Rašytiniai dangaus ateivių šaltiniai.

Jei ateiviai buvo pripažinti dievais, tai gal reikia paieškoti rašytinių šaltinių. O atsakymus galima rasti pačioje neįtikinamiausioje vietoje – Biblijoje.
Denikeno idėjos derinasi su jo dievo tikėjimu ir biblinėmis pranašystėmis. Senajame testamente rašoma apie dievo apsilankymus su angelų svita. Dažnai tai lydėjo perkūnijos ir didžiuliai dūmų debesys.
Pranašo Ezikielio knygoje rašoma kad dievai nusileido su kokia tai fantastine mašina ir smulkiai aprašė tai. Dar rašė apie keturias sparnuotas butybes kurios skrisdavo su kokiu tai ratuotu aparatu, kuriame ratai kituose ratuose. Lygindavo jo išduodamą garsą su vandens krioklio garsu. Plačiau žr. čia.
Dar Denikenas mini Enocho knygą  ( žr.čia ).
Svarbu kad Enochas rašė savo vardu: kur jis dalyvavo ar pats ką darė. Viename iš senovinių raštų parašyta kad Enocho prosenelis buvo nuneštas į dangų 300 metų laikotarpiui. Ten susitiko su išsivysčiusia butybe, kurią mes vadiname Dievu. Dievas liepė savo tarnams šį jauną žmogų išmokyti rašto ir kalbos. Taip jis įgavo galimybę rašyti knygas ir citavo tas butybes, aprašė jų jerarchiją, bei kokios buvo jų profesijos. Pvz vienas jų buvo astronomas.
Tokiu būdu Enochas buvo pirmasis, kuris pasidalino informacija apie savo kontaktus su senaisiais ateiviais. Denikenas sako, kad negali suprasti kodėl apie tai yra nutylima. Kodėl mes daleidžiame Dievo įsikišimą į pasaulio istorija, kai tuo tarpu neigiame ateivių dalyvavimą žmonių istorijoje.
Raštas tais laikais dar buvo mažai kam žinomas nes buvo kaip naujas išradimas. Dėl to buvo stengiamasi atspindėti tik tai kas realiai egzistavo ir buvo svarbu. Tai šiuolaikiniams tyrėjams ypač aktualu ir vertinga.

Denikeno tyrimai išryškino ir kitus liudytojus nebūtinai susijusius su biblija. Beveik kiekvienoje religijoje pasakojama apie dangaus butybes nusileidusiais ant žemės ir dalyvavusiais žmonijos gyvenime.
Denikenas surado kur visų mitologijų ir epų šaltinis. Suprato apie ką jie pasakoja arba rašo. Apie butybes kurios nelauktai atsiranda ir visiems įsakinėja, verčia paklusti, moko, o po to lygiai taip pat nelauktai dingsta žadėdami grįžti labai tolimoje ateityje.

Senovės indų literatūroje aprašomos mistinės skraidančios mašinos – vimanai (žr. čia)kuriuos pilotavo karalius Šalva. Tarp vimanų kartais įvykdavo karas, kurio pasekoje būdavo sugriauti ištisi miestai.

Indijoje dabar jau nieko nenustebinsi apie senovės ateivius. Jie visa tai senai žino. Tai įrodo senieji raštai, piešiniai ir net atitinkami pastatai, išmėtyti po visą pasulį. Jei randami lėktuvų maketai  tai priešistorės žmonės ko gero netgi skraidė.

The spaceships of Ezekiel
Ancient Aliens: Mysteries of History. THE UFO. Generation myth
Загадки истории: НЛО: Зарождение мифов 2011

Ekvadoro metalinė biblioteka

Pietų Amerika. Ekvadoras. Andų kalnų masyvas. Tūkstantmečiais rytinis kalnų slėnis priklausė Chibarų  indėnams – galvų medžiotojams ir savo žemių ir paslapčių gynėjams. Didžiausia jų saugojama paslaptis – urvas Los Tajos.
Italų katalikas misionierius tėvas Paulo Karlo Kresbi praeito amžiaus viduryje pasižymėjo didele meile iš indėnų pusės. Jis nuoširdžiai padėdavo vietiniams gyventojams ir jie atsidėkodami jam nešdavo dovanas. Tokiu būdu jis sukaupė nemažai vietinių artefaktų, tame tarpe iš brangiųjų metalų, su nuostabiais raižiniais ir ženklais, kurie nesutinkami Chibarų kultūros paminkluose.
Erikas Fon Denikenas 1973 metais savo knygoje “Dievų auksas“ aprašė šią nuostabią tėvo Kresbi kolekciją. Pilnai tikėtina kad tai buvo iš urvo Los Tajos (žemėlapis), kažkada padovanotos indėnams nežinomos aukštai išsivysčiusios civilizacijos.
Iškelti  Fon Denikeno knygoje klausimai paskatino tyrinėjimams ir škotą Telli Holą. 1975 metais jis atvyko į Kuenkos miestelį savo akimis pamatyti Kresbi kolekciją. Vėliau organizavo virš 100 žmonių ekspediciją urvo tyrinėjimams. Netgi pirmasis nusileidęs ant Mėnulio kosmonautas Nilas Amstrongas  dalyvavo šioje ekspedicijoje. Iš tikrųjų buvo rasta grandiozinė patalpa, bet ataskaita buvo daug kuklesnė nei aprašė Erikas Fon Denikenas. Buvo rastas kapas su pusantro tūkst.pr.m.e. artefaktais, bet nieko panašaus į Kresbi kolekciją nebuvo ir tokiu būdu neišaiškėjo iš kur ji atsirado.
Telli Holas nenuleido rankų ir po 15 metų, 1991 jis susirado ekvadorietį Petronio Jaramillo kuris tvirtino kad 1946 metais, būdamas paauglys, lankėsi Los Tajos urve. Ten nusigavo per slaptą angą, esančią po vandeniu ežere. Pasakojo kad matė daug artefaktų kaip Kresbi kolekcijoje ir net knygų auksiniais viršeliais. Iki šiol vyksta ginčai kad senovėje Žemę galėjo aplankyti kokia tai civilizacija, kuri požemiuose paliko žmonių ateinančioms kartoms kokią tai informaciją.
Bet Petronio numirė nespėjęs parodyti tą landą o 2008 metais numirė ir tyrinėtojas Telli Holas taip ir neradęs metalinės bibliotekos. O Kresbi kolekcija irgi dingo be pėdsakų.
Tačiau tėvo tyrinėjimus nusprendė pratęsti dukra Eilin. Jos kolekcija vis pasipildo naujais artefaktų  egzemplioriais. EilinKolekc.jpg Aiškiai matosi ištęstas viršugalvis, kaip ir Egipto statulose.  Tikėsimės kada nors bus rasta metalinė biblioteka ir išaiškės indėnų kruopščiai saugojama paslaptis.

Zagadki.Istorii.Pod_Tolshchei_Zemli 2011