Alternatyvios istorijos įdomybių konspektas

Egipto istorijos

OFICIALIOJI  EGIPTO  ISTORIJA

Senovės Egipto istorija skirstoma į periodus (priešdinastinis, senoji karalystė, vidurinioji karalystė, naujoji karalystė ir vėlyvasis laikotarpis), kurie savo ruožtu skirstomi į dinastijas.

Dabartiniame Egipte žmonės Sacharos dykumos oazėse gyveno dar prieš 12 000 metų. Prieš 10 000 metų jie sukūrė aukšto lygio civilizaciją. Į Nilo slėnį pirmieji žmonės pradėjo keltis VI tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmoji Nilo kultūra susiklostė prieš 7000 metų.

Priešdinastinis laikotarpis (~3200 – ~3050 m. pr. m. e.)
Apie 3500 m. pr. m. e., prie Nilo susidarė 2 valstybiniai junginiai: Aukštutinis (į pietus nuo Nilo deltos) ir Žemutinis (Nilo deltoje) Egiptas. Žemutinio (pietinio) Egipto centras buvo Bechdedas, kur buvo garbinamas dievas Horas, Aukštutinio (šiaurinio) Egipto centras buvo Ombosas, kurios dievas buvo Setas.
Valdo I ir II dinastijos.

Senoji karalystė  (apie 2700–2181 m. pr. m. e.)
prasideda su trečiąja dinastija 2686 m. pr. m. e. Senosios karalystės įkūrėju laikomas karalius Džoseras. Būdinga stipri centralizuota karaliaus valdžia, sukuriamas sudėtingas biurokratinis aparatas. Dėl savo galios vadinama „Aukso karalyste“.
Būdingas tipiškiausias egiptiečių menas, religija ir kultūra. Stiprėja Saulės, kaip pasaulio dievo, supratimas, pamažu išstumiantis senesnius tikėjimus, kad žemiškasis dievas yra karalius. Sukurti pirmieji mitai apie pasaulio sukūrimą.
Garsiausi faraonai: Džoseras, Snofru, Cheopsas, Mikerinas, Sahurė.
2589 -2566 m. pr. m. e. – 4 dinastijos Cheopso valdymo metai. Po Cheopso 400 metų Egiptas klestėjo.
Esminis požymis – statomos didingosios piramidės. Žlugus faraono autoritetui ir žiauriai išdžiuvus Nilui, žlugo ir Senoji karalystė.

I-asis suirutės laikotarpis    2180–2025 m. pr. m. e
Susilpnėjo centrinė valdžia, apleista irigacinė sistema, sunyksta menai, ėmė keistis religinė sistema. Manoma, kad senoji karalystė žlugo dėl 200-150 metų Artimuosiuose Rytuose trukusios sausros. Valdo VII-X (XI) dinastijos.

Naujoji karalystė (1580–1080 m. pr. m. e.)
prasidėjo Aukštutinio Egipto karaliaus Amozio I (Ahmos – „Mėnulis gimė“), iš XVIII dinastijos, pergale prieš hiksus, jų sostinės Avario miesto sunaikinimu ir užkariautojų išvijimu į Sinajaus pusiasalio dykumą per Sueco sąsmauką bei žydų pavertimu vergais. XVIII dinastijos žymiausias vadovas – Tutmozis III, karvedys, 17-os žygių metu užkariavęs 350 miestų, Artimuosius Rytus nuo Nubijos iki Eufrato upės. 1457 m. pr. m. e. prie Kadešo (dab. Sirija) sumušė kanaanitų koaliciją.

Šios dinastijos valdymo metu, karalius Amenhotepas IV (1353-1336 m. pr. m. e.) įvykdė religinę reformą.

Pats garsiausias Naujosios karalystės valdovas – Ramzis II Didysis (1279 -1213 m. pr. m. e.), trečiasis 19-osios Egipto dinastijos valdovas – karvedys, politikas ir diplomatas. 1258 m. pr. m. e. jis sudarė pirmąją pasaulyje žinomą taikos sutartį su hetitų valstybės valdovu Hatušiliu III. Tai pirmas kartas istorijoje, kada karas baigėsi taikos derybomis.
Gyveno virš 90 metų, 3 kart ilgiau negu paprasti egiptiečiai. Turėjo 45 sūnus ir 40 dukterų.
1266 m. pr. m. e. baigta kalti uoloje Ramzeso šventyklos statyba Abu Simbelyje
Daug raižinių, garbinančių jo žygdarbius, kurie iš tikrųjų nebuvo sėkmingi. Pirma kartą panaudojo karo vežimus.
Naujojoje karalystėje (ne taip kaip senojoje prieš 1000 metų su Cheopso piramidėm) negalėjo statyti piramides ir reikėjo konkretesnių valdymo ir reklamos sprendimų kaip Ramzeso šventykla.

Senojoje ir Vidurinėje karalystėje faraonai buvo garbinami kaip dievai, o nuo Naujosios karalystės laikų jų galia ir prestižas ėmė tirpti, galiausiai jie imti laikyti tik valdančiais šalį asmenimis.

III suirutės laikotarpis    apie 1185 m. pr. m. e.
III pereinamasis laikotarpis. Valdant XXII dinastijos (iš Libijos) karaliams, baigiasi visiška suirute valstybėje. Valdo XXI-XXIV dinastijos (1185-747)

Vėlyvasis Egipto istorijos laikotarpis
Nuo 747 iki 656 m. pr. m. e. valdo XXV dinastija.

Priklausomas Egiptas
664 m. pr. m. e. į Egiptą įsiveržia asirai ir jį užkariauja. Taip baigiasi nepriklausomo Egipto istorija. Vėliau įsiveržia babiloniečiai. Iki 525 m. pr. m. e. valdo XXVI dinastija.

525 m. pr. m. e. persai užima Egiptą ir valdo iki 332 m. pr. m. e. Tai – XXVII-XXX dinastijos.

332 m. pr. m. e. Egiptą užkariauja Makedonijos karalius Aleksandras Didysis, kuris įkuria XXXI dinastiją. Prasideda helenizmo epocha. Nuo 304 m. pr. m. e. Egiptą ima valdyti Aleksandro suvestinio brolio Ptolemėjaus įkurta Ptolemėjų dinastija (iki 30 m. pr. m. e.).

Galutinis Egipto žlugimas siejamas su faraonės Kleopatros VII vardu, kuri pradėjo dinastinius karus su savo broliais (Ptolemėjai XIII ir XIV) ir pasikvietė į pagalbą Romos armiją.Kleopatros ir jos meilužio Gajaus Julijaus Cezario nurodymu 47 m. pr. m. e. buvo padegta garsioji Aleksandrijos biblioteka (sudegė 500 000 senovinių raštų). Kleopatra nusižudė 30 m. pr. m. e. Egipto sosto paveldėtoją – Kleopatros ir Gajaus Julijaus Cezario 17-metį sūnų Cezarioną tais pačiais metais nužudė būsimasis Romos imperatorius Gajus Julius Oktavianas Augustas. Valdo XXXI-XXXII dinastijos. Egiptas atsiduria Romos valdžioje. Romėnai valdė Egiptą nuo 30 m. pr. m. e. iki 638 m.

ALTERNATYVIOJI  ISTORIJA

Neįtikėtina, kad Egipto civilizacija susiformavo iš pirmykščių bendruomenių, medžiotojų ir maisto ieškotojų.
Šiuolaikiniai istorikai remiasi klaidinga nuomone kad senovės žmonės negalėjo žinoti kažko daugiau negu vėlesnės civilizacijos.

Reikia perrašyti istorijos chronologiją

Daugelyje senovės kultūrų metų skaičiavimai visiškai kitokie.
Nustatytas seniausių žmogaus palaikų senumas iki 2,5 mln metų.

Senovės indijos ir kitose apie 30 senovės kultūrų yra skaičiuojamas 26 tūkst metų kalendorinis laiko ciklas.
Kiekvienais metais alternatyvios istorijos pažiūrų mokslininkai ir rašytojai, geologai, fizikai, inžinieriai ir archeoastronomai, klimatologai, astrologai suvažiuoja į konferencijas, skirtas precesijai ir pasimetusioms senovės žinioms.

Senoviniai egipto tekstai ir idų vedos aprašo daug daugiau senesnius laikus prieš 34 36 tūkst. metų kai susiformavo pirmosios civilizacijos. Senovės rašytojai geriau žino senovės istoriją, nei šiuolaikiniai istorikai. Tačiau šiuolaikiniai istorikai nekreipia dėmesio į tai, nes neatitinka jų istorijos paradigmai.

Kai Peru atrado 6 piramides, tai istorikai nusprendė kad jas pastatė Inkų kultūros žmonės, nes jie gyveno prieš 500 metų. Tačiau radijoaktyvios anglies analizė parodė 4700 metų.

Didžioji egipto piramidė istorikų datuojama 2,5 tūkst.m/prieš mūsų erą, tačiau tikriausiai tuo metu tik paremontavo piramidės paviršių.

Dar vienas būdas nustatyti laiką yra precesinė astronomija, kadangi senovės didieji statiniai buvo statomi atsižvelgiant į žvaigždžių padėtį. Kas 72 metai žvaigždės danguje pasislenka apie 1 laipsnį dėl žemės ašies svyravimų ir kartojasi kas 26 tūkst. metų. Platono pavadintas didžiaisiais metais. Apie 30 senovės kultūrų mitai skelbia kad didžiųjų metų bėgyje yra aukso amžiai ir nuosmūkio amžiai. Aukso, sidabro, bronzos ir juodžiausi geležies amžiai.

2012 m gruodžio 21 d. baigiasi didieji metai. Tuo laiku saulė pereis per mūsų galaktikos Paukščių Tako ašies centrą. Vieno Ciklo vidurys buvo 550 m prieš mūsų erą. tuo laiku atsirado didieji mokslininkai Pitagoras, Buda ir kt.

Zodiako 12 ženklų irgi atspindi tam tikrus ciklus. Kiekvienam ženklui sava stichija. Ugnies ar kūrybinis, žemės arba materialus, oro ar intelektualus, vandens ar emocinis ženklai. Kiekvienas ženklas turi savyje atitinkamą energiją ir simbolizuoja apie 2000 metų erą.

Pirmosios civilizacijos atsirado prieš pusantros precesijos – aukso amžiuje.

Sfinkasas šalia piramidžių simbolizuoja Liūto ženklo erą, kurio era prasidėjo 10,5 tūkst. metų pr.m.e.

11,5 tūkst. metų pr.m.e. pasibaigė paskutinis ledynmetis ir įvyko masinis gyvunų išmirimas. Sibiras virto tundra o Šiaurės amerikoje ištirpo ledynas ir vanduo nutekėjo į vandenynus. Per kelis tūkst. metų jūros vanduo pakilo 90 metrų. Tai tikriausiai atsispindėjo biblijos tvano ir atlantidos mituose. Vargu ar tokių kataklizmų metu galėjo būti pastatytas sfinkasas, atspindintis liūto erą. ankstesnė liūto era buvo apie 37 tūkst metų pr.m.e.

Aplink sfinksą akmenys nušlifuoti nutekančių vandenų, kai buvo kitas klimatas.
Netoli senųjų egipto piramidžių rasta senoji Nilo vaga. Nilas apie 13 km galejo pasislinti per ne vieną dešimtį tūkst. metų.

Paskutiniojo aukso amžiaus eros vidurys nuvo 11,5 tūkst. metų prieš m.e.

Platonas tvirtina kad 9,5 tūkst. metų iki m.e. sidabro eros amžiais vyko kataklizmų virtinė, ką patvirtina ir Atlantidos legenda. Žmonija smuko žemyn iš dieviškosios humaniškumo eros ir didėjo sakrališkų statinių reikšmė. Šie statiniai atlikdavo ne pavienių valdovų poreikius o buvo skirti globaliems poreikiams, tokio žemės lauko generavimui, kuris prašviesindavo sąmonę visai žmonijai. Apie 1 tūkst. metų tai puikiai dirbo ir kompensavo nusiritimą į tamsiąją epochą. Tačiau gamta galingesnė ir paėmė viršų. Dabar šis laukas veikia tik esant viduje šių piramidžių.

Aukso amžius prailginimui buvo naudojamos mistinės mokyklos, saugojančios senovės mokymus ir aukso amžiaus papročius bei tikėjimą. Tačiau jos laiko bėgyje buvo pamirštos nes buvo niekinamos ir naikinamos, naikinami sakraliniai tekstai, užrašai ir paminklai.

2012-02-29 - Posted by | Egiptas | , , , , ,

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: