikė Žemės gyvybė prieš 55 mln metų. Persikelti į Antarktidą.
Šio scenarijaus tikimybė yra aukštesnė nei supervulkano išsiveržimas ar atliekami fizikiniai eksperimentai ar kiti anksčiau aprašyti pavojai. Dėl to klimatinis kolapsas priskirtas 4 vietai iš 10.

Ledynmečiai ir klimatas

Žr. kitus šios serijos straipsnius.
10 Ways to End the World 2011