Persija
Persija (senovės persų: Pārsa) – senovinis regionas dabartiniame pietvakarių Irane (iš dalies atitinka Farso provinciją).
Senovės Persija, Senovės Iranas (dar Persijos imperija, Persija) – istorinė valstybė ir civilizacija, gyvavusi dabartinio Irano, Afganistano, Azerbaidžano ir dalies Pakistano, Tadžikistano, Turkmėnistano teritorijoje.
Persų tauta minima kartu su medais 844 m. pr. m. e. Asirų šaltiniuose ji įvardijama parsuaš. Tuo metu jie klajojo šiaurės Irane aplink Urmijos ežerą. Apie 700 m. pr. m. e. legendinis valdovas Achemenes suvienijo persų gentis. Regioną kontroliuojant medams ir skitams, persai, vadovaujami valdovo Teispes (Cišpiš) migravo į pietus ir apsistojo Persijos regione.
Persija senovėje apjungė nacijas taikiu būdu.
Persepolis (gr. Περσέπολις – „persų miestas“) buvo senovės Persijos sostinė, maždaug 70 km nuo dabartinio Širazo miesto Irane, netoli nuo Pulvaro (Pulwar) įtekėjimo į Kurą vietos.
334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis įžengė į Achemenidų imperiją ir nugalėjo Persijos valdovą.
170 m. pr. m. e. kiti užkariautojai partai paveldėjo imperiją. Jie valdė iš Ktesifono Mesopotamijoje.
226 m. Persijos regionas atgimė iš naujo, nes šiose teritorijose sukilo Achemenidų palikuonis, persas Ardašyras. Jis įkūrė Sasanidų dinastiją, kuri dar vadinama Antrąja Persijos imperija.
Žlugus Sasanidų imperijai, Persija buvo prijungta prie Kalifato ir islamizuota. Ji tapo Farso provincija.