Povandeniniai priešistoriniai miestai

Okeanai dengia 71% mūsų planetos.

Povandeninis pasaulis dar vis mažai ištyrinėtas ir jame randami neįtikėtinų gyvybės formų ir netgi buvusių civilizacijų, kur prieš daugiau kaip 10 000 metų buvo sausuma. Tokiu būdu tenka konstatuoti kad civilizacijų miestai susikūrė anksčiau negu tvirtina tradicinė istorija. Vien Viduržemio jūroje dabar surasta apie 200 architektūrinių paminklų ir miestų likučių.

Jūros lygis buvo daug žemesnis nes šiaurės Europą ir šiaurės Ameriką dengė 3 km storio ledas. Jis pradėjo tirpti prieš 21 tūkst. metų ir tirpo 13 tūkst metų. Buvo paskandintos derlingiausios priekrantės 25 mln. kv.km. žemės. Šiam plotui prilygsta Europos ir Kinijos plotai. Ir šiuolaikinis mokslas nepakankamai stropiai tiria šiuos įvykius.

Platono pasakojimai apie Atlantidą datuojami 360 m.pr.m.e. ir jo duomenimis Atlantida gyvavo 9 tūkst.m. iki jo epchos. Jis rašo apie didžiulius rūmus ir galingą laivyną, galintį užkariauti bet kurią šalį. Įsiskaičius į jo graikišką tūrinį aiškiai matosi Atlantidos nežemiška prigimtis. Ją sukūrė dievas Poseidonas – nežemiška butybė. Jis įsimylėjo žemės merginą, paėmė sau į žmonas ir kai gimė kūdikis, įkūrė Atlantidą jo šeimos apsaugai.

Galima manyti kad tų laikų žinių proveržis įvyko kitų civilizacijų pagalba. Pvz yra daug Japonų legendų, piešinių su NSO – cilindro formos skraidančiais laivais ir figūrėlių Dogū su panašiais į šiuolaikinius skafandrus. Legendose tvirtinama kad Dogū nusileido iš dangaus ir perdavė japonams žinias.

 

Šiaurės Amerikoje, Arizonoje taip pat paplitusios panašios figūrėlės:

Šalia Indijos po vandeniu atrasti priešistoriniai miestai. Dvaraką tuo metu valdė ir dabar Indijoje garbinamas Krišna ir kur vyko mušis su kosminiais priešais.

  

Po vandeniu ežero Titikaka Peru Anduose taip pat rasti griuvėsiai ir artefaktai, minimi legendose apie Vanaku miestą, statytą priešistorinių dievų – milžinų. Tarp kitko šiame gėlavandeniame 230 km ilgio beveik 100 km pločio ežere, 4 km aukštyje gyvena neaišku kaip čia atsiradę jūrų arkliukai.

Daugelyje legendų kalbama ir pasakoja  dabartiniai liudininkai apie kylančią iš vandens šviesą ar kokį tai laivą ar įrenginį. Tokiu būdu gimė hipotezė, kad miestai buvo kažkada paskandinti specialiai, kad juos lanko ateiviai.

2010.USA;  Ancient Aliens  «Underwater Worlds»

Seniausios istorijos trupiniai

Pietų Afrikoje rasta šimtai 3 mlrl metų senumo metalinių sferų su radialiniu įgilinimu, kurie negalėjo būti sukurti gamtoje. Tuo laiku iš viso žemėje nebuvo gyvybės.

Dinozaurai gyveno apie 225 mln metų atgal, bet randama nepripažįstamų žmogaus pėdsakų šalia.
Susidūrimas su meteoritu prieš 65 mln metų pakeitė klimatą tūkstančiams metų ir dinozaurai išmirė.

Skaičiuojami septyni kartai, kai dėl asteroidų pasikeisdavo klimatas ir išmirdavo daugybė gyvybės formų.

Nukritęs į vandenyną asteroidas galėjo sukelti iki 5 km aukščio cunamio bangą.

Šachtose, 55 mln metų senumo sluoksniuose yra iškastų artefaktų – pirmykščių įrankių.

150 tūkst.m.prieš m.e. Homo Sapiens atsiradimo laikas.
35 tūkst.m.prieš m.e. pirmykštės žmonijos meno proveržis
Randami olose pavaizduoti kanopiniai gyvuliai ir žmonės. Kodėl olose, sunkiai prieinamose vietose, kodėl kokios tai dėmės ?
Yra hipotezė, paremta eksperimentais, kad tai smegenų vaizdiniai tamsoje, šviesos blyksniai sukelti transo būsenoje.

prieš 74 tūkst. metų įvyko supervulkano išsiveržimas Indonezijos salose, kuris 2m dabar randamu pelenų sluoksniu padengė rytinio Indijos pusiasalio dalį. Tai keliems metams iššaukė 16 laipsnių temperatūros sumažėjimą ir gyvūnų išmirimą.
Galimas daiktas, kad iš maždaug milijo liko keli tūkstančiai to laiko žmonių rasės – pagrinde rytų Afrikoje. Tai patvirtina ir ledynų tyrimai ir žmonių DNR.
Įvairių rasių DNR tyrimai tvirtina, kad visų rasių protėvis tas pats žmogus – Adomas. Galimas daiktas kad pas visus randama Adomo Y chromosoma lėmė ir palikuonių intelektą ir išlikimą to laiko kovoje.

Prieš 65 tūkst. metų buvo žemiausias vandenyno lygis dėl ledynmečio ir tada žmogaus rasė perplaukė į Australiją, suformavusi šiuolaikinius aborigenus.

Yra hipotezė, kad kas 44000 metų visa žemės pluta pasisuka dėl užaugusių poliusinių ledų masės. Dėl to seniau Antarktida nebuvo poliuje ir galėjo būti Atlantida. Dėl to Sibire atrandami mamutai.

Šiaurės Amerika apie 50 000 metų buvo padengta 2 mylių storio ledu.
Prieš 15 000 metų staiga pradėjo tirpti ir per 2 000 metų ištirpo. Jūros lygis pakilo 100 – 150 metrų. Sibiras atšalo.

Ledynmečiai ir klimatas

Per visą Žemės istoriją buvo mažiausiai keturi ledynmečiai. Pats pirmasis ir daugiau hipotetinis įvyko prieš 2300-2700 mln. metų ankstyvame proterozojuje.

Kitas ledynmetis, galbūt pats didžiausias, įvyko prieš 600-800 mln. metų (kriogenio periodas). Tuometinis superkontinentas Rodinija buvo uždengtas storu ledo sluoksniu, užšalo vandenynai. Šis Žemės vystymosi etapas dar vadinamas sniego gniūžtės etapu (pagal panašumą į sniego gniūžtę). Tesėsi apie 25 mln. metų, ledo sluoksnis siekė iki 2000m. Išeiti iš šios būsenos pavyko vulkanų pagalba, dėl padidėjusio anglies dvideginio. Tuomet per 3 mln. metų iš išlikusiu vienaląsčių išsivystė daugialąsčiai, kurie savo ruožtu išaugino atmosferos deguonies kiekį nuo 1% iki 30% ir įvyko gyvybės šuolis.

Kiek mažesnis ledynmetis vyko vėlyvojo ordoviko metu prieš 430–460 mln. metų. Didesni poliariniai ledynai buvo karbono ir ankstyvojo permo metu prieš 260-350 mln. metų.

Prieš 250 mln. metų baigėsi Sibiro vešlios augalijos ir akmens anglies klodų formavimosi periodas, nes gelmėse susiformavo branduolyje kaitintos magmos klodas, kuris išsiveržė į paviršių labai plačiu mastu, liejosi milijoną metų ir suformavo Sibiro plynaukštę. Lavų anglies dvideginis ir anglies klodų metanas apnuodijo žemės atmosferą bei vandenynus ir prasidėjo šiltnamio efektas, kuris nužudė beveik visą gyvūniją ir augaliją.

55 mln. metų atgal vandenynai atšilo ir iš jų dugno išsiskyrė ten užkonservuotas metanas, kuris dar labiau padidino šiltnamio efektą.
Tačiau prieš 50 mln. metų dėl kontinentų susigrūdimo iškilo Himalajų kalnai, kurie savo lietaus plaunamomis uolienomis sumažino anglies dvideginio kiekį.

Paskutinis ledynmetis pasibaigė daugmaž prieš 15 000 – 10 000 metų.

Geologai teigia, kad Himalajai toliau auga, nes Indija lenda po Azija jau 50 mln metų. Himalajų akmenys sugeria anglies dvideginį ir šaldo pasaulį. Dėlto buvo paskutinis ledynmetis prieš 2,5 mln metų. Pastebėtas dėsningumas, kad Himalajų augimas 50 mln metų laikotarpyje sutampa su pasaulio temperatūros mažėjimu.

Prieš 2 mln. metų susiformavo didžiuliai ledynai šiaurės Amerikoje, kurie tai užsitraukdavo tai atsitraukdavo.

3 – 4 km storio ledo sluoksnio ištirpimas galėjo pakelti vandenyno lygį apie 120 m.

Žr. priešistorės eros amžiai su paskutinio ledynmečio Europos ir Artimųjų Rytų žemėlapiu

Tūkstantmečiais vykusio temperatūros kitimo duomenų įvairių šaltinių grafikas:

Aiškiai matomas mažasis ledynmetis apie 1600 metus.

O štai temperatūros, anglies dvideginio ir dulkių koncentracijos kitimas tūkstantmečių bėgyje:

Ir temperatūros kitimai milijonų metų bėgyje:

Šiame grafike aiškiai matyti :
34 mln.m.atgal – Antarktidos ledyno gimimas;
25 mln.m.atgal – Antarktidos ledyno sumažėjimas;
13 mln.m.atgal – Antarktidos ledyno pakartotinas didėjimas;
apie 3 mln.m.atgal – pleistoceno ledynmečio pradžia, kai tai pasidengia, tai ištirpsta ledynais šiaurės pusrutulio dalis.

Anglies dvideginio koncentracijos mln.metų bėgyje:

Šių grafikų failai paimti iš Wikipedijos.