Etiopijos ir Libano megalitai

Lalibela (amharų kalba: ላሊበላ), iki XIII a. žinoma kaip Roha – miestas Etiopijos šiaurėje. Laikomas Etiopijos krikščionių ortodoksų centru ir piligrimystės vieta. XIII amžiuje Lalibelą buvo numatyta padaryti naująja Jeruzale, kaip atsaką į musulmonų užimtą Jeruzalę . Daugelis pastatų pavadinti tais pačiais pavadinimais, kaip ir pastatai Jeruzalėje, net per miestą tekanti upė vadinama Jordano upe.

Legenda teigia, kad Zagvės dinastijos imperatorius Lalibela, susapnavo sapną, kuriame jam Dievas liepė pastatyti bažnyčias. Tiksliai nurodė vietas, kur jos turi būti pastatytos, kaip jos turi atrodyti ir kaip vidus dekoruotas. Statybos vyko labai sparčiai, nes dienomis dirbo meistrai, o naktimis, kaip teigia legenda, dirbo angelai. Granite, pradedant nuo viršaus, buvo išskaptuotos monolitinės bažnyčios. Kai kurios bažnyčios visiškai pasislėpę giliose įdubose, kai kurios stovi atvirose vietose. Painus ir gluminantis tunelių labirintas, siauri koridoriai su požeminiais perėjimais, grotomis ir galerijomis sujungia visas bažnyčias į vieną visumą.
Čia profesionalams statybininkams kyla daug klausimų kaip tai galėjo būti padaryta. Turėjo būti galingi, kietam akmeniui skirti įrengimai.
Kiekvienais metais čia susirenka apie 20 tūkst. krikščionių piligrimų.
Archeologai teigia kad tai 12 a. statiniai.

Gal šiose šventovėse turėjo būti saugoma kažkas ypatingo? Šventoji Etijopijos krikščionių knyga pasakoja, kad apie 9 a Sandoros skrynia su 10 dievo įsakymų buvo pervežta iš Jeruzalės į Etiopiją. Vienoje iš Lalibelos bažnyčių yra tiksliai Sandoros skryniai atitinkantis altorius. Daugelys tyrinėtojų nagrinėjo šį klausimą, bet Etijopijos krikščionys tai neigia.

Bet remiantis kitais duomenimis ji randasi 320 km šiauriau – Etijopijos mieste Aksum . Čia yra bažnyčios su požeminiais tuneliais ir yra griežtai saugoma koplytėlė, kur įėjimas uždraustas visiems ir kurioje saugoma Sandoros Skrynia. Kodėl tiek amžių ji saugoma nuo žmogaus akių? Remiantis paleokontaktų šalininkų nuomone Sandoros Skrynios kosminis energijos šaltinis turi suvaidinti svarbią žmonijos likimo rolę. tai turi įvykti toje vietoje, kur ateiviai pirmąjį kartą susitiko su žmonėmis.

Rytų Libano Bekaa slėnis, 4 a.pr.m.e dievui Dzeusui Aleksandro Didžiojo atstatytas  miestas pavadintas Heliopoliu, dabar Baalbekas . Tačiau giliau žemėje, po graikų ir romėnų griuvėsiais randasi daug senesni tūkstančių tonų megalitai datuojami prieš 9 tūkst. metų. Tokiu būdu ši vieta daug seniau buvo šventa, ant kurios vėliau graikai ir romėnai statė savo šventoves. Šumerų  mitologija tai atspindi. Paleokontaktų šalininkų nuomone didžiulė akmeninė  platforma galėjo tarnauti astronautų nusileidimo aikštelei. Daugelis senųjų šventų vietų gali būti panašiai susijusios su ateiviais, priešistorės žmonių vadintais dievais ir angelais.

Dar žr. Požeminiai priešistoriniai miestai,  daugiau apie megalitus.

2011.USA;  Ancient Aliens  “Aliens and Sacred Places“

daugiau apie megalitus
Megalitas vikipedijoje

Turinys

IV.Katastrofos. Asteroido smūgis.
III.Katastrofos. “Ugnies“ planeta
II.Katastrofos. “Sniego Gniūžtės“ planeta
I.Katastrofos. Planetos gimimas.
Pasaulio pabaigos pranašystės
Floridos koralų pilis
Prancūzijos Karanakas
Armėnijos Zorats Karer
Saksajuaman ir Virakoča
Gopeikli Tepe
#00 – Nežinomi ateities scenarijai
#01 – Sintetinė biologija
#02 – Superprotingos mašinos
#03 – Paskutiniosios teismo dienos scenarijus
#04 – Klimato kolapsas.
#05 – Fizikiniai eksperimentai
5 pražūtingiausi žmogaus veiklos scenarijai
#06 – Gamtinės pandemijos
#07 – Priešiškos kitų pasaulių civilizacijos.
Svetainės lankymo 2012 ataskaita
#08 – Supervulkanų išsiveržimai.
#09 – Pražūtingas susidūrimas.
#10 scenarijus – Žvaigždės žūtis.
10 pasaulio pabaigos scenarijų.
Paleokontaktų įrodymai.
Rašytiniai dangaus ateivių šaltiniai.
Antrasis pasaulinis karas ir naujos religijos.
Erikas fon Denikenas
Žemės gelmės ir poliarinės legendos
Šibalba
Ekvadoro metalinė biblioteka
Indėnų genčių kosmogoninės legendos
Kapadokija Turkijoje
Gal įrodymai ne danguje o žemės gelmėse ?
Velykų salos istorija
Didžiausi senovės monolitai
Biblija apie Ezechielį ir skraid. aparatus
Senovės “oro linijos“
Technologijos senuose Indijos raštuose
Kolumbijos figūrėlės
Sakaros paukštis
Priešistorinės technologijos ir NSO
Mikėnų ciklopai
Jerichono griūtis
Juodoji mirtis, kraujuojantis lietus
Imperijų žlugimas ir epidemijos
Portugalijos Fatima
Epidemijos
Škotijos Roslino relikvijos
Prancuzų Renn-le-Šato lobiai
Egipto auksas
Indėnų auksas
Etiopijos ir Libano megalitai
Indijos Adžanta
Kaabos Juodasis Akmuo
Dešimt Dievo įsakymų
Jeruzalės Šventovės
JAV tėvai
Dievų karas
Graikų dievų ir mitinių būtybių sąrašas
Malta
Egipto Karnakas
Indijos Vijayanagara
Teotihuakanas
Inkų Ollantaytambo
Edenas
Velykų sala
Peru radiniai
Turkijos Nemrut Dagas
Paleokontaktai
Hondūro Kopanas
Kalendorius
Geologinė (tradicinė) laiko skalė
Magnetinės Žemės anomalijos
LT tekstas prieš >2000 metų
Biblija ir įdomybės
Povandeniniai priešistoriniai miestai
Požeminiai priešistoriniai miestai
1755 m žemės drebėjimas ir cunamis Europoje
Majai
Persija
Sodoma ir Gomora
Kašmyras
Žmogaus evoliucija
Havajų salų vulkanai
Vandenynų geologija
Šiaurės Amerikos kalnai
Naskos piešiniai
Čingis Hanas
Seniausios istorijos trupiniai
Mesopotamija
Priešistorės eros amžiai
Nibiru ir Anunaki
Šumeras
Sacharos geologija ir klimatas
Ledynmečiai ir klimatas
Egipto istorijos
Sveiki….

Didžiausi senovės monolitai

Gizoje randasi ne tik piramidės, kurios suformuotos iš 2-3 tonų akmeninių blokų. Šalia yra slėnio šventovė, kurios sienose yra net iki 200 tonų akmeninių blokų. Tokiems grandioziniams blokams reikalingi atitinkamo didumo įrankiai. Tų įrankių pėdsakai, įdėmiau ieškant gali būti aptikti. Specialistai sako, kad buvo panaudoti 15 m diametro pjūklai. Deja oficialioji archeologija apie tai nutyli.
Trys patys didžiausi 1000 tonų monolitiniai blokai randasi Livano Baalbeke  – Jupiterio šventykloje. Šalia esančioje akmens skaldykloje randasi 1200 tonų nepanaudotas blokas. Tuo tarpu tais laikais nebuvo plieno, domkratų, ratų – tik grubi darbo jėga ir virvės.
Yra intriguojantys aprašymai kaip tokie blokai galėjo būti pernešami į statybos vietą. Viename iš jų blokai buvo padengiami kokia tai balta substancija ir kokios tai technologijos pagalba perstumdavo kelis metrus. O pakelti sugebėdavo ko gero įveikiant gravitacines jėgas levitacijos pagalba.

Zagadki.Istorii.Zvezdnie.kolesnici. 2011

daugiau apie megalitus
Megalitas vikipedijoje

Priešistorinės technologijos ir NSO

Kokias technologijas galėjo valdyti priešistorinės civilizacijos, jei statė tokius grandiozinius objektus ir sugebėjo pernešti tokius daugiatonius megalitus?
Viena iš jų – dabar vadinami neatpažintais skraidančiais objektais – NSO. Jie gali būti įžiūrimi ir senovės piešiniuose ir viduramžių meno kūriniuose. Pvz yra vaizduojami diskai su sparnais ar netgi žmonėmis jų viduje. Šumerų tekstuose minimi keisti objektai – fenomenai ir juos valdantys spinduliai. Ugnies skritulį papiruse aprašė faraonas Tutmozis. Aleksandras Makedonietis savo kronikose mini matytus NSO. NSO aprašymai sutinkami ir religinėse žydų bei indų knygose.

Gvatemala. Mokslininkai, archeologai tvirtina, kad žmonės čia gyveno prieš 14 tūkst. m. ir rasta daug įdomių artefaktų. Pvz. žmogus vėžlio kevale , kuris pagal legendą skraidė dangumi. Galima įžvelgti akinius. O vėžlio kevalas panašus į skraidantį aparatą.

329 m.pr.m.e. graikų valdovas Aleksandras Makedonietis planavo grandiozinį žygį prieš Indiją. Bet šiuos užmojus sužlugdė netikėtas puolimas iš dangaus kai ruošėsi persikelti per Indo upę. Atsirado skraidantys diskai, jie taikydavo į dramblius, kilo panika ir dalis armijos buvo sutraiškyta.

Ne tik skraidančias lėkštes, bet ir raketas yra aprašę ir pavaizdavę priešistoriniai žmonės. Dievų atėjimas visada buvo siejamas su dūmais, ugnimi ir nepakeliamu griausmu, kaip ir dabartiniu laiku leidžiant į kosmosą raketas.

Kinijoje išliko legendos apie skraidančius drakonus. Jie išleisdavo daug dūmų ir daug triukšmo. Pirmasis kinų imperatorius nusileido ant žemės ugnimi alsuojančio drakono pagalba. Nuo tokių drakonų pasirodymo drebėjo žemė. Žmones apimdavo baimė ir jie suklupdavo prieš tokį reiškinį. Taigi tikėtina, kad drakonais kiniečiai vadindavo kosminius aparatus.

Daugelys graikų dievų gebėdavo skraidyti ant ugnimi alsuojančių kovos vežimų. Senajame Testamente  minimas koks tai nusileidęs iš dangaus žaižaruojantis objektas: kovos vežimas ar dieviškosios šlovės įsikūnijimas. Visus šiuos aprašymus paleokontaktų hipotezės šalininkai priskiria raketinėms technologijoms.

Pietų Mesopotamija 6 – 3 tūkstantmetyje pr.m.e. buvo apgyvendinta išvystyta Šumerų civilizacija  – seniausia mums žinoma civilizacija. Jiems priskiriamos pirmosios astronomijos pagrindų žinios. Gilgamešo epas  – vienas iš pirmųjų rašytinių šaltinių žmonijos istorijoje – pasakoja apie kelionę į dangų. Jame aprašoma kaip atrodo mūsų Žemė iš kosmoso. Taip pat šios civilizacijos yra paliktas artefaktas panašus į šiuolaikines kosmines kapsules Nasos raketose. Jų pagalba žiniuoniai kontaktuodavo su dievais ir žmonės keliaudavo į rojų.

Pirmajame mūsų eros amžiuje graikų matematikas ir inžinierius Heronas  pirmasis sukonstravo garo turbiną – raketinio variklio prototipą, automatines duris ir lėlių teatrą, automatiškai užsitaisantį arbaletą ir kitus įtaisus. Pirmasis panaudojo programuojamus su kaisčiais ant ašies ir užvyniota virve įrenginius.
Palekontaktų šalininkai tvirtina, kad Heronui padėjo senieji aprašymai ir tekstai, kuriais jis labai domėjosi ir kuriuose buvo ateivių iš kitų pasaulių technologijų aprašymai.

2010 metų gegužės mėn. JAV bandė naująjį lazerinį ginklą, kuris neutralizuoja skrendančius iki 480 km į val objektus. Bet panašus mirties spindulys buvo panaudojamas gilioje senovėje. 214 m.pr.m.e. graikų kolonija Sirakūzai  buvo apgulta Romos jūros flotilija. Nežiūrint skaitlingesnių romėnų pajėgumų, graikai sugebėjo atremti priešą kokio tai paslaptingo ginklo pagalba. Mat graikų inžinierius Archimedas  įgaubto veidrodžio pagalba buvo atradęs mirties spindulį. Jis domėjosi senąja mitologija, kurioje buvo aprašyti dievai su jų nepaprastos galios ginklais.

Senovės graikų dievas Dzeusas kuris mėtė žaibus į netinkamus žmones ir daiktus paleokontaktų šalininkų nuomone buvo ateivis, kuris šaudydavo nusitaikęs į atitinkamą taikinį. Visose mituose dievai galėdavo iššaukti žaibus ir griaustinius, juos kontroliuoti ir žmonėms belikdavo tik nusilenkti ir paklusti.
Ar yra tokių ginklų panaudojimo pėdsakai? Šiaurinėje Škotijos  dalyje, kurioje pirmosios gyvenvietės datuojamos 6 tūkst.m.pr.m.e. yra daug griuvėsių, kurie senovėje buvo įkaitinti virš 1000 laipsnių, kad akmuo pavirto stiklu. Paprasta laužo ugnis negalėjo tiek įkaitinti akmenis, nebent lazerio spinduliai.
Keltų  mitologijoje  yra dievas kuris vadinamas šviečiančiu ir karo dievu. Kaip ir graikų Dzeusas, jis taip pat valdė stebuklingą lazdą, kurios pagalba svaidydavo ugnimi ir nugalėdavo bet kokius priešus.

Tie mitologiniai aprašymai atrodo fantastiniais. Bet ar nepanašu, kad dalis šiuolaikinių technologijų egzistavo tais senaisiais laikais?

2010.USA;  Ancient Aliens  «Alien Tech»;

Mikėnų ciklopai

Ar galėjo senovės statybininkai panaudoti garso jėgą statybiniams darbams? Kuo galima paaiškinti senovės gigantiškas konstrukcijas, kurių statybos technologija glumina šiuolaikinius statybininkus?

Mikėnai  II  tūkstantmetyje pr.m.e. buvo svarbiausias pietų Graikijos  gynybinis miestas. Jo sienos buvo sustatytos taip vadinamu ciklopiniu  būdu. Pagal legendą šias sienas pastatė galingi vienaakiai milžinai ciklopai. Daugiatoniai akmenys sudėti tarsi ignoruojant gravitacijos jėgą. Kaip ir Majų  kompleksai, Egipto piramidės, Libano megalitai ir kt.
Gal būt mįslę įmins dabartinės akustinės levitacijos  tyrimai.
Paleokontaktų šalininkai atsakymo ieško senovės mituose, kuriuose minimi įrankiai, veikiantys galimai akustinės levitacijos ar antigravitacijos principu.

2010.USA;  Ancient Aliens  «Alien Tech»;
daugiau apie megalitus
Megalitas vikipedijoje